Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

atsakovo Č. B. (Č. B.) ir trečiojo suinteresuoto asmens T. B. (T. B.) atstovei advokatei Liudmilai Grigorjevai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. S. ir G. K. (G. K.) skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, Č. B. (Č. B.), trečiajam suinteresuotam asmeniui T. B. dėl įsakymo, sprendimų panaikinimo ir valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai K. S. ir G. K. (G. K.) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 48VĮ-567-(14.48.2) „Dėl Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus r. skyrius) vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 „Dėl Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2017 m. kovo 16 d. Įsakymas); 2) panaikinti NŽT 2019 m. lapkričio 14 d. raštą (sprendimą) Nr. 1SS-2194-(7.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų skundą dėl 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo panaikinimo (toliau – ir 2019 m. lapkričio 14 d. Sprendimas); 3) pripažinti niekine ir negaliojančia tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos NŽT, ir Č. B. (Č. B.) sudarytą 2018 m. balandžio 18 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 1-4333 (toliau – ir Sutartis), kuria buvo parduotas 3200 kv. m ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 4) panaikinti NŽT 2020 m. gegužės 22 d. raštą (sprendimą) Nr. 1SS-1023-(7.5.) „Dėl skundų nagrinėjimo“; 5) įpareigoti NŽT išnagrinėti pareiškėjų skundus dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 48VĮ-233-(14.48.2) ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 48VĮ-318-(14.48.2) iš esmės. Pareiškėjai taip pat pareiškė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde teismui pareiškėjai nurodo, kad NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 buvo patvirtintas Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (toliau – ir 2012 m. balandžio 17 d. Projektas), kuriuo pareiškėjams K. S. ir G. K. (G. K.) buvo suprojektuotas 0,19 ha ploto žemės sklypas Nr. 1345-2, o T. B. suprojektuotas 0,32 ha ploto žemės sklypas Nr. 1342-1.

2013–2014 metais NŽT buvo nagrinėjami K. S., G. K. bei T. B. ir Č. B. nusiskundimai dėl 2012 m. balandžio 17 d. Projekte ginčo žemės ploto – sodo – suprojektavimo teisingumo. NŽT nusprendė, kad 2012 m. balandžio 17 d. Projekte žemės sklypai (projektiniai Nr. 1345-2, Nr. 1342-1) suprojektuoti neteisingai ir kad jų ribos turi būti patikslintos.

NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 48VĮ-30-(14.48.2.) buvo pradėtas rengti Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas (toliau – ir 2016 m. sausio 8 d. Projektas). 2016 m. sausio 8 d. Projekte Č. B. (nors 2012 m. balandžio 17 d. Projekte nurodyta, kad žemės sklypas suprojektuotas T. B.) projektuojamas namų valdos žemės sklypas (2012 m. balandžio 17 d. Projekte žemės sklypas Nr. 1342-1), priskiriant Č. B. namų valdos žemės sklypui 2012 m. balandžio 17 d. Projekte pareiškėjams suprojektuoto žemės sklypo Nr. 1345-2 ribose esantį sodu užimtą plotą, t. y. sumažinant pareiškėjams 2012 m. balandžio 17 d. Projekte suprojektuoto žemės sklypo Nr. 1345-2 dydį sodu užimto ploto sąskaita ir atitinkamai koreguojant ribas. Pareiškėjai, nesutikdami su rengiamo 2016 m. sausio 8 d. Projekto sprendiniais, pateikė NŽT 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundą, tačiau NŽT 2017 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 1SS-476-(7.5) nurodė, kad šiame skunde keliamus pareiškėjų klausimus jau nagrinėjo ir į juos buvo atsakyta NŽT 2013 m. spalio 17 d. raštu Nr.1SS-(7.5.)-2222 bei 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 1SS-(7.5.)-2121, todėl pareiškėjų skundo nenagrinės. Po šio atsisakymo nagrinėti pareiškėjų skundą, NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjas priėmė 2017 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 48VĮ-567-(14.48.2), kuriuo pakeitė 2012 m. balandžio 17 d. Projektą. Šiuo 2017 m. kovo 16 d. Įsakymu buvo sumažintas K. S. ir G. K. 2012 m. balandžio 17 d. Projektu suprojektuoto žemės sklypo Nr. 1345-2 plotas (nuo 0,19 ha iki 0,08 ha), taip pat sumažintas T. B. 2012 m. balandžio 17 d. Projektu suprojektuoto žemės sklypo Nr. 1342-1 (patikslintas Nr. 1342-4) plotas (nuo 0,32 ha iki 0,11 ha), naujai suprojektuotas žemės sklypas Nr. 1342-1 (priskiriant 0,32 ha plotą) Č. B. bei pakeistos šių patikslintų žemės sklypų ribos.

Pareiškėjai, nesutikdami su 2017 m. kovo 16 d. Įsakymu ir pasinaudodami išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, 2017 m. balandžio 7 d. apskundė jį NŽT direktoriui, kuris 2017 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 1SS-1163-17.5 sustabdė pareiškėjų skundo nagrinėjimą, motyvuodamas tuo, kad 2017 m. kovo 16 d. Įsakymu tikslinamo žemės sklypo Nr. 1345-2 plotas ir ribos yra teisminio nagrinėjimo administracinėje byloje Nr. e2-3085-643/2017 dalykas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3085-643/2017 patenkino pareiškėjų skundą iš dalies – panaikino NŽT 2017 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 1SS-476-(7.5) ir 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 1SS-1163-(7.5), likusioje dalyje skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. birželio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko galioti.

Pareiškėjai 2019 m. rugsėjo 19 d. pareiškimu kreipėsi į NŽT, prašydami: 1) informuoti, ar yra pakeisti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 48VĮ-30-(14.48.2.) rengiamo Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo sprendiniai pagal pareiškėjų 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundo reikalavimus bei pateikti šioje administracinėje procedūroje priimtų NŽT sprendimų kopijas; 2) informuoti, ar yra panaikintas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 48VĮ-567-(14.48.2) pagal pareiškėjų 2017 m. balandžio 7 d. skundo reikalavimus bei pateikti šioje administracinėje procedūroje priimtų NŽT sprendimų kopijas.

