Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., 4 d., paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir T. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatomis, T. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti ilgiau kaip septynioms paroms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. nuteistas už tai, kad 2005 m. gruodžio 4 d., apie 12 val. 10 min., būdamas UAB ,,Alivanas“ bare, esančiame Mokolų kaime, Marijampolės savivaldybėje, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas fizinę privartą nukentėjusiajam I. V. – suduodamas jam smūgius į galvos sritį – padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, savavališkai vykdė pripažįstamą nukentėjusiojo I. V. , bet nerealizuotą savo tikrą teisę patenkinti turtinę pretenziją – išreikalauti skolą, atsiradusią dėl jam padarytos turtinės žalos I. V. sugadinus T. G. motociklą ,,Honda PC 26“, ir jis tą pačią dieną apie 15 val. užvaldė G. V. priklausantį 17250 litų vertės motociklą ,,Honda CBR 900“, tuo padarydamas nukentėjusiajai didelę žalą.

Visos išdėstytos aplinkybės, prokuroro nuomone, yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje T. G. vėl darys naujus nusikaltimus.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnis apriboja bausmės vykdymo atidėjimo taikymą šiomis formaliai būtinomis sąlygomis: asmuo nuteistas už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, t. y. nusikaltimo sunkumo laipsnis ir bausmės dydis.

Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Kaltininko asmenybės įvertinimas tokiu atveju yra vienas iš svarbesnių faktorių. Vertindamas nusikaltimą padariusiojo asmenybę, teismas turi skirti asmenybės požymius, kurie lemia asmens pavojingumą, ir požymius, kurie tam įtakos neturi. Kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikaltimo padarymo (ankstesni nusikaltimai ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginančių priemonių vartojimą, vertybinė orientacija, požiūris į darbą, šeimą, asmens charakteristika ir pan.), nusikaltimo padarymo metu (nusikaltimo padarymo būdas, įrankiai ir priemonės, laikas, vieta, pasekmių sunkumas, kaltės forma, nusikaltimo tikslas ir motyvas) ir po nusikaltimo padarymo (atvykimas ir prisipa­žinimas, gailėjimasis, padėjimas išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimas, nukentėjusiojo atsiprašymas, nusikalstama veika sukeltų neigiamų pasekmių kompensavimas ir pan.). Įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę teismas taip pat turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks šeimos, nuolatinio darbo, galimybės baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti nepilnamečių, sergančių asmenų ar invalidų ir pan.).

Prokuroro apeliaciniame skunde nėra ginčijama T. G. kaltė bei nusikalstamos veikos kvalifikavimas, ginčijamas tik Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio taikymas.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog T. G. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo neatsižvelgė į tai, jog T. G. yra du kartus teismo pripažintas padaręs apysunkį nusikaltimą, nusikalstamų veikų padarymo būdas rodo nuteistojo asmenybės didelį pavojingumą visuomenei, t. y. tik formaliai įvertino T. G. įvykdytų nusikaltimų aplinkybes bei jo asmenybę.

Skirdamas bausmę T. G. , pirmosios instancijos teismas nepažeidė formaliai būtinų Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio taikymo sąlygų, t. y. T. G. padarytas nusikaltimas nepriskiriamas prie sunkių, už jį paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo. Be to, būtina pažymėti, jog net ir esant formaliai būtinoms Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio taikymo sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo minėtą straipsnį taikyti kaltininko atžvilgiu bei atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Tai priklauso nuo visų bylos aplinkybių bei kaltininko asmenybės įvertinimo. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. G. bausmę, mažesnę negu įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkis, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika nepriskiriama prie sunkių nusikaltimų, į nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas T. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino jo prisipažinimą įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, gailėjimąsi, nukentėjusiojo atsiprašymą. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padaryta žala nukentėjusiajam tuoj pat buvo kompensuota, t. y. motociklas nukentėjusiajam buvo iš karto grąžintas, bei paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams. Tokią teismo išvadą sąlygojo taip pat tai, jog 2006 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo sąlygas T. G. vykdė, per laikotarpį iki šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dienos neįvykdė jokių teisės pažeidimų, dirba, iš darbovietės gauta teigiama T. G. charakteristika, 2006 m. spalio 2 d. jis sukūrė šeimą. T. G. nusikaltimo padarymo metu teistas nebuvo, administracine tvarka buvo baustas už nesunkius kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurių padarymas neduoda pagrindo manyti, jog būdamas laisvėje T. G. darys naujus nusikaltimus. Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog po skundžiamo nuosprendžio priėmimo iš Vilkaviškio rajono prokuratūros gauti duomenys apie tai, jog T. G. pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. Įtarimo pareiškimas asmeniui nėra jo kaltės įrodymas. Be to, remiantis nekaltumo prezumpcijos principu, kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl naujo įtarimo pateikimas po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, nėra pagrindas keisti nuosprendį.

Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir nėra aptartas bausmės rūšies nuteistajam T. G. parinkimas, tačiau kolegijos nuomone, parenkant bausmės rūšį, kaip tik ir buvo atsižvelgta į prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, t. y. į tai, kad T. G. jau buvo padaręs nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas ir paskyrė T. G. griežtesnę bausmės rūšį iš nustatytų įstatymo, numatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje – laisvės atėmimą. Tačiau prokuroro apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neatmeta galimybės taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatų ir bausmės vykdymą atidėti. Tokį savo sprendimą pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai motyvavo, apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais pirmosios instancijos teismo nuosprendžio keisti nėra pagrindo.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.