- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- I3-7770-423/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01457-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinė
- Pareiškėjas
- M. D.
dalyvaujant atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovams V. K. ir E. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. D. skundu prašo panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) vado 2022-06-08 įsakymą Nr. TE-968 „Dėl pareigūno M. D. nušalinimo nuo pareigų“ (b. l. 11-16).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijamas įsakymas, kuriuo jis yra nušalintas nuo VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos jaunojo specialisto pareigų, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Įsakyme dėl nušalinimo nuo pareigų nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3, 4 ir 5 dalimis, vykdant VSAT vado 2022-01-14 įsakymo Nr. 4-15 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių veiklos organizavimo“ 3.32.1.1 papunktį, jis nušalinamas nuo VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos, įtariant sunkaus nusikaltimo padarymu.
Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 45 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pareigūnas nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu įtariamas ar kaltinamas sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymu arba įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu. Vykstant baudžiamajam persekiojimui, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 157 straipsniu, su prašymu gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl procesinės prievartos priemonės taikymo. BPK 157 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.
Ginčijamas įsakymas buvo priimtas formaliai, nušalinimą nuo pareigų išimtinai siejant su faktine aplinkybe, kad jis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. 04-5-00016-22, kuriame jis be pagrindo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje. Prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nesikreipė dėl procesinės prievartos priemonės - laikino nušalinimo nuo pareigų - taikymo, todėl galima teigti, jog jis neįžvelgė grėsmės, kad tęsdamas tarnybą jis trukdys ikiteisminio tyrimo organizavimui ir atlikimui ar laikinas nušalinimas nuo pareigų yra būtinas siekiant užkirsti kelią galimoms naujoms nusikalstamoms veikoms.
Pagal Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, pareigūnas privalo būti nušalinamas nuo pareigų visais atvejais, kai gaunama informacijos, kad jis įtariamas ar kaltinamas sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymu arba įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau - ir VTĮ) įtvirtintas visiškai analogiškas valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų teisinis reguliavimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2021-12-22 nutarimu pripažino, kad VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas tiek, kiek pagal jį asmenys, priimantys sprendimą dėl valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų, gavę informacijos, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, visais atvejais privalo nušalinti tokį valstybės tarnautoją nuo pareigų, taip pat visais atvejais privalo nušalinti jį nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi teisę <...>lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas 2021-12-22 nutarime atkreipė dėmesį, jog iš esmės tapačios šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamoms VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms nuostatoms normos, kuriomis reglamentuojamas tam tikras nusikalstamas veikas padariusių asmenų nušalinimas nuo pareigų ir nustatyta, kad už nušalinimo laikotarpį darbo užmokestis nemokamas, yra įtvirtintos ir kituose teisės aktuose, t. y. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (2018-06-29 redakcija), Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatyme (2020-12-23 redakcija), Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme (2018-06-29 redakcija), tačiau juose nustatytas teisinis reguliavimas nėra nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos tyrimo dalykas. Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktas visiškai tapačiai reglamentuoja nusikalstamas veikas padariusių statutinių pareigūnų nušalinimą nuo pareigų, kaip ir VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas, dėl kurio konstitucingumo Konstitucinis Teismas pasisakė minėtame nutarime.
Šiuo atveju atsakovas privalėjo atsižvelgti į Konstitucinio Teismo 2021-12-22 nutarimo išvadas. Šiuo atveju nušalinimas nuo pareigų buvo grindžiamas tik informacija apie įtarimą, nepagrindžiant įsakymo faktinėmis ar kitomis aplinkybėmis dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų neišvengiamumo ir būtinumo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutinka, atsiliepime (b. l. 31-36) nurodė ir atsakovės atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijamas įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, jog 2022-06-05, atliekant procesinius veiksmus ikiteisminiame tyrine Nr. 04-5-00016-22 pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį, pareiškėjui pareikšti įtarimai dėl bendrininkavimo padarant minėtas nuskalstamas veikas.