NŽT Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą ir panaikinti 2017 m. kovo 16 d. Įsakymą ir nurodė, kad 2018 metais buvo priimtas NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjo sprendimas parduoti valstybinės žemės sklypą Č. B..

Pažymi, kad šiuo metu galioja 2017 m. kovo 16 d. Įsakymas, kuriuo yra pakeistos 2012 m. balandžio 17 d. Projektu pareiškėjams suprojektuoto žemės sklypo ribos, ir yra sudaryta 2018 m. balandžio 18 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuria žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), parduotas atsakovui Č. B.. Į šį žemės sklypą patenka pareiškėjams 2012 m. balandžio 17 d. Projektu suprojektuotas ginčo sodas.

Pareiškėjų vertinimu, NŽT skundžiamu Sprendimu nepagrįstai atsisakė tenkinti jų skundą ir panaikinti 2017 m. kovo 16 d. Įsakymą, kadangi tiek 2017 m. kovo 16 d. Įsakymas buvo priimtas, tiek Sutartis buvo sudaryta pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, todėl jie neteisėti ir turi būti panaikinti.

Dėl 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo

Nurodo, kad skundžiamu 2017 m. kovo 16 d. Įsakymu nustatytos Č. B. parduoto žemės sklypo ribos, šiam sklypui priskiriant 0,11 ha pareiškėjams 2012 m. balandžio 17 d. Projekte sugrąžinti natūra suprojektuotam žemės sklypui (projektinis Nr. 1345-2) priskirtą ginčo žemę – sodą, šiuo plotu sumažinant pareiškėjams suprojektuotą žemės sklypą (projektinis Nr. 1345-2). Pareiškėjai ir T. B. sutiko su jiems 2012 m. balandžio 17 d. Projekte suprojektuotų žemės sklypų ribomis ir vieta, pasirašydami nustatytos formos žiniaraštyje, pareiškėjai atitinkamai – 2007 m. sausio 11 d., T. B. – 2006 m. gruodžio 15 d. Tačiau po 2012 m. balandžio 17 d. Projekto patvirtinimo buvo nuspręsta, kad sklypų ribos neracionalios, nepatogios naudoti ir sodą reikia priskirti Č. B. formuojamam namų valdos žemės sklypui. Kol buvo nagrinėjamas administracinis ginčas, NŽT priėmė sprendimą parduoti žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Č. B. ir sudarė su juo valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Dabar NŽT taip pat atsisako nagrinėti ir tenkinti pareiškėjų reikalavimus, motyvuodama tuo, kad ginčo žemė (sodas) jau yra perleista privačion Č. B. nuosavybėn.

Č. B. namų valdos žemės sklypas suprojektuotas pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų, reikalingų statiniams eksploatuoti (įskaitant namų valdos (sodybos) žemės sklypų) formavimą ir pardavimą (nuomą) be aukciono, reikalavimus. Todėl pareiškėjai nesutinka, kad pareiškėjų naudojamas sodas, kuris tuo pačiu yra ir iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise turėtoje žemėje, į kurią nuosavybės teises atkurti grąžinant šią žemę natūra pretenduoja pareiškėjai, buvo įtrauktas į Č. B. suprojektuoto namų valdos žemės sklypo ribas.

Pareiškėjai remiasi Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – ir Taisyklės), 4 punkto nuostatomis pabrėždami, kad namų valdos (sodybos) žemės sklypas turi būti suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. Pagrindu projektuojant tokį žemės sklypą gali būti žemės sklypo planas ir kiti dokumentai (duomenys), esantys parengtoje namų valdos techninės apskaitos (nekilnojamojo daikto kadastro duomenų) byloje, tačiau, pažymi, kad namų valdos techninės apskaitos bylos duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas pagrindas projektuoti namų valdos žemės sklypą tokio dydžio ir ribų, kurie pažymėti techninės apskaitos byloje esančiuose dokumentuose. Visais atvejais projektuojant namų valdos žemės sklypą, kaip ir bet kokį kitą statinių eksploatacijai reikalingą žemės sklypą, privalomai turi būti nagrinėjamas ir įvertinamas atitinkamo žemės ploto reikalingumas konkrečios paskirties statiniams eksploatuoti bei tokio žemės ploto faktinis naudojimas.

Paaiškina, kad yra parengtos dvi Č. B. namų valdos techninės apskaitos bylos: pirmoji yra parengta 1990 m. liepos 4 d., šioje byloje esančiame žemės sklypo plane yra pažymėtos namų valdos žemės sklypo ribos be sodo ploto, t. y. sodo teritorija nėra priskirta Č. B. namų valdai pagal 1990 m. parengtą techninės apskaitos bylą. Antroje techninės apskaitos byloje, parengtoje 1992 m. rugsėjo 24 d., esančiame žemės sklypo plane, Č. B. namų valdos žemės sklypo ribos yra pažymėtos su minėtu sodu, t. y. sodas įtrauktas į namų valdos žemės sklypo ribas. Sprendžia, jog nėra aišku, kokiu pagrindu buvo tikslinta namų valdos techninės apskaitos byla, nes šių dviejų bylų duomenys yra prieštaringi, kadangi nei 1990 m. techninės namų valdos apskaitos byloje, nei 1992 m. techninės namų valdos apskaitos byloje esančiose žemės sklypo eksplikacijos formose nėra minimas sodas, kaip namų valdos žemės sklypo sudėtinė dalis, todėl vienareikšmiškai teigti, kad 1992 m. techninės apskaitos byloje esančiame žemės sklypo plane sodas teisėtai ir pagrįstai priskirtas Č. B. namų valdos žemės sklypui, negalima.

Atkreipia dėmesį į tai, kad 1992 m. Vyriausybės įgaliotinis 1992 m. lapkričio 19 d. rašte Nr. K-1234-13, skirtame Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės Tarybos pirmininkei, Apylinkės agrarinės reformos tarnybos vadovui, nustatė, kad visą laiką žemės sklypu-sodu, dabar priskirtu Č. B., naudojosi S. K., kuri 2000 m. teisę į nekilnojamojo turto atkūrimą perleido pareiškėjams.

