- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-19
- Bylos Nr.
- e2YT-11495-1088/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05101-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Vitonė
- Pareiškėjas
- D. V.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M., valstybės įmonė „Turto bankas“
- Kategorijos
- 3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. M., valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja D. V. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M. po R. V. M. mirties priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu (el. b. dok. Nr. CBP-7723).
2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos motina R. V. M. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas R. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po R. V. M. mirties, R. M. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, kadangi manė jog esant paveldėtam ir jo vardu registruotam turtui, tai nereikalinga. Pareiškėja, suinteresuotas asmuo A. M. valios priimti palikimą taip pat neišreiškė. Mirus tėvui, pareiškėja kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo ir jai buvo paaiškinta, kad dalis paveldimo turto yra bendroji jungtinė mirusiųjų sutuoktinių nuosavybė. Nors R. M., po sutuoktinės R. V. M. mirties į notarų biurą nesikreipė, tačiau priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti – ir toliau liko gyventi name, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ir gyveno iki mirties. Naudojosi mirusiai sutuoktinei priklausiusia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi kaip savo, toliau prižiūrėjo, tvarkė aplinką, pjovė žolę, atliko kitus, su kiemo priežiūra susijusius darbus, taip pat naudojosi, prižiūrėjo ir rūpinosi kitu santuokoje įgytu turtu (baldais, buities reikmenimis), perėmė saugoti sutuoktinės asmeninius daiktus, rūpinosi, prižiūrėjo ir tvarkė namų buitį, mokėjo su žemės sklypo ir turto išlaikymu bei priežiūra susijusius mokesčius.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka (el. b. dok. Nr. DOK-62702).
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (el. b. dok. Nr. DOK-55388).
5. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
6. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai).
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (el. b. dok. Nr. CBP-7723) nustatyta, kad R. V. M. mirė (duomenys neskelbtini), R. M. mirė (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis R. M. vardu registruotas žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini); R. V. M. dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo yra mirusiųjų vaikai. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po R. V. M. mirties palikimo priėmimo/atsisakymo faktų neregistruota.
8. Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1-3 dalys nustato, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
9. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R. M. po sutuoktinės R. V. M. mirties per įstatymo nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kai palikimą sudaro žemės sklypai ir pastatai, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių, mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Nagrinėjamu atveju R. M. po sutuoktinės mirties ir toliau liko gyventi name (duomenys neskelbtini), rūpinosi turtu (mokėjo mokesčius). Teismo vertinimu, R. M. savo veiksmais išreiškė valią, liudijančią sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Suinteresuoti asmenys prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, neprieštarauja. Remiantis tikimybių pusiausvyros principu teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodomas faktas egzistavo, t. y., kad R. M. po sutuoktinės R. V. M. mirties priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu (CPK 183, 185 straipsniai).
10. Pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl reikalavimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
11. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
12. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576–578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos D. V. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)) po sutuoktinės R. V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini). priėmė palikimą pradėdamas faktiškai turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.