VSAT vado pavaduotojo 2022-06-07 pavedimu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos jaunesniojo specialisto M. D. veikos, tačiau tarnybinis patikrinimas yra sustabdytas iki pasibaigs baudžiamasis procesas. VSAT vado 2022-06-08 įsakymu Nr. TE-968 pareigūnas M. D. nušalintas nuo pareigų.
Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, įpareigojanti pareigūną, kuris yra įtariamas ar kaltinamas sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymu arba įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu, nušalinti nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos.
Konstitucinis Teismas 2021-12-22 nutartyje pažymėjo, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 33 straipsnio 1 dalį, 48 straipsnio 1 dalies nuostatą „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės tarnybos santykius ir siekdamas konstituciškai pagrįsto tikslo užtikrinti einančių pareigas valstybės tarnyboje asmenų patikimumą, institucijų, kuriose jie dirba, ir visos valstybės tarnybos autoritetą, visuomenės, piliečių pasitikėjimą valstybės tarnybos sistema, gali nustatyti su šių asmenų reputacija susijusį reikalavimą nebūti įtariamiems ar kaltinamiems padarius tam tikras nusikalstamas veikas, ir numatyti laikiną tokio reikalavimo neatitinkančių asmenų nušalinimą nuo pareigų. Nustatant tokį reikalavimą turi būti paisoma konstitucinio proporcingumo principo, be kita ko, turi būti sudarytos prielaidos taikyti šią priemonę kiek įmanoma įvertinus individualią kiekvieno valstybės tarnautojo situaciją ir atsižvelgus į visas svarbias aplinkybes, be kita ko, į valstybės tarnautojo einamų pareigų valstybės tarnyboje svarbą, jo vykdomų funkcijų ypatumus, jam tenkančią atsakomybę, galimybę jį perkelti į kitas pareigas.
Viena iš esminių VSAT funkcijų yra valstybės sienos apsauga bei jos kirtimo kontrolė. Šią funkciją VSAT įgyvendina per tarnaujančius pareigūnus. Būtent pasienio sargybose tarnaujantys VSAT pareigūnai yra atsakingi, kad būtų laikomasi nustatytų valstybės sienos kirtimo reikalavimų ir į valstybės teritoriją nepatektų nepraėję patikros ir/ar keliantys grėsmę valstybės ir visos Europos Sąjungos (toliau - ES) saugumui asmenys, taip pat asmenys, neturintys teisėto leidimo būti valstybės teritorijoje ar keliauti per ją tranzitu. Visa tai ypač aktualu atsižvelgiant į jautrią šių dienų geopolitinę situaciją. Be to, VSAT pareigūnai užtikrina, kad į valstybės teritoriją, tuo pačiu ir į ES teritoriją, nepatektų akcizais neapmokestintos ar kitos draudžiamos įvežti prekės ir/arba daiktai.
Pareigūnai yra valdžios atstovai, todėl bet koks netinkamas pareigūno elgesys daro žalą ne tik vidaus tarnybai, bet ir valstybei apskritai. Pareigūnams keliami reikalavimai griežtesni ir dėl viešo intereso apsaugos, nes pareigūno paskirtis - užtikrinti teisėtvarką. Teisės aktai taip pat nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė.
Pareiškėjas, būdamas VSAT pareigūnu, turėjo užtikrinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, sužinojęs apie kontrabandos gabenimą, privalėjo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui, tačiau šios pareigos pareiškėjas galimai neatliko.
Pažymėjo, jog ginčijamas įsakymas priimtas ne tik vadovaujantis imperatyvia Statuto nuostata, tačiau ir įvertinus pareiškėjo galimai padarytą nusikalstamą veiką, kuri galimai įvykdyta jo tiesioginių tarnybinių funkcijų vykdymo metu, bei siekiant, kad pareiškėjas turėtų kuo mažiau galimybių įtakoti ikiteisminį tyrimą bei galimai atlikti kitas nusikalstamas veikas. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje kilęs ginčas dėl VSAT vado 2022-06-08 įsakymo Nr. TE-968 „Dėl pareigūno M. D. nušalinimo nuo pareigų“, kuriuo pareiškėjas vadovaujantis Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktu nušalintas nuo pareigų, įtariant jį sunkaus nusikaltimo padarymu (b. l. 7-8, 17-18), teisėtumo bei pagrįstumo.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad 2022-06-05, atliekant procesinius veiksmus ikiteisminiame tyrine Nr. 04-5-00016-22 pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį, pareiškėjui pareikšti įtarimai dėl bendrininkavimo padarant minėtas nuskalstamas veikas.