Rengiant 2012 m. balandžio 17 d. Projektą (iki jo patikslinimo skundžiamu 2017 m. kovo 16 d. Įsakymu), kuriame suprojektuotas Č. B. namų valdos žemės sklypas Nr. 1342-1, buvo tinkamai įvertintas faktinis Č. B. namų valdos žemės naudojimas ir žemės sklypas suprojektuotas neįtraukiant į jo ribas sodo, kuris Č. B. namų valdos reikmėms niekada nebuvo naudojamas. Tačiau dėl nepagrįstų T. B. ir Č. B. skundų, kuriais jie siekė pasisavinti niekada jų faktiškai nenaudotą žemę, buvo nepagrįstai perprojektuotos Č. B. namų valdos žemės sklypo ribos, neteisėtai padidinant šį žemės sklypą.

Dar 1995 m. buvo parengti abiejų ginčo sklypų – Č. B. namų valdos žemės sklypo ir S. K. namų valdos žemės sklypo planai M1:1000, kuriuose sodas yra priskirtas S. K. namų valdos žemės sklypui, o Č. B. namų valdos žemės sklypo ribos suprojektuotos pagal faktinį naudojimą, t. y. be sodo. Abiejų sklypų planai yra pasirašyti tiek Č. B., tiek S. K., ir šie planai yra suderinti su Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Vaidotų agrarinės reformos tarnyba. Šiuose planuose minimas sodas yra projektuojamas kaip S. K. namų valdos žemės sklypo sudėtinė dalis.

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2.15 papunkčiu, namų valdų žemės sklypai formuojami pagal žemės sklypų planus, parengtus žemės sklypų planų, esančių gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje, pagrindu, jeigu namų valdos žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta ir pateikta apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui iki 2009 m. gruodžio 31 dienos. Pažymi, kad Č. B. namų valdos žemės sklypo planas parengtas ir suderintas tuometinės Vilniaus apskrities valdytojo Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus Vaidotų agrarinės reformos tarnybos 1995 m., t. y. iki 2009 m. gruodžio 31 d. dienos, todėl minėtas Č. B. namų valdos žemės sklypo planas yra dokumentas, kuriuo pagrindu gali būti formuojamas (tvirtinami kadastro duomenys) Č. B. namų valdos žemės sklypas. Č. B. namų valdos žemės sklypo plane yra suprojektuotos žemės sklypo ribos atsižvelgiant į faktinį žemės naudojimą sodybos statiniams eksploatuoti. Ta aplinkybė, kad pagal šį tinkamą žemės sklypui formuoti pagrindą žemės sklypas nebuvo suformuotas ir nebuvo perleistas Č. B. nuosavybėn, nereiškia, kad šis žemės sklypo planas netinkamas ir, kad Č. B. namų valdos žemės sklypo ribos turėjo būti perprojektuojamos, o ne žymimos (perkeliamos) žemės sklypo plane jau suprojektuotos ribos.

Sodo plotu visą laiką naudojosi pareiškėjai, yra nustačius pati NŽT savo surašytuose pradiniuose žemės patikrinimo aktuose ir priimtame 2012 m. sprendime dėl žemėtvarkos projekto patvirtinimo, kuriuo ši sodo žemė ir buvo projektuojama kaip pareiškėjams grąžintinas žemės sklypas. Tačiau vėliau, po kelių metų dėl nesuprantamų priežasčių NŽT darbuotojai, nagrinėdami klausimą dėl sodo ploto faktinio naudojimo ir teigdami, kad negalima nustatyti, kas naudojasi sodo plotu, piktybiškai ėmė nebevertinti parengtų ir pateiktų dokumentų, taip pat atsisakė imtis bet kokių veiksmų išsiaiškinti tikruosius sodo ploto naudotojus.

Sodo plotas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise turėtos žemės, į kurią nuosavybės teises atkurti pretenduoja pareiškėjai, ribas. Be to, prie Vilniaus apskrities Vykdomojo komiteto Statybos komisijos 1944 m. gruodžio 8 d. išduoto Leidimo statyti pridėtame situacijos plane aiškiai nurodyta, kad sodo plotas jau tuo metu buvo neatsiejama buvusio savininko I. K., į kurio žemę atkurti nuosavybės teises pretenduoja pareiškėjai, sodybos žemės sklypo dalis.

Sprendžia, kad 2012 m. balandžio 17 d. Projekte iki skundžiamo 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo priėmimo pareiškėjams suprojektuoto žemės sklypo Nr. 1345-2 ribos, plotai ir kiti duomenys atitiko teisės aktų reikalavimus. NŽT Vilniaus rajono skyrius nepagrįstai priėmė 2017 m. kovo 16 d. Įsakymą ir patikslino 2012 m. balandžio 17 d. Projektą, kadangi turėjo būti įgyvendinami būtent pirminio 2012 m. balandžio 17 d. Projekto sprendiniai, susiję su žemės sklypu 1345-2, t. y. turėjo būti parengta suprojektuoto žemės sklypo kadastro duomenų byla kartu su žemės sklypo planais, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas turėjo priimti sprendimą žemės sklypą suformuoti bei atitinkamai turėjo būti priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą Nr. 1345-2.

Pažymi, jog nuosavybės teisės buvo atkurtos į 0,30 ha namų valdos žemės sklypą (projektinis Nr. 1345-1), o ginčas yra dėl kito žemės sklypo, t. y. žemės sklypo projektinis Nr. 1345-2 – į kurį nuosavybės teisės pareiškėjams neatkurtos dėl neteisėto šioje byloje ginčijamo 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo priėmimo ir 2018 m. balandžio 18 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

Taip pat, kadangi NŽT Sprendime nurodo, kad nuosavybės teisės pareiškėjams atkurtos į namų valdos žemės sklypą, kuris yra kitoje kelio pusėje negu yra ginčo sodas, paaiškino, kad ginčo sodas yra kitoje kelio pusėje, tačiau tai nereiškia, kad jis yra ne sodybos teritorijoje. Lietuvoje yra labai daug atvejų, kai namų valdos buvo išsidėsčiusios iš abiejų kelio pusių (ypatingai Aukštaitijoje).

