Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka nebaustas, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. 2015 m. balandžio 29 d. apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) mieste, viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ kambaryje, sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą bendradarbiui S. Š., padarydamas kairio skruostikaulio ir kairio viršutinio žandikaulio lūžius, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, taip nesunkiai sužalojo S. Š..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas teisme kaltinamasis S. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog kartu su nukentėjusiuoju S. Š. dirbo (duomenys neskelbtini) mieste, gyveno viename viešbučio kambaryje. Su nukentėjusiuoju konfliktavo dėl darbo. Vakare, būnant viešbučio kambaryje, kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis spontaniškai sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į veidą, praskėlė antakį. Po įvykio sušlapino rankšluostį, atnešė jam, atsiprašė. Kitą dieną dirbo, kartu važiavo namo, su nukentėjusiuoju susitaikė. Kitą dieną jam paskambino nukentėjusiojo dukra ir pasakė, kad jos tėvas sužalotas. Pasisiūlė nukentėjusįjį nuvežti į ligoninę, tačiau ji atsisakė pagalbos, įtaria todėl, kad nukentėjusysis buvo neblaivus. Nurodė, kad duodamas kumščiu į veidą nesuprato kokios gali būti pasekmės. Paaiškino, kad VSDFV Mažeikių skyriaus, Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius pripažįsta. Su civiliniu ieškovu VSDFV Mažeikių skyriumi sudarė susitarimą, kuriuo įsipareigojo žalą atlyginti dalimis. Pripažino, jog nukentėjusiajam padarė neturtinę žalą, tačiau prašo ją mažinti, nes mano, kad ji per didelė, be to, galimybių atlyginti prašomo dydžio neturtinę žalą neturi. Nurodė, kad nukentėjusiajam yra sumokėjęs 150 Eur. Paaiškino, kad turi du vaikus – sūnus pirmokas, dukra 14 m. amžiaus. Žmona nedirba. Bendras šeimos pajamų vidurkis 750 Eur. Gyvena sodo namelyje, kurį įsigijo paėmę paskolą. Turi įsipareigojimų bankui ir kas mėnesį turi sumokėti apie 350 Eur. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskirti jo mamą N. P..

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo S. B. visiško prisipažinimo jo kaltė įrodoma ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo S. Š. parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis S. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), važinėja į komandiruotes į įvairius miestus. 2015 m. balandžio 29 d. dirbo (duomenys neskelbtini) mieste. Gyveno viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“. Kartu su juo viešbučio kambaryje gyveno bendradarbiai S. B. ir A. N.. Visi iš darbo į viešbučio kambarį grįžo apie 18–19 val., pavakarieniavo. Tuo pačiu vartojo alkoholį. S. Š. gėrė vyną, iš viso išgėrė 0,5 litro vyno. Tiksliai neprisimena kokį alkoholį vartojo S. B. ir A. N.. Visi buvo užgėrę, bet negirti, nes ryte reikėjo į darbą, todėl daug alkoholio nevartojo. Visi draugiškai bendravo, tarp jų nebuvo jokio konflikto. Visi sėdėjo ant savo lovų. Pokalbio metu S. B. pasakė „jungsiu“. Ką tai galėjo reikšti S. Š. nežinojo, nekreipė į šį žodį dėmesio ir toliau šnekučiavosi su A. N.. Maždaug po 5–10 minučių S. B. vėl pasakė „jungsiu“, atsistojo nuo lovos, priartėjo prie S. Š. ir kumščiu trenkė į veidą, dėl ko S. Š. nuvirto ant lovos. Atsikėlęs nuo lovos pajuto, kad užtinusi kairė akis, bėga kraujas. Jis nuėjo į vonią apsiprausti. Po to toliau su S. B. bendravo. S. B. sakė, kad buvo labai susinervinęs, nes iš pokalbio S. Š. suprato, kad kažkas jam buvo atsitikę namuose. S. Š. teigimu, tarp jo ir S. B. jokio konflikto nebuvo, kodėl jis trenkė nežino. Į medikus S. Š. kreipėsi tik 2015-05-02, nes manė, kad sumušimas praeis savaime dedant kompresus, bet kadangi buvo sunku valgyti, todėl grįžęs iš komandiruotės nuvyko į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių, kur diagnozavo kairės pusės veido daugybinius lūžius. Iš karto davė siuntimą į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kurioje gydėsi 2015 m. gegužės mėnesį nuo 4 d. iki 13 d. (9, 11–12 b .l.).

