Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-30 · Administracinė byla Nr. eI-2013-809/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-30
Bylos Nr.
eI-2013-809/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00275-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
M. A.
Atsakovas
Visuomenės informavimo etikos asociacijai
Trečiasis asmuo
(duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2013-809/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00275-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 55.1.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Ernesto Spruogio ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijai, trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) krašto ateities sąjūdis „(duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja M. A. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Visuomenės informavimo etikos asociacijos (toliau – ir Asociacija) 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. EKS-58/18 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad skundžiamas sprendimas neteisėtas, todėl naikintinas, nes Asociacija neatsižvelgė į jo, kaip publikacijos autoriaus, išdėstytus argumentus nei pačioje publikacijoje, nei atsikirtimuose į trečiojo suinteresuoto asmens pateiktą skundą, nei 2018 m. gruodžio 11 dienos vykusiame Asociacijos komisijos posėdyje. Parengiant publikaciją nebuvo suteikta atsakymo teisė kritikuojamam asmeniui, šiuo atveju nurodoma į trečiojo suinteresuoto asmens vadovus, tačiau nebuvo pateiktas nei vienas argumentas, neatkreiptas dėmesys, kad būtent trečiojo suinteresuoto asmens iniciatyva buvo išvarytas iš renginio. Pareiškėjo teigimu, jis renginyje buvo pats asmeniškai ir betarpiškai bandė susirinkti informaciją iš paties judėjimo vadovų, kas ir atsispindėjo abiejų jo publikacijų turiniuose. Publikacijose be užuolankų aprašoma, kad buvo apklaustas pats sąjūdžio pirmininkas R. Z., tačiau atsakovė priėmė neargumentuotą sprendimą tik formaliai paminėdama galimą etikos pažeidimą.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į skundą (el.b.l. 16 - 18), prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Asociacija konstatavo, jog pareiškėjas publikacijoje (duomenys neskelbtini) krašto ateities sąjūdį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sąjūdis „(duomenys neskelbtini)“) ir jo pirmininką R. Z. kaltino rinkėjų papirkinėjimu nemokomomis vaišėmis ir alkoholiu. Komisijos vertinimu, tokia informacija laikytina sąjūdžio „(duomenys neskelbtini)“ ir R. Z. neigiama kritika, todėl pagal Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau - Kodeksas) 20 straipsnį publikacijoje R. Z. ir (ar) kitam sąjūdžio „(duomenys neskelbtini)“ atstovui turėjo būti suteikta galimybė paaiškinti faktus, patikslinti galimai netikslią arba paneigti galimai neteisingą informaciją, o jeigu tokios galimybės nebūtų buvę arba sąjūdžio „(duomenys neskelbtini)“ atstovai būtų atsisakę pasinaudoti šia galimybe, apie tai buvo privalu pranešti tame pačiame kūrinyje. Komisijai pateiktuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, jog R. Z. buvo suteikta galimybė atsakyti į klausimus ir jo atsakymai buvo panaudoti kūrinyje, tačiau iš publikacijos teksto nėra aišku, kokie klausimai sąjūdžio „(duomenys neskelbtini)“ atstovams buvo užduoti ir kokie atsakymai į juos buvo gauti, kaip ir tai, jog kuri iš publikacijoje pateiktos informacijos buvo gauta betarpiškai iš sąjūdžio „(duomenys neskelbtini)“ atstovų ir atspindi būtent jų poziciją. Komisija taip pat sutiko, jog dėl informacijos rinkimo metu kilusio konflikto pareiškėjas galimai turėjo ribotas galimybes pakalbinti sąjūdžio „(duomenys neskelbtini)“ atstovus, tačiau pateikti jiems klausimus jis taip pat galėjo ir telefonu arba elektroniniu paštu, juo labiau, R. Z. yra viešasis asmuo ir jo kontaktiniai duomenys yra viešai skelbiami (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės interneto svetainėje. Kadangi „(duomenys neskelbtini)“ pozicija dėl jų atžvilgiu išsakytos neigiamos kritikos publikacijoje pateikta nebuvo, kaip ir nebuvo nurodyta, kodėl tai nėra padaryta, komisija skundžiamu sprendimu pripažino, jog publikacijoje buvo pažeisti Etikos kodekso 20 straipsnio reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Visuomenės informavimo etikos asociacijos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. EKS-58/18 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ (el. b.l. 7, 8), teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 12 d. pareiškėjas parašė publikaciją „R. Z. „kultūrina“ savo elektoratą“ (savaitraštis „(duomenys neskelbtini)“) (toliau –publikacija) (el. b.l. 38), 2018 m. gegužės 3 d. pareiškėjas parašė publikaciją „Demokratija pagal R. Z.“ („(duomenys neskelbtini)“) (el.b.l. 41, 42).

2018 m. birželio 1 d. trečiasis suinteresuotas asmuo sąjūdis „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į atsakovę dėl savaitraščio „(duomenys neskelbtini)“ aukščiau minėtų publikacijų, kuriuose yra, anot trečiojo suinteresuoto asmens, paskleista sąjūdžio „(duomenys neskelbtini)“ narius ir valdybos pirmininką R. Z. žeminanti tikrovės neatitinkanti informacija bei reikalaujant šią informaciją paneigti ir įvertinti laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ ir pareiškėjo veiksmus.