Dėl sutarties neteisėtumo

Pareiškėju vertinimu, Sutartis, kuria atsakovui Č. B. parduotas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta remiantis neteisėto administracinio akto pagrindu, t. y. 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo, kuriuo Č. B. namų valdos žemės sklypui buvo priskirtas pareiškėjams 2012 m. balandžio 17 d. Projektu suprojektuoto sodu užimto žemės ploto dalis.

Atsakovui Č. B. žemės sklypas buvo suprojektuotas pagal 1992 m. rugsėjo 24 d. techninės apskaitos byloje esantį žemės sklypo planą, pagal kurį Č. B. namų valdos žemės sklypo ribos yra pažymėtos su ginčo sodu. Tačiau, pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą Č. B. namų valdos žemės sklypas 1992 m. negalėjo būti didinamas prie jo prijungiant Č. B. namų valdos reikmėms nenaudojamą sodą. Nėra jokių teisės aktų reikalavimus atitinkančių dokumentų, pagrindžiančių, kokiu pagrindu sodas 1992 m. techninės apskaitos byloje yra priskirtas Č. B. namų valdos žemės sklypui, juolab kad iki pat 2018 m. (t. y. jau net ir po sklypo pardavimo, apie kurį pareiškėjams nebuvo žinoma), šiuo sodu naudojosi pareiškėjai.

Taigi Č. B. žemės sklypas buvo suprojektuotas pagal 1992 m. rugsėjo 24 d. techninės namų valdos apskaitos knygos duomenis, nors remiantis aukščiau nurodytais teisės aktais, turėjo būti formuojamas pagal 1995 m. suderintą namų valdos žemės sklypo planą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalimi, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

Dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 48VĮ-233-(14.48.2) (toliau – ir 2020 m. vasario 3 d. Įsakymas) ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 48VĮ-318(14.48.2) (toliau – ir 2020 m. vasario 12 d. Įsakymas) ir NŽT 2020 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. 1SS-1023-(7.5.) (toliau – ir 2020 m. gegužės 22 d. Sprendimas) teisėtumo.

Pareiškėjai pažymi, jog pareiškus skundą teisme, atsakovai NŽT ir NŽT Vilniaus skyrius, tikėtina, siekdami pagrįsti savo ginčijamų veiksmų ir administracinių aktų tariamą teisėtumą, tačiau neturėdami tam nei svarių argumentų, nei leistinų įrodymų, priėmė dar 3 administracinius aktus, kaip pradiniu skundu ginčijamo 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo „priedus“, pagal kuriuos išeitų, kad pareiškėjai jau apskritai neturi teisės reikalauti atkurti jiems nuosavybės teises į ginčo sklypą.

NŽT Vilniaus rajono skyriuje yra užvesta nuosavybės atkūrimo byla Nr. 4891 pagal iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) K., J., V., A. ir B. K. bendrosios nuosavybės teise valdytą 11,00 ha žemės plotą. NŽT Vilniaus rajono skyrius, atsakydamas į pareiškėjų 2017 m. liepos 5 d., 2018 m. liepos 27 d., 2018 m. spalio 16 d., 2018 m. spalio 22 d., 2018 m. lapkričio 12 d. raštus (prašymus), 2020 m. sausio 30 d. rašte Nr. 48SD-1540-(14.48.104.) nurodė, kad nustatė, jog K., J., V., A. ir B. K. (K. ir A. K. sūnūs) lygiomis dalimis pirko sklypą iš A., A. ir J. M.. Šį nuosavybės įgijimo ir valdymo faktą patvirtina archyvinėje byloje Nr. 4891 esantys dokumentai: 1937 m. kovo 2 d. pirkimo – pardavimo aktas (rejestras Nr. 356), Vilniaus rajono komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 1998 m. rugsėjo 22 d. pasiūlymas (protokolas Nr. 81). Taigi, kiekvienas iš bendraturčių valdė po 1/5 dalį iš bendrai įgyto 11,00 ha ploto, tai yra, po 2,20 ha žemės. Taip pat skyrius nustatė, kad archyvinėje byloje Nr. 6810 esantys dokumentai: 1934 m. lapkričio 28 d. Amžinosios knygos Ipotekos Nr. 16079 rejestro išrašas, Vilniaus rajono komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 1998 m. rugsėjo 22 d. pasiūlymas, pagal kuriuos A., K., J. V., A. ir B. K. iki 1940 metų nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) apskrityje bendrosios nuosavybės teise valdė 12,64 ha plotą. Nustatyta, kad A. (mama), K., J., V., A. ir B. K. (K. ir A. K. sūnūs) lygiomis dalimis valdė 12,6414 ha žemės plotą, tai yra, apie 2,1067 ha žemės. A. K. mirė (duomenys neskelbtini), todėl likusiems sūnums tenkanti dalis būtų po 2,528 ha. Taip pat pagal archyvinės bylos Nr. 6811 duomenis K. K. (K., J., V., A. ir B. K. tėvas) iki 1940 metų nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) apskrityje nuosavybės teise valdė 11,46 ha plotą (kiekvienam iš penkių sūnų tenkanti dalis būtų po 1/5, tai yra, po 2,292 ha). Šiuos duomenis patvirtina archyvinėje byloje Nr. 6811 esantys dokumentai: (duomenys neskelbtini) žemės sklypų savininkų 1923 m. sąrašas (Lietuvos valstybinis archyvas F.55Ap. 9B.31L.305). Notarinis aktas eil. Nr. 70, įtrauktas į 1925 m. rejestrą eil. Nr. 4785 bei Vilniaus – Trakų apskrities valsčiaus žemės sklypų savininkų 1938 m. rugpjūčio 12 d. sąrašas, Vilniaus rajono komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 1998 m. pasiūlymas. Pareiškėjai K. S. ir G. K. pretendavo atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. K. valdytą žemės dalį ir pateikė su šiuo savininku giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjams atkurti nuosavybės teises į J. K. turėtą žemę tenkanti dalis yra 8,77 ha (archyvinėje byloje Nr. 4891 – 2,75 ha, archyvinėje byloje Nr. 6810 – 3,16 ha, archyvinėje byloje Nr. 6811 – 2,86 ha). 2000 m. vasario 28 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje buvo parengtos pažymos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Pažymoje Nr. 1253 nurodyta, kad S. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,75 ha buvusių žemės savininkų J., K., V., A. ir B. K. turėtos žemės plotą. Pažymoje Nr. 1266 nurodyta, kad S. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,16 ha buvusių žemės savininkų J., K., V., A. ir B. K. turėtos žemės plotą. Pažymoje Nr. 1237 nurodyta, kad S. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,86 buvusių žemės savininkų J., K., V., A. ir B. K. turėtos žemės plotą. Be kita ko, S. K. iš Pažymoje Nr. 1253 nurodyto 2,75 ha žemės ploto 2000 m. rugpjūčio 30 d. perleidimo sutartimi Nr. 11456 perleido K. S. ir G. K. perleidžiamos teisės dėl nuosavybės atkūrimo lygiomis dalimis, tai yra, po 0,68 ha. Tokiu būdu, pagal pažymą Nr. 1253 liko atkurti nuosavybės teises į 1,39 ha žemės plotą.

NŽT 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 48S-342-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajai S. K.“ (toliau – ir 2015 m. gegužės 5 d. Sprendimas), atsižvelgiant į mirusios S. K. prašymą atkurti nuosavybės teises, buvo sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų Karolio, Jano, Vaclavo, Aleksandro, B. K. valdytą 1,39 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime. Šio 2015 m. gegužės 5 d. Sprendimo 1.2 punktu nuspręsta atkurti nuosavybės teises į S. K., mirusiai 2010 m. rugsėjo 4 d., tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,8570 ha žemės grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su šiais bendraturčiais: S. K. – 0,8570 ha (skl. Nr. 1376-2 – 0,6500 ha, Nr. 1376-2 – 0,2070 ha, su K. S. – 0,3535 ha bei G. K. – 0,1736 ha, taip pat ir bendrą 0,97 ha žemės ūkio paskirties (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) žemės sklypą Nr. 1376-3. Šio sprendimo 4 punktu taip pat nutarta, kad nuosavybės teises į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį 0,5330 ha žemės bus atkurtos vėliau.

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas priėmė 2017 m. kovo 16 d. Įsakymą, kuriuo pakeitė 2012 m. balandžio 17 d. Projektą. Šiuo 2017 m. kovo 16 d. Įsakymu buvo sumažintas K. S. ir G. K. 2012 m. balandžio 17 d. Projektu suprojektuoto žemės sklypo Nr. 1345-2 plotas (nuo 0,19 ha iki 0,08 ha), taip pat sumažintas T. B. 2012 m. balandžio 17 d. Projektu suprojektuoto žemės sklypo Nr. 1342-1 (patikslintas Nr. 1342-4) plotas (nuo 0,32 ha iki 0,11 ha), naujai suprojektuotas žemės sklypas Nr. 1342-1 (priskiriant 0,32 ha plotą) Č. B. bei pakeistos šių patikslintų žemės sklypų ribos. Pareiškėjai, nesutikdami su 2017 m. kovo 16 d. Įsakymu ir pasinaudodami išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, 2017 m. balandžio 7 d. apskundė jį NŽT direktoriui. Šiuo 2017 m. balandžio 7 d. skundu pareiškėjai K. S. ir G. K. prašė panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 16 d. Įsakymą kuriuo, be kita ko, buvo pakeistos – sumažintos pareiškėjams suprojektuoto žemės sklypo Nr. 1345-2 ribos ir plotas.

Jau nagrinėjant ginčą teisme pareiškėjai gavo NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020 m. sausio 30 d. raštą Nr. 48SD-1540-(14.48.104.), kuriame nurodoma, kad skyrius išnagrinėjo pareiškėjų S. K. ir G. K. prieš du-tris metus teiktus skyriui 2017 m. liepos 5 d., 2018 m. liepos 24 d., 2018 m. spalio 16 d., 2018 m. lapkričio 12 d. ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. prašymus dėl nuosavybės teisės atkūrimo pagal buvusius savininkus J., K., V., A. ir B. K. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, (duomenys neskelbtini). Pakartotinai išnagrinėjęs ir įvertinęs Vilniaus rajono skyriuje turimus buvusių žemės savininkų K., J., V., A. ir B. K. iki 1940 metų iki 1940 metų nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, (duomenys neskelbtini) žemės valdymą nuosavybės teise patvirtinančius dokumentus, kiekvieno iš savininkų valdytą žemės plotą bendrojoje nuosavybėje, piliečių, pateikusių prašymus atkurti nuosavybės teises į paminėtų žemės savininkų turėtą žemę, giminystės ryšį su žemės savininkais įrodančius dokumentus, 2020 m. sausio 30 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 48SD-1540-(14.48.104.) (toliau – ir 2020 m. sausio 30 d. Raštas) informavo, jog pareiškėjams per 30 d. nuo pranešimo gavimo dienos nepateikus duomenų, jog iki nacionalizacijos buvęs savininkas B. K. testamentu jam priklausomą turto dalį būtų perleidęs bendrasavininkams ar kitiems šeimos nariams, ar sutikimo administracine tvarka patikslinti Sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, Skyrius patikslins tuomečio Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 m. vasario 28 d. Pažymas (Nr. 1253, Nr. 1266 ir Nr. 1239). Taip pat informavo, jog nesutikus patikslinti Sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo administracine tvarka, bus kreiptasi į prokuratūrą dėl Sprendimų panaikinimo teismine tvarka.

NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020 m. sausio 30 d. Rašte nurodė, kad įvertinus visus priimtus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę pretendentams, pretenduojantiems atkurti nuosavybės teises į buvusių žemės savininkų J., K., V., A. ir B. K. valdyto turto J. K. tenkančios dalies bendras atkurtas plotas natūra ar perduotas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis turėtajam yra 8,40 ha. Liko atkurti natūra 0,37 ha. Taip pat pažymėjo, kad pretendentams, pretenduojantiems atkurti nuosavybės teises į buvusių žemės savininkų J., K., V., A. ir B. K. valdytą turtą, nuosavybės teisės atkurtos į nepagrįstai didesnį plotą nei priklausė.

Tame pačiame rašte NŽT Vilniaus rajono skyrius nurodė, kad S. K. iš Pažymoje Nr. 1253 nurodyto 2,75 ha žemės ploto dėl 1,36 ha pasirašyta 2000 m. rugpjūčio 30 d. perleidimo sutartis Nr. 11456, kur K. S. ir G. K. perleidžiamos teisės dėl nuosavybės atkūrimo lygiomis dalimis, t. y. po 0,68 ha. NŽT 2015 m. gegužės 5 d. Sprendimu. Liko atkurti natūra 0,37 ha. NŽT 2014 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 48S-30 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo gyvenamojoje vietovėje pilietei K. S.“ atkurtos nuosavybės teisės į 0,1515 ha turėtos žemės bei NŽT 2015 m. gegužės 5 d. Sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į 0,5285 ha turėtos žemės, t. y. atkurtas visas plotas. NŽT 2014 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 48S-30 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo gyvenamojoje vietovėje pilietei G. K. atkurtos nuosavybės teisės į 0,1514 ha turėtos žemės bei NŽT 2015 m. gegužės 5 d. Sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į 0,5286 ha turėtos žemės, t. y. atkurtas visas plotas.

Pareiškėjai pažymi, jog nepaisant vykstančio teisminio proceso Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI3-1674-1047/2020, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2020 m. vasario 3 d. priėmė įsakymą Nr. 48VĮ-233- (14.48.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 48VĮ-567-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 “Dėl Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, pakeitimo“, pakeitimo“, kuriuo 1 punktu pakeitė 2017 m. kovo 16 d. Įsakymą 1-ame ir 2-ame prieduose išbraukiant žodžius „K. S.“, „S. S.“ ir „G. K.“ ir įrašė žodžius „laisvas žemės fondas“. 2 punktu nustatė, kad šis įsakymas yra neatskiriama 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo dalis.

Dar vėliau pareiškėjams buvo pateiktas 2020 m. vasario 12 d. Įsakymas, kuriuo skyrius papildomai pakeitė Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 “Dėl Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtinto Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto suprojektuotų žemėnaudų sąrašą ir išbraukė suprojektuotą žemės sklypą (projektinis Nr. 1345-2).

Pareiškėjai, nesutikdami su 2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. vasario 12 d. įsakymais, juos apskundė ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijai – NŽT, kuri 2020 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 1SS-1023-(7.5.), išnagrinėjusi pareiškėjų skundą ir patikslintą skundą dėl 2020 m. vasario 3 d. Įsakymo ir 2020 m. vasario 12 d. Įsakymo panaikinimo, skundų nagrinėjimo procedūrą nutraukė, nes neva šie du įsakymai yra pareiškėjų ginčijamo 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo „priedai“, o ginčas dėl pastarojo 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo jau nagrinėjamas teisme (šioje administracinėje byloje), dėl ko atsakovo NŽT nuomone, tai yra ginčas tuo pačiu klausimu ir tai yra tinkamas administracinės procedūros nutraukimo pagrindas, nustatytas Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje.

Nepaisant to, kad pačios NŽT sprendimu buvo nustatyta, jog nuosavybės teises į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį 0,5330 ha žemės bus atkurtos vėliau, 2012 m. balandžio 17 d. Projektu priskirta 0,19 ha žemės dalis, ir 2017 m. kovo 16 d. Įsakymu patikslinta į 0,08 ha žemės plotą perduota laisvam žemės fondui.

Pareiškėjų vertinimu, nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 6809 (t. y. „motininėje byloje“) yra taip pat pateiktas Vilniaus rajono apylinkės teismo 1999 m. sausio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2²-312/99, kuriame yra nustatytas juridinis faktas ir kitos aplinkybės dėl 2017 m. kovo 16 d. Įsakyme nurodytos žemės valdymo, dėl kurio galima teigti, jog ginčo žemės plotas turi būti priskirtas pareiškėjams. Būtent nurodytoje civilinėje byloje buvo nustatytas juridinis faktas dėl keturių brolių nuosavybės teisių į iki nacionalizacijos valdytą žemę, nors nurodytoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje dokumentai buvo analogiški, kaip ir nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 4891. Tai yra, komentuojamoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 6809 buvo pateikta visų penkių brolių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis dėl žemės sklypo įsigijimo (pirkimo-pardavimo sutartis iš esmės yra analogiška nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 4891 pateiktai penkių brolių sudarytai pirkimo-pardavimo sutarčiai). Komentuojamoje civilinėje byloje, atsižvelgdami į tuometinės Vilniaus apskrities viršininko administracijos pasiūlymą pateikti papildomus nuosavybės teisę ir/ar giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus byloje Nr. 6809, keturių brolių – K., J., V. ir A. – įpėdiniai būtent ir įrodinėjo aplinkybes, kad žemės sklypą, į kurį prašoma buvo atkurti nuosavybės teises atkūrimo byloje Nr. 6809, prieš pat nacionalizaciją nuosavybės teise valdė tik jie keturiese, nes penktasis brolis B. dar 1939 m. emigravo gyventi į Lenkiją visą savo turtą palikdamas likusiems keturiems broliams. Teismas tokį juridinį faktą nustatė teismo sprendimu. Todėl būtent nurodytojo teismo sprendimo pagrindu asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, dalys ir kitose brolių valdytos žemės nuosavybės atkūrimo bylose buvo skaičiuojamos į visą turėtą žemę keturiems broliams, o tuometinė Vilniaus apskrities viršininko administracija visų keturių brolių įpėdiniams jokių pranešimų, kad nuosavybės teisių atkūrimo bylose Nr. 4891, 6810, 6811 nepakanka dokumentų, pagrindžiančių, kad tik šie keturi broliai patys ar kaip tėvų turto paveldėtojai nuosavybės teise prieš nacionalizaciją valdė atitinkamai 11,00 ha, 12,64 ha ir 28,08 ha ploto žemės sklypus, nesurašė ir įpėdiniams nepateikė.

Pažymi, kad pareiškėjams yra ypatingai svarbus būtent konkretus žemės plotas, tai yra 2012 m. balandžio 17 d. Projektu pareiškėjams, kaip S. K. įpėdiniams, suprojektuotas konkretus 0,19 ha ploto žemės sklypas Nr. 1345-2 (duomenys neskelbtini) vietovėje, nes šis plotas yra pareiškėjų namų valdos dalis (sodas ir daržas), pareiškėjų valdomi ir naudojami jau daugiau nei 80 metų. Šio suprojektuoto žemės sklypo Nr. 1345-2 ribose yra pareiškėjams priklausantis sodas. Nagrinėjamu atveju, dėl šio skundžiamo sprendimo pareiškėjams daroma žala, nes jiems minėtais dokumentais priskirtas žemės plotas yra būtinas, siekiant užtikrinti jiems priklausančios namų valdos tinkamą eksploataciją ir tinkamą nuosavybės teisių atkūrimą.

Tokiu būdu, 2020 m. vasario 3 d. Įsakymas, kuriuo suprojektuotas 0,19 ha ploto žemės sklypas Nr. 1345-2 bei po patikslinimo likęs 0,08 ha plotas, perduotas laisvam žemės fondui, taip pat 2020 m. vasario 12 d. Įsakymas, kuriuo patikslinamas patvirtinto Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto suprojektuotų žemėnaudų sąrašas ir išbraukiamas suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. 1345-2) yra neteisėti ir nepagrįsti, nes tam nėra jokio teisinio pagrindo.

Pareiškėjai taip pat nesutinta su NŽT 2020 m. gegužės 22 d. sprendimu pabrėždami, kad NŽT privalėjo išnagrinėti pareiškėjų skundu dėl 2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. vasario 12 d. įsakymų kaip privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, tačiau to nepadarė. 2020 m. gegužės 22 d. Sprendimo motyvus laiko visiškai nesuprantamus ir nepagrįstus. Priešingai nei įsakmiai numato Viešojo administravimo įstatymas, NŽT, būdama atsakovu Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-1674-1047/2020, priėmė skundžiamą 2020 m. vasario 3 d. Įsakymą, kuriuo pakeitė 2017 m. kovo 16 d. Įsakymą, dėl kurio panaikinimo ginčas nagrinėjamas administracinėje byloje, ir 2020 m. vasario 12 d. Įsakymo, kuriuo išbraukė suprojektuotą sklypą iš žemėnaudų sąrašo. Tai yra, nepaisydamas to, jog pirmiausia teismas turėtų išspręsti 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo teisėtumo klausimą, ir neatsižvelgdamas į tai, kad negali vykdyti administracinės procedūros ir privalo ją stabdyti, priėmė skundžiamus 2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. vasario 12 d. įsakymus, kurio 2 punkte, nepagrįstai, nors privalo stabdyti administracinę procedūrą, nustatė, kad šis įsakymas yra neatskiriama 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo dalis ir 2012 m. balandžio 17 d. Įsakymo dalis.

Akcentuoja, kad ginčo atveju būtent Vilniaus apygardos administraciniame teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI3-1674-1047/2020, patikrins 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo teisėtumą, tai yra, galutiniu teismo sprendimu bus atsakyta, ar pareiškėjams pagrįstai priskirtas atitinkamas žemės plotas, tai yra, 0,19 ha ploto žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 1345-2. Nagrinėjamu atveju NŽT Vilniaus rajono skyrius be jokio pagrindo, neišnagrinėjus komentuojamos administracinės bylos nutarė, jog pareiškėjams priskirta dalis turi būti perduodama į laisvą žemės fondą ir išbraukiama iš žemėnaudų sąrašo, o NŽT 2020 m. gegužės 22 d. sprendimu nutarė administracinę procedūrą nutraukti. Kita vertus, nors ginčijamuose 2020 m. vasario 3 d. Įsakyme ir nurodyta, kad šis įsakymas yra 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo dalis, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad šis įsakymas negali (neturi) būti ginčijamas atskiros administracinės procedūros tvarka, kadangi juo sukeliamos visiškai skirtingos teisinės pasekmės. Pažymime, kad 2017 m. kovo 16 d. Įsakyme nustatyta, jog pareiškėjams yra suprojektuotas 0,08 ha ploto žemės sklypas atkūrimui natūra, tad teismui net ir atmetus pradinio skundo reikalavimą dėl 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo panaikinimo, pareiškėjams vis tiek būtų privaloma grąžinti natūra 0,08 ha žemės sklypą. Tuo tarpu 2020 m. vasario 3 d. Įsakymu, kaip 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo priedu, šį sklypą perdavus į laisvos valstybinės žemės fondą, iš pareiškėjų šį teisė yra atimta, o būtent tai ir reiškia, kad tai yra savarankiškas teisines pasekmes sukeliantis administracinis aktas, nes teismui atmetus pradinio skundo reikalavimą dėl 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo panaikinimo ir atskirai neišnagrinėjus klausimo dėl 2020 m. vasario 3 d. Įsakymo teisėtumo, pareiškėjams natūra nebus grąžintas net ir dėl 2017 m. kovo 16 d. Įsakymu suprojektuotas 0,08 ha žemės sklypas.

