Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas S. M. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės S. G. 2 500,00 Eur skolą, 690,43 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad atsakovė iš ieškovo skolinosi pinigus ne vieną kartą. Anot ieškovo, suma, kurią jis prašo priteisti šioje byloje, atsakovei buvo paskolinta 2015 m. spalio 2 d., sudarant rašytinę paskolos sutartį ir numatant, kad skola turės būti grąžinta iki 2015 m. lapkričio 2 d., tačiau sutartyje numatytu terminu ji šios skolos negrąžino. Atsakovė ieškovui bankiniu pavedimu 2023 m. rugpjūčio 3 d. pervedė 2 500,00 Eur, nurodant, kad atsiskaito už 2015 m. paskolą. Tačiau ieškovas atsakovės sumokėtus 2 500 Eur įskaitė į 2012 m. paskolos, kuri yra priteista civilinėje byloje Nr. L2-5874-1160/2022, dengimą. Ieškovo įsitikinimu, jis turėjo teisę pasirinkti į kurią skolą įskaityti atsakovės pervestus pinigus, nes abiejų skolų grąžinimo terminas jau buvo pasibaigęs.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o taip pat ex officio pripažinti 2015 m. spalio 2 d. sutartį dėl 2 500,00 Eur paskolos (faktiškai sudarytą 2019 m. gegužės mėn.) apsimestiniu sandoriu bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp jos ir ieškovo buvo sudarytos trys paskolos sutartys: 1) 2019 m. gegužės mėn. (ieškovo reikalavimu nurodant datą 2015 m. spalio 2 d.) sutartis – 2 500,00 Eur (skola grąžinta 2023 m. rugpjūčio 3 d. bankiniu pavedimu); 2) 2020 m. kovo 3 d. (paskolos sutartis ieškovo reikalavimu nurodant datą 2012 m. rugsėjo 2 d.) sutartis – 38 500,00 Lt arba 11 150,37 Eur (grąžinta 2020 m. liepos 21 d. ir 2020 m. liepos 24 d. pavedimais, bendra grąžinta suma 11 500,00 Eur); 3) 2020 m. kovo 3 d. (ieškovo reikalavimu nurodant datą 2012 m. balandžio 15 d.) sutartis – 34 000,00 Lt arba 9 847,08 Eur (atsakovė šią sumą moka pagal 2022 m. vasario 7 d. teismo įsakymą bei 2022 m. kovo 3 d. nutartį dėl skolos išdėstymo). Ir, nors ieškovas ieškiniu reikalauja grąžinti 2 500 Eur sumą neva pagal 2015 m. spalio 2 d. sutartį, atsakovė laiko, kad 2023 m. rugpjūčio 3 d. atlikdama 2 500,00 Eur bankinį pavedimą ir mokėjimo paskirtyje nurodydama „skolos grąžinimas pagal 2015 m. sutartį (S. M. reikalavimu). Faktinė skolinimosi data 2019 m. 05 mėn.“, su ieškovu pagal 2015 m. sutartį visiškai atsiskaitė. Atsakovės manymu, 2015 m. spalio 2 d. (faktiškai 2019 m. gegužės mėn.) suteiktos paskolos grąžinimo terminas jau buvo suėjęs, todėl ji turėjo teisę 2023 m. rugpjūčio 3 d. bankiniu pavedimu grąžinti 2019 m. gegužės mėn. gautą paskolą. Tuo tarpu ieškovas elgiasi nesąžiningai ir nepagrįstai siekia prisiteisti sumą, kurią atsakovė, 2023 m. rugpjūčio 3 d. atlikdama bankinį pavedimą, ieškovui jau grąžino. Ieškovo argumentai, kad jis 2 500 Eur sumą įskaitė į paskolos, kuri yra priteista civilinėje byloje Nr. L2-5874-1160/2022, dengimą, nepagrįsti, kadangi šios skolos galutinis grąžinimo terminas 2023 m. rugpjūčio 3 d. dar nebuvo suėjęs ir pradelstas. Vien tai, kad atsakovė buvo praleidusi kelis mėnesius sumokėti mėnesines įmokas pagal tarp ieškovo ir atsakovės 2022 m. vasario 22 d. sudarytą susitarimą dėl teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-5874-1160/2022 priteistos skolos mokėjimo išdėstymo, nesudarė jam teisinio pagrindo atlikti įskaitymą; atsakovei vėluojant sumokėti mėnesines įmokas pagal minėtą sutartį, ieškovas turėjo teisę kreiptis į antstolį, bet ne atlikti įskaitymus iš kitų skolų dengimo. Atsakovė taip pat įsitikinusi, kad tarp jos ir ieškovo sudaryta 2019 m. gegužės mėn. (ieškovo reikalavimu nurodant datą 2015 m. spalio 2 d.) paskolos sutartis yra apsimestinė, nes tikroji šalių valia buvo paskolos sutartį sudaryti 2019 metais, tačiau ieškovo reikalavimu sutartyje nurodoma tikrosios šalių valios neatitinkanti sutarties sudarymo data. Atsižvelgdama į tai, atsakovė prašo teismo ex officio pripažinti 2015 m. spalio 2 d. paskolos sutartį dėl 2 500 Eur apsimestiniu sandoriu.