VSAT vado pavaduotojo 2022-06-07 pavedimu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos jaunesniojo specialisto M. D. veikos, tačiau tarnybinis patikrinimas yra sustabdytas iki pasibaigs baudžiamasis procesas.
VSAT vado 2022-06-08 įsakymu Nr. TE-968 „Dėl pareigūno M. D. nušalinimo nuo pareigų“ VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos jaunesnysis specialistas M. D. vadovaujantis Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktu nušalintas nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos, įtariant jį sunkaus nusikaltimo padarymu.
Pareiškėjas skundžiamo įsakymo neteisėtumą argumentavo tuo, jog, priimant įsakymą, nebuvo įvertintos individualios aplinkybės, susijusios su jam pareikštu įtarimu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje, padarymu ir būtinumu taikyti nušalinimą nuo pareigų. Pareiškėjas taip pat nušalinimo nuo pareigų nepagrįstumą grindė Konstitucinio Teismo 2021-12-22 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2018-06-29 redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 41 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, kurio 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog pareigūnas nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu jis įtariamas ar kaltinamas sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymu arba įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu. Šiuo atveju pareigūnas nušalinamas iki baudžiamojo proceso pabaigos.
Vadinasi, pagal Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, pareigūnas privalo būti nušalintas nuo pareigų visais atvejais, kai gaunama informacijos, kad jis įtariamas ar kaltinamas sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymu arba įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu. Asmeniui, priimančiam sprendimą dėl pareigūno nušalinimo, nesuteikta teisė vertinti nušalinimo nuo pareigų pagrįstumą ir būtinumą. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog nušalinimui nuo pareigų pakanka tik informacijos, jog pareigūnas įtariamas ar kaltinamas sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymu arba įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu. Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte nenumatyta galimybė vidaus tarnybos sistemos pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui, turinčiam teisę skirti nušalinimą nuo pareigų, vertinti, ar su ikiteisminiu tyrimu susijusios aplinkybės kelia tokių abejonių dėl asmens patikimumo ir lojalumo valstybės tarnybai, ar tai būtina ir neišvengiama priemonė apsaugoti ikiteisminio tyrimo ir valstybės tarnybos interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad VTĮ įtvirtintas visiškai analogiškas nušalinimo valstybės tarnautojo nuo pareigų teisinis reguliavimas. VTĮ 40 straipsnio 10 dalies 3 punkte numatyta, jog valstybės tarnautojas nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu gaunama informacija, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas iki baudžiamojo proceso pabaigos.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021-12-22 nutarimu pripažino, kad VTĮ (2018-06-29 redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas tiek, kiek pagal jį asmenys, priimantys sprendimą dėl valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų, gavę informacijos, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, visais atvejais privalo nušalinti tokį valstybės tarnautoją nuo pareigų, taip pat visais atvejais privalo nušalinti jį nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas 2021-12-22 nutarime nurodė, kad įstatymų leidėjas, VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu nušalinimo nuo pareigų teisiniu reguliavimu, siekdamas konstituciškai pagrįsto tikslo užtikrinti einančių pareigas valstybės tarnyboje asmenų patikimumą, apsaugoti institucijų, kuriose jie dirba, ir visos valstybės tarnybos autoritetą, visuomenės, piliečių pasitikėjimą valstybės tarnybos sistema, nesudarė prielaidų įvertinti individualią kiekvieno valstybės tarnautojo, apie kurį gauta informacijos, kad jis įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes, kurios sudarytų sąlygas atitinkamai individualizuoti konkrečią situaciją, ir nustatyti minėtam asmeniui taikytinas (būtinas) jo teises ribojančias priemones, jų taikymo trukmę. Įstatymų leidėjas nesilaikė iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti ir toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip neatitinkantis iš konstitucinio teisingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui, reguliuojant nušalinimo nuo pareigų teisinius santykius, užtikrinti tam tikrą interesų pusiausvyrą.
Konstitucinis Teismas 2021-12-22 nutarime atkreipė dėmesį, jog iš esmės tapačios šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamoms VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms nuostatoms normos, kuriomis reglamentuojamas tam tikras nusikalstamas veikas padariusių asmenų nušalinimas nuo pareigų ir nustatyta, kad už nušalinimo laikotarpį darbo užmokestis nemokamas, yra įtvirtintos ir kituose teisės aktuose, t. y. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (2018-06-29 redakcija), Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatyme (2020-12-23 redakcija), Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme (2018-06-29 redakcija), tačiau juose nustatytas teisinis reguliavimas nėra nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos tyrimo dalykas.
Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktas visiškai tapačiai reglamentuoja nusikalstamas veikas padariusių statutinių pareigūnų nušalinimą nuo pareigų, kaip ir VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Konstitucinis Teismas konkrečiai nevertino Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto nušalinimo atitikties konkretiems Konstitucijos straipsniams, tačiau Konstituciniam Teismui 2021-12-22 nutarimu pripažinus, jog VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, vertintina, jog Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reglamentavimas neatitinka minėtų Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies ir 48 straipsnio 1 dalies nuostatų.
Nagrinėjamu atveju teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti Konstitucinio Teismo 2021-12-22 nutarimo Nr. KT201-A-N15/2021 išvadomis, nes VTĮ ir Statuto normos patenka į vienos teisinės sistemos – viešosios teisės sritį. VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktas visiškai analogiškai reglamentuoja valstybės tarnautojų, tarp jų ir statutinių valstybės pareigūnų, nušalinimo nuo tarnybos teisinius santykius. Todėl įgyvendinant neprieštaringą ir vienodos viešosios teisės, tapačiai reglamentuojančios valstybės tarnybos teisinius santykius, reguliavimą, teisingumo ir proporcingumo principus, nagrinėjamo ginčo atveju taikytina teisės analogija ir Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos analogiškai vertinamos taip, kaip buvo įvertinta VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų atitiktis Konstitucijai minėtame Konstitucinio Teismo 2021-12-22 nutarime.
Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimo išvadas, konstatuotina, jog pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų atveju, nevertinant pareiškėjo neteisėtos veikos aplinkybių, t. y. ar nenušalinus pareiškėjo nuo pareigų bus diskredituojama statutinė valstybės tarnyba arba kils kitokių nepataisomų padarinių, susijusių su nusikalstamos veikos tyrimu, statutinės valstybės tarnybos autoritetu, individualiai neįvertinant nušalinimo nuo pareigų būtinumo ir proporcingumo, nušalinimas nuo pareigų negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta priemonė. Įvertinus tai, kad pareiškėjo nušalinimas nuo pareigų buvo grindžiamas tik informacija apie įtarimą padarius sunkų nusikaltimą, nepagrindžiant įsakymo faktinėmis ar kitomis aplinkybėmis dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų neišvengiamumo ir būtinumo, pripažintina, kad toks formalus nušalinimas yra neproporcinga priemonė, žymiai daugiau ribojanti pareiškėjo teises, negu yra būtina.
Teismo nuomone, dėl nurodytų argumentų skundžiamas įsakymas dėl nušalinimo, nors ir atitinka Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą formalią nušalinimo nuo pareigų sąlygą, tačiau dėl Konstitucinio Teismo 2021-12-22 nutarimo išvadų negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. D. skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2022-06-08 įsakymą Nr. TE-968 „Dėl pareigūno M. D. nušalinimo nuo pareigų“.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.