Teisiamojo posėdžio metu baigiamojoje kalboje nukentėjusysis S. Š. prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip pat nurodė, kad dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio palieka spręsti teismui.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), važinėja į komandiruotes į įvairius miestus. 2015 m. balandžio 29 d. dirbo (duomenys neskelbtini) mieste. Gyveno viešbutyje „(duomenys neskelbtini)". Karlu su juo viešbučio kambaryje gyveno bendradarbiai S. B. ir S. Š.. Visi iš darbo į viešbučio kambarį grįžo apie 18–19 val., pavakarieniavo. Į kambarį buvo atėjęs bendradarbis A. N., kuris gyveno kitame viešbučio kambaryje. Visi bendravo, žiūrėjo televizorių. T. B. teigė, kad jis, S. Š. ir A. N. alkoholio nevartojo. S. Š. gėrė alų iš skardinės, kiek išgėrė nežino, nekreipė dėmesio. Jis gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių, nelabai kreipė dėmesį, ką daro kiti kambaryje buvę bendradarbiai. Girdėjo, kad S. Š. ir S. B. dėl kažko ginčijasi, kiek girdėjo dėl darbo. Jau dienos metu tiek T. B., tiek S. B. priekaištavo S. Š., kad jis nedirba, tinginiauja. Kiek girdėjo dėl to ir ginčijosi S. B. su Š. Š.. Jis gulėjo ant lovos, o kiti bendradarbiai sėdėjo ant kitų lovų, kurios buvo prie stalo. Stalas buvo už T. B. lovos galo, todėl jis nematė, kas darosi už nugaros. Kažkuriuo momentu vyriškiai garsiau apsižodžiavo. T. B. gulėdamas lovoje atsisuko, pasakė „tik nepradėkit muštis” ir pamatė, kad S. Š. iš kairės akies antakio bėga kraujas. Ar S. Š. kas daužė nematė, tik S. B. pasakė „aš atsiprašau S., nenorėjau, pats prisikalbėjai". Kiek buvo suduota smūgių nežino, nematė. S. Š. jokių pretenzijų S. B. nereiškė. S. B. sušlapinęs rankšluostį S. Š. padėjo apsivalyti kraują. Sekančią dieną visi išėjo į darbą. S. Š. nesiskundė, kad jam būtų kas blogai, jis dirbo įprastai, kaip visada ir S. B. dėl vakarykščio įvykio nepriekaištavo (15 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. N. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), važinėja į komandiruotes į įvairius miestus. 2015 m. balandžio 29 d. dirbo (duomenys neskelbtini) mieste. Gyveno viešbutyje „(duomenys neskelbtini)". Iš darbo į viešbučio kambarį grįžo apie 18–19 val. Jis buvo atėjęs pas bendradarbius S. Š., S. B. ir T. B. į kambarį, nes pats gyveno kitame viešbučio kambaryje. Pavakarieniavo. T. B. gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių, o jis, S. Š. ir S. B. sėdėjo ant lovų prie stalo. Bendravo, žiūrėjo televizorių. Teigė, kad alkoholio nevartojo. Jau nuo pat ryto S. B. priekaištavo S. Š., kad jis blogai dirba, tinginiauja. Tiek S. B., tiek S. Š. yra karšto būdo. Sėdint prie stalo S. B. ir S. Š. bendravo ir ginčijosi dėl darbo. S. B. besiginčydamas pasakė „aš tave išjungsiu”, S. Š. atsakė ,,pamėgink". S. B. atsistojo ir su dešine ranką sudavė vieną smūgį S. Š. į kairę akį. S. Š. ėmė bėgti kraujas, S. B. atnešė sušlapintą rankšluostį nuvalyti kraujui. S. B. iš karto atsiprašė S. Š., sakydamas „atsiprašau, pasikarščiavau, turiu įvairių problemų, viskas susidėjo”. S. Š. jokių pretenzijų S. B. nereiškė. Sekančią dieną visi išėjo į darbą. S. Š. nesiskundė, kad jam būtų kas blogai, jis dirbo įprastai, kaip visada ir S. B. dėl vakarykščio įvykio nepriekaištavo. S. Š. S. B. pasakė, kad jei jam bus problemų dėl akies, jis turės padengti gydymosi išlaidas (16 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2015-05-28 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. Š. padaryti sužalojimai: kairio skruostikaulio ir kairio viršutinio žandikaulio lūžiai, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose. S. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio skruostikaulio ir kairio viršutinio žandikaulio lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (29–30 b. l.).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo S. B. kaltė yra įrodyta. Kaltinamasis S. B. tyčia, suduodamas vieną smūgį kumščiu į veidą, sužalojo nukentėjusįjį S. Š., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prašė jį atliesti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskirti jo mamą N. P.