Pažymėtina, jog šiose publikacijose pareiškėjas aprašo (duomenys neskelbtini) bendruomenės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose įvykusį „(duomenys neskelbtini)“ metinės veiklos ataskaitos pristatymą. Publikacijose nurodoma, jog tam, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus nariai lengviau „suprastų“ įvairius nuobodžius skaičius, jie buvo vaišinami nemokamomis vaišėmis ir stipriu alkoholiu, o vakarėlio žvaigždė „(duomenys neskelbtini)“ primininkas ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narys R. Z. buvo apsuptas gerokai įkaušusių (duomenys neskelbtini) skyriaus narių, nesidrovėdamas paeiliui šokdino moteris, kol neatvyko žiniasklaida. Nurodoma, jog žurnalistui pradėjus fiksuoti stovinčius tuščius stipriųjų gėrimų butelius, politiko aplinkos žmonės perėjo į atvirą spaudimą, o kai kurie vietos bendruomenės atstovai, net bandė išprovokuoti muštynes ar kitokį konfliktą. Toks liaudies „kultūrinimas“ yra nesuprantamas anonimiškais panorėjusiems išlikti (duomenys neskelbtini) rajono kultūros centro darbuotojams. Publikacija buvo iliustruota R. Z. ir degtinės butelių fotonuotrauka, po kuria buvo patalpinta antraštė: „Nors teigta, kad alkoholis „suneštinis“, tačiau didžioji dalis butelių vienodi“.

Atsakovo komisija, įvertinusi pareiškėjo parengtas publikacijas, konstatavo, jog pareiškėjas publikacijoje sąjūdį „(duomenys neskelbtini)“ ir jo pirmininką R. Z. kaltino rinkėjų papirkinėjimu nemokomomis vaišėmis ir alkoholiu. Komisijos vertinimu, tokia informacija laikytina sąjūdžio „(duomenys neskelbtini)“ ir R. Z. neigiama kritika.

Viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (toliau – ir VIĮ). Pagrindiniai visuomenės informavimo principai įtvirtinti VIĮ 3 straipsnyje. Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę.Viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų privatų gyvenimą, orumą ir kitas teises (VIĮ 3 straipsnio 2–4dalys). Etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Etikos kodeksas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą, ir VIĮ (VIĮ 43 straipsnio 1 dalis). VIĮ 46 straipsnio 1dalyje įtvirtinta, kad Visuomenės informavimo etikos asociacija savo veikla siekia užtikrinti Etikos kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija.

Etikos kodeksas buvo priimtas 2016 m. vasario 29 d. viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkime. Etikos kodekso 20 straipsnyje, kurio pažeidimu remtasi priimant ginčo sprendimą, įtvirtinta nuostata, kad neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją.Jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

Taigi, pagal aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjui pateikiant neigiamą informaciją/ kritiką apie sąjūdį „(duomenys neskelbtini)“ ir R. Z., turėjo būti suteikta galimybė tiek sąjūdžiui „(duomenys neskelbtini)“, tiek R. Z. paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją. Nesant minėtos galimybės arba asmeniui atsisakant pasinaudoti šia galimybe, pareiškėjas privalėjo apie tai pranešti publikacijoje. Pažymėtina, jog nors Komisijai pareiškėjas paaiškinime nurodė, jog R. Z. buvo suteikta galimybė atsakyti į klausimus ir atsakymai buvo panaudoti kūrinyje, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, Komisija padarė teisingą išvadą, jog iš publikacijos teksto nėra aišku, kokie klausimai sąjūdžio „(duomenys neskelbtini)“ atstovams buvo užduoti, kokie atsakymai į juos buvo gauti, kaip ir tai, jog kuri nors iš publikacijoje pateiktos informacijos buvo gauta betarpiškai iš sąjūdžio „(duomenys neskelbtini)“ atstovų ir atspindi būtent jų poziciją. Teismas taip pat sutinka su Komisija, jog, pareiškėjui turint ribotas galimybes tiesiogiai pateikti klausimus sąjūdžio „(duomenys neskelbtini)“ atstovams renginio metu, pareiškėjas tą galėjo padaryti iš karto po renginio susisiekiant su R. Z. telefonu, elektroniniu paštu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog sąjūdžio „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkas R. Z. yra viešas asmuo ir jo kontaktiniai duomenys yra viešai skelbiami (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės interneto svetainėje, todėl pareiškėjas prieš rengiant publikacijas turėjo galimybę šiuos klausimus pateikti. Atsižvelgiant į tai, jog sąjūdžio „(duomenys neskelbtini)“ ir R. Z. pozicija dėl jų atžvilgiu išsakytos neigiamos kritikos publikacijoje nebuvo pateikta ir nenurodyta, kodėl tai nebuvo padaryta, todėl, teismo vertinimu, atsakovo Komisija pagrįstai ir teisėtai ginčo sprendime konstatavo, jog pareiškėjas publikacijoje pažeidė Etikos kodekso 20 straipsnio reikalavimus, kadangi aukščiau minėtiems kritikuojamiems asmenims nebuvo suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją ir pačioje publikacijoje nepranešta, kad galimybės paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją kritikuojami asmenys atsisakė.

Pažymėtina, jog atsakovas jokių visuomenės informavimo etikos pažeidimų publikacijoje „Demokratija pagal R. Z.“ nenustatė.

Iš aukščiau išdėstyto, darytina išvada, jog atsakovo Komisijos sprendimas pripažinti pareiškėją pažeidus Etikos kodekso 20 straipsnyje įtvirtintas profesinės etikos normas yra pagrįstas ir teisėtas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132–133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. A. skundą atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Egidija PuzinskaitėEglė Žulytė-JanulionienėErnestas Spruogis