- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-07
- Bylos Nr.
- e2YT-7242-650/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05890-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Pareiškėjas
- P. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Irma Bekerė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, VĮ Turto bankui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas P. V. paveldėjimo teisės liudijimui gauti prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos M. V. mirties 2009m. priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paliktą turtą valdyti. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė savo reikalavimą, teikė paaiškinimus, analogiškus pareiškimo turiniui. Pareiškime nurodyta, kad 2009m. mirė pareiškėjo motina M. V.. Po jos mirties liko nekilnojamasis turtas – 1.8500 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra vienintelis vaikas, M. V. nebuvo sudariusi santuokos. Po jos mirties pareiškėjas priėmė palikimą, pradėdamas visą turtą faktiškai valdyti ir tvarkyti kaip savo. Pareiškėjas gyveno su savo motina adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi ja iki mirties ir toliau šiuo adresu gyvena. Pareiškėjas taip parėmė motinos turėtus baldus, kitus namų apyvokos reikmenis, dokumentus, taip pat motinos turėtas turtines teises naudotis žemės sklypu, kuris buvo numatytas grąžinti mirusiajai, tačiau nuosavybės dokumentai nebuvo baigti sutvarkyti. Gretimų sklypų kaimynai laiko ir pripažįsta pareiškėją teisėtu žemės sklypo naudotoju, būtent pareiškėjas priima sprendimus dėl sklypo naudojimo ir priežiūros. Tokiais veiksmais visą mirusiosios M. V. turtą po jos mirties priėmė pareiškėjas, faktiškai pradėjęs jį valdyti (1-2 b.l.).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose į pareiškimą prašė sprendimą dėl pareiškėjo reikalavimo priimti teismo nuožiūra, suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant (37-38 b.l., 18-19 b.l., 25-16 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančio mirties liudijimo kopijos ( 10 b.l.) matyti, kad pareiškėjo P. V. motina M. V., gim. 1918m., mirė 2009m.. Pareiškėjas savo paaiškinimais pagrindė aplinkybes, kad būdamas vieninteliu įstatyminiu įpėdiniu, po motinos mirties jis nedelsdamas perėmė bute turėtus motinos baldus, kitus namų apyvokos reikmenis, dokumentus, taip pat motinos turėtas turtines teises naudotis žemės sklypu. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo kopijos (b.l.) matyti, kad nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., naudotoja įrašyta M. V., daiktinės teisės į žemės sklypą neįregistruotos. Pateikti pareiškėjo paaiškinimai, rašytiniai duomenys byloje rodo, kad M. V. buvo teiktas nurodytas sumokėti apskaičiuotą žemės mokestį valstybei ir būtent ji bei pareiškėjas atliko žemės mokesčio mokėjimo pavedimus (4-7 b.l.).
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Nustatyta, kad pareiškėjas yra įstatyminis mirusiosios M. V. pirmos eilės įpėdinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 str.). Nustatyta, kad pareiškėjas pareiškimu į notarą dėl motinos palikimo priėmimo nesikreipė (8 b.l.), tačiau priėmė atsiradusį palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, nes paliktu motinos kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu naudojosi, jį prižiūrėjo, ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymų terminą – per 3 mėnesius nuo palikėjos mirties. Tokie asmens veiksmai, pradedant faktiškai paveldimą turtą valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kadangi bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas mirusios motinos palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2009m., priėmė atsiradusį palikimą, pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti įstatymų nustatytu 3 mėnesių terminu.
Pareiškėjui juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismą.