- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-20
- Bylos Nr.
- 1-65-900/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13280-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas,
yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
A. K. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:
2024 m. balandžio 6 d. apie 14³⁰ val. daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia vieną kartą pastūmė nukentėjusiąją J. G., dėl ko ji atsitrenkė į sieną ir susižalojo dešinę ranką, susitrenkė galvą, nukrito ant žemės, krisdama susimušė dešinį nugaros šoną ir atsirado dešinio žasto poodinė kraujosruva, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino, bet atsisakė duoti paaiškinimus. Kaip teisingus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, kad teismas galėtų jais remtis, priimdamas baigiamąjį procesinį dokumentą.
Kadangi, paskelbus kaltinamąjį aktą, kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokurorė, nei kaltinamasis nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 7 d. apklaustas įtariamuoju A. K. pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad jis šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), anksčiau su buvusia sutuoktine gyveno (duomenys neskelbtini), augino dvynukus A. ir N., gimusius (duomenys neskelbtini) m. Su sutuoktine išsiskyrė prieš (duomenys neskelbtini) ir išsikraustė iš (duomenys neskelbtini), bet ten nueina aplankyti vaikų. Tame name gyvena kaimynė J. Jis su J. nebendrauja, su ja anksčiau bendraudavo jo sutuoktinė. Moterys bendravo, kol J. ėmė užkabinėti jo vaikus. J. yra gaudžiusi vaikus su rykšte, grasino juos prilupti, vadina „utėlėm“, „padlom“, varo iš kiemo. Jo vaikai bendrauja su J. vaikais, todėl arba jos vaikai ateina žaisti pas juos į laiptinę, arba jo vaikai eina į kitą laiptinę žaisti pas jos vaikus.
2024 m. balandžio 6 d. apie 12⁰⁰ val. kaltinamasis atėjo aplankyti vaikų. Kai atėjo, namuose buvo tik A., N. buvo išsėjęs į lauką. Kažkur apie 14⁰⁰ val. į namus grįžo N. Vaikas atrodė piktas, nuliūdęs. Jis pasiteiravo, kas nutiko. N. paaiškino, kad nuėjo į (duomenys neskelbtini) pasikviesti berniuko kartu pažaisti; jam atėjus, koridoriuje buvo tas berniukas, pas kurį ėjo, J., J. vaikai ir dar viena mergaitė. N. atėjus, J. jį užsipuolė, keikdamasi varė lauk ir pastūmė. Kaltinamasis kelis kartus N. perklausė, ar tikrai taip buvo, liepė nemeluoti. Vaikas kelis kartus patvirtino, kad tikrai taip buvo, kaip kad jis pasakoja. Kaltinamasis supyko, nes tai yra ne pirmas kartas, kai J. užgaulioja jo vaikus, ir išėjo aiškintis. Nuėjo į (duomenys neskelbtini). Tik pakilęs pamatė prie laiptų stoviniuojančią J. ir kitus vaikus. Jis šaukė ant J., klausė, kokią teisę ji turi stumdyti jo sūnų ir vyti jį lauk. Taip sakydamas ir eidamas link jos, dešinės rankos plaštaka pastūmė J. į krūtinę. Mano, kad pastūmė vidutinišku stiprumu, nestūmė jos visa jėga, nenorėjo sužaloti. J. atbulomis atsitrenkė į sieną, trinktelėjo į sieną galvą. Iš buto išėjo J. sutuoktinis A., iš gretimo buto išėjo kaimynas, kurio vardo nežino. Tik išėjęs A. iškart jį puolė ir užgulęs prispaudė prie žemės, bet jie nesimušė, kaltinamasis nusiramino. A. jį paleido, visi išsiskirstė. Labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, norėtų susitaikyti su J.
Nukentėjusioji J. G. 2024 m. balandžio 8 d. parašė pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką ir 2024 m. balandžio 30 d. buvo apklausta.
Įvykis užfiksuotas policijos registruojamų įvykių registre (PRĮR).
Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus Antrojo poskyrio tyrėja A. B. 2024 m. balandžio 6 d. parašė tarnybinį pranešimą „Dėl gauto pranešimo ROIK 0124000199910“.
Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus Antrojo poskyrio vyriausiasis tyrėjas R. Š. 2024 m. balandžio 6 d. parašė tarnybinį pranešimą „Dėl ligoninės pranešimo ROIK 0124000199910“.
Apžiūros 2024 m. balandžio 6 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.
Asmens apžiūros 2024 m. balandžio 8 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota nukentėjusiosios kūno apžiūra.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialistas L. J. 2024 m. balandžio 9 d. pateikė išvadą Nr. G 396/2024(04).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 15 d. apklaustas liudytojas M. B..
Kitų objektų apžiūros 2024 m. balandžio 19 d. protokole užfiksuota garso įrašo, nukentėjusiajai skambinant į BPC, apžiūra.
Kitų objektų apžiūros 2024 m. balandžio 19 d. protokole aprašyta policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytų vaizdo ir garso įrašų apžiūra.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 10 d. apklaustas liudytojas A. G..
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad smurtiniai kaltinamojo veiksmai prieš nukentėjusiąją įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Iš kaltinimo kaip perteklinė yra šalinama aplinkybė, kad kaltinamasis, be kita ko, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, kadangi nežymus sveikatos sutrikdymas apima ir fizinio skausmo sukėlimą. Kitaip tariant, neįmanoma tam tikru mastu sutrikdyti sveikatą ir tuo pačiu metu nesukelti fizinio skausmo. Fizinio skausmo sukėlimas yra minimalus žalos asmens sveikatai laipsnis.
IV. Bausmės skyrimo ir kiti su tuo susiję klausimai
Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 1 metų (BK 140 str. 1 d.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.). Nedirba, tačiau su pertraukomis turi oficialaus darbo stažą nuo 2006 m. iki 2024 m. Nuo 2024 m. vasario 22 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. 2024 m. balandžio 2 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už važiavimą autobusu be bilieto. 2019-2021 m. 7 kartus baustas administracine tvarka. Dominuoja pasirodymai neblaiviam viešose vietose. Dalį baudų sumokėjo. 2002 m. liepos 29 d., 2004 m. spalio 7 d., 2006 m. vasario 11 d. teistas už vagystes ir plėšimą, tačiau teistumo faktas nesukelia tokios pasekmės kaip recidyvas, nes kaltinamasis buvo nepilnametis (BK 27 str. 1 d.). Nuo 2006 m. kovo 23 d. kaip pilnametis teistas 10 kartų. Dominuoja nusikalstamos veikos nuosavybei (vagystės, plėšimai, sukčiavimas, svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas tyčia). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, jog, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).
Parinkdamas bausmių rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmių skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų juos charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Įvertinęs nusikaltimo aplinkybes: priežastis (norėjo apginti kaimynės nuskriaustą savo sūnų), eigą, būdą (primityvus), biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatytas po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė kaltinamajam galėtų būti sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jo dydį parinkdamas artimą sankcijos vidurkiui (BK 50 str. 2 d.). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažinama trečdaliu.
Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/ 2012).
Kaip minėta, kaltinamasis yra teisiamas 11 kartą. Iš jų 2 kartus buvo teistas už nusikaltimus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, įvykdytus esant neblaiviam 2013 m., t. y. daugiau kaip prieš 10 m. Kitaip nei anksčiau, dabartiniu atveju kaltinamasis buvo blaivus. Nusikaltimo padarymui įtakos turėjo nepagarbus ir nepateisinamas nukentėjusiosios elgesys, susijęs su kaltinamojo nepilnamečiu sūnumi.
Teismas parodo kaltinamajam atsargų pasitikėjimą ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda 1 metus, įpareigodamas jį per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti, mokytis ar, netekus darbo (nutraukus individualią veiklą), ne vėliau kaip per 2 savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti arba mokytis; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 str. 2 d., 5 d. 5-6 p.).
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos – paliekama galioti tol, kol įsiteisės nuosprendis; vėliau panaikinama (BPK 139 str. 3 d.).
V. Dėl civilinio ieškinio priteisti turtinės žalos atlyginimą
Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa, veikianti Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM interesais, 2024 m. rugpjūčio 7 d. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo, jeigu jis bus pripažintas kaltu, 146,85 € turtinės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo. Pridėjo gydymo paslaugų apskaitos duomenų išrašą.
Kaltinamasis neginčijo ieškinio teisinio ir/ar faktinio pagrindo arba turtinės žalos dydžio, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai (BPK 113 str. 2 d., CPK 268 str. str. 5 d.).
VI. Dėl daiktinių įrodymų
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai (dokumentai), turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – dvi optinės duomenų laikmenos su garso įrašo skaitmenine kopija skambinant į BPC ir policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytais vaizdo ir garso įrašais, prisegta prie bylos galinio viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekama saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinama su byla (BPK 94 str. 1 d. 3 p.);
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas
nusprendžia
A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. K. skirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti sumažintą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 5-6 punktais, sumažintos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metus, įpareigodamas A. K. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti, mokytis arba, netekus darbo (nutraukus individualią veiklą), ne vėliau kaip per 2 (dvi) savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti ar mokytis; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
A. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis; vėliau panaikinti.
Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos, veikiančios Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM interesais, 2024 m. rugpjūčio 7 d. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM, kuri administruoja Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, iš A. K. 146,85 € turtinės žalos už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo (banko sąskaitos Nr. LT21 7300 0100 0248 4333).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus (dokumentus), turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – dvi optines duomenų laikmenas su garso įrašo skaitmenine kopija skambinant į BPC ir policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytais vaizdo ir garso įrašais, prisegtas prie bylos galinio viršelio, – palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.