2016-02-24 prašymu N. P. teismo prašo atleisti S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ją paskirti jo laiduotoja (139 b. l.).

BK 40 straipsnyje yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remiantis teismų praktika, tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma.

Remiantis BK 40 straipsnio 3 dalimi laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 d. turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi.

Įvertinus byloje esančius duomenis, matyti, kad S. B. pirmą kartą padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad S. B. visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis S. B. neteistas (50 b. l.), administracine tvarka nebaustas (51 b. l.), vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, dirba (58 b. l.). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu įsipareigojo civiliniams ieškovams atlyginti žalą, jis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui pateikė prašymą dėl žalos atlyginimo dalimis, institucijos 2016-07-19 sprendimu 796,41 Eur žalos atlyginimas išdėstytas dalimis. Nukentėjusiajam S. Š. atlygino žalą iš dalies, jam pervesdamas 150 Eur (136 b. l.). Teismo vertinimu, tai, kad S. B. susitarė dėl žalos atlyginimo, iš dalies ją atlygino, kad jis turi darbą ir pastovias pajamas, duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad jis turi galimybę padarytą žalą pašalinti ir ją pašalins. Pažymėtina, kad kaltinamojo teisme išreikšta abejonė dėl pareikšto ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydžio pagrįstumo, neduoda pagrindo teigti jį nežadant atlyginti nukentėjusiajam teismo priteistos neturtinės žalos.

Visa tai įvertinęs, teismas turi pagrindo manyti, kad S. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad asmens, kuriuo prašoma perduoti kaltininką atsakomybei pagal laidavimą – N. P. reputacija nepriekaištinga: ji yra kaltinamojo motina, neteista (144 b. l.), administracine tvarka nebausta (160 b. l.), darbdavio charakterizuojama itin teigiamai (136 b. l.). Prašyme dėl laidavimo N. P. nurodė, jog ji kaltinamajam turi didelį autoritetą bei įtaką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad N. P. gali daryti S. B. teigiamą įtaką ir yra laikytina verta teismo pasitikėjimo.

Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 40 straipsnis ir S. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas, paskiriant S. B. laiduotoja jo mamą N. P.. Teismas sprendžia, kad būtent toks baudžiamojo proceso jo atžvilgiu pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė civilinį ieškinį dėl 828,75 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (112–113 b. l.). Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiojo S. Š. sveikatai buvo padaryta S. B. kaltais tyčiniais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam VšĮ Mažeikių ligoninėje, UAB „Žemaitijos diagnostikos centras“, VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma priteistina iš kaltinamojo S. B..

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Mažeikių skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 796,41 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka (38–39 b. l.). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad S. Š. Valstybinio socialinio draudimo fondo Mažeikių skyrius apskaičiavo ir išmokėjo 796,41 Eur ligos pašalpos. Nukentėjusysis S. Š. į gydymo įstaigą kreipėsi dėl patirtų sužalojimų, kuriuos patyrė dėl S. B. tyčinių veiksmų, laikino nedarbingumo pažymėjimas jam buvo išduotas pagrįstai, VSDFV Mažeikių skyrius išmokėjo nukentėjusiajam 796,41 Eur ligos pašalpos, pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos duomenimis, todėl tenkintinas visiškai.

Nukentėjusysis S. Š. teisme pareiškė civilinį ieškinį dėl 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (99–100 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

S. Š. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl tyčinių kaltų kaltinamojo S. B. neteisėtų veiksmų, dėl ko jis daugiau nei 10 dienų buvo nedarbingas, dėl padaryto sveikatos sutrikdymo patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, didelius nepatogumus, kas pripažintina neturtine žala. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo S. B. veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio, į teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose dėl nesunkaus tyčinio sveikatos sutrikdymo, į kaltinamojo turtinę padėtį (vienas išlaiko šeimą, turi du nepilnamečius vaikus, žmona nedirba, turi įsipareigojimų bankui dėl paskolos būstui, kuriame su šeima gyvena), siekiant nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyros, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir priteistina 2000 Eur neturtinė žala.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BK 40 straipsniu ir BPK 235 straipsniu, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 301 – 305 straipsniais, 307 – 308 straipsniais teismas

nusprendžia:

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), bei nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą S. B. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti S. B., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiojo S. Š. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš S. B. nukentėjusiajam S. Š. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti Valstybinei ligonių kasai žalos atlyginimui iš S. B. 828,75 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 75 ct).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš S. B. 796,41 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 41 ct) žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.