Dar daugiau, skundžiamame NŽT 2020 m. gegužės 22 d. sprendime nurodoma, kad ir 2020 m. vasario 12 d. Įsakymas yra 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo dalis, tačiau taip nėra – vadovaujantis 2020 m. vasario 12 d. Įsakymo 2 priedu, 2020 m. vasario 12 d. Įsakymas yra 2012 m. balandžio 17 d. Įsakymo dalis. Jokių ginčų teisme dėl 2012 m. balandžio 17 d. Įsakymo, nėra. Maža to, būtent 2012 m. balandžio 17 d. Įsakymas ir yra tas įsakymas, kuriuo pareiškėjams buvo suprojektuotas 0,19 ha ploto žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 1345-2, į kurį pareiškėjai ir siekia atkurti nuosavybės teises, t. y. pareiškėjai būtent ir laikosi pozicijos, kad 2012 m. balandžio 17 d. Įsakymas šioje byloje ginčijamu 2017 m. kovo 16 d. Įsakymu buvo keičiamas neteisėtai ir nepagrįstai, be to pažeidžiant ir jau šiame ginče priimtus įsiteisėjusius teismų sprendimus.

Atsakovės NŽT ir NŽT Vilniaus r. skyrius atsiliepime į pareiškėjų skundą/patikslintą skundą su pareiškėju skundais nesutiko ir prašė teismo pareiškėjų skundų netenkinti.

Atsiliepimuose nurodė, kad 2012 m. balandžio 17 d. Projekte pareiškėjams buvo suprojektuoti natūra grąžintini 0,30 ha ploto namų valdos žemės sklypas (projektinis Nr. 1345-1), žemės ūkio paskirties 0,19 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 1345-2), trečiajam suinteresuotam asmeniui T. B. suprojektuotas žemės ūkio paskirties 0,32 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 1342-1). T. B. 2012 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą panaikinti suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. 1345-2) dalį ir išspręsti privažiavimą prie jai suprojektuoto žemės sklypo. Pareiškėjai 2012 m. rugpjūčio 23 d. taip pat pateikė prašymą pagreitinti jų vardu suprojektuotų žemės sklypų (projektiniai Nr. 1345-1 ir Nr. 1345-2) kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – ir kadastriniai matavimai), kadangi jie vilkinami dėl nepagrįstų T. B. pretenzijų dėl pareiškėjams suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. 1345-2) ribų.

Buvo atlikti patikrinimai vietoje, siekiant įvertinti pareiškėjų ir T. B. prašymuose nurodytas aplinkybes. Patikrinimų metu buvo nustatyta, kad T. B. suprojektuotame žemės ūkio paskirties žemės sklype (projektinis Nr. 1342-1) yra Č. B. nuosavybės teise priklausantys statiniai, t. y. gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Komisija, įvertinusi Žemėtvarkos projekto planinę medžiagą bei vietovėje nustatytas aplinkybės, padarė išvadą, kad žemės sklypų ribos nėra nei racionalios, nei patogios naudoti, o žemės sklypas (projektinis Nr. 1342-1) suprojektuotas pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas, nes šiame žemės sklype yra Č. B. nuosavybės teise priklausantys statiniai, todėl šis žemės sklypas, turėjo būti suprojektuotas kaip atskiras namų valdos žemės sklypas.

K. S. 2013 m. gegužės 17 d. Vilniaus rajono skyriui pateikė analogiško turinio prašymą dėl Projekte suprojektuotų žemės sklypų kadastrinių matavimų. K. S. 2013 m. birželio 27 d. Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą, kuriuo prašė sudaryti komisiją dėl Projekte suprojektuotų žemės sklypų kadastrinių matavimų sustabdymo.

Vilniaus rajono skyrius 2013 m. liepos 4 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-4971 „Dėl K. S., G. K. prašymų“ (toliau – ir Raštas Nr. 4971) išnagrinėjo pareiškėjų 2012 m. rugpjūčio 23 d., 2012 m. rugsėjo 21 d., 2013 m. gegužės 17 d., 2013 m. birželio 27 d. prašymus ir pateikė Komisijos išvadas. K. S. 2013 m. liepos 22 d. Vilniaus rajono skyriui pakartotinai pateikė prašymą dėl Projekte suprojektuotų žemės sklypų. Nesutikdami su Raštu Nr. 4971, Pareiškėjai 2013 m. liepos 24 d. pateikė NŽT skundą, prašydami pripažinti neteisėtu Raštą Nr. 4971 dėl Projekte suprojektuotų žemės sklypų (projektiniai Nr. 1345-1, Nr. 1345-2) ir įpareigoti Vilniaus rajono skyrių atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

NŽT 2013 m. spalio 17 d. raštu Nr. 1SS-(7.5.)-2222 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas Nr. 2222), išnagrinėjusi skunde nurodytas aplinkybes bei dokumentus, gautus iš Vilniaus rajono skyriaus, nustatė, kad pareiškėjams 2012 m. balandžio 17 d. Projekte suprojektuoti natūra grąžintini 0,30 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 1345-1), 0,19 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 1345-2), 0,35 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 1343-3), trečiajam suinteresuotam asmeniui T. B. suprojektuoti 0,32 ha žemės sklypas (projektinis Nr. 1342-1), 0,25 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 1342-2), 0,15 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 1342-3), kad savo pasirinkimą pareiškėjai suderino 2007 m. sausio 11 d., pasirašydami Metodikos 5 priede nustatytos formos žiniaraštyje, kad Projekto rengėjas VĮ Valstybės žemės fondas (toliau – ir Projekto autorius) pareiškėjus bei T. B. registruotu laišku pakvietė dalyvauti Projekte suprojektuotų žemės sklypų ženklinime vietovėje (2012 m. birželio 19 d.), tačiau žemės sklypai (projektiniai Nr. 1345-1, Nr. 1345-2, Nr. 1345-3, Nr. 1342-1 ir Nr. 1342-3) vietovėje nebuvo paženklinti bei nebuvo parengti šių žemės sklypų ribų parodimo-paženklinimo vietovėje aktai, taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), nebuvo parengti ir minėtų žemės sklypų planai; taip pat informavo dėl Komisijos 2012 m. spalio 18 d. patikrinimo bei Komisijos 2013 m. birželio 6 d. išvadoje Nr. 48KVR-(14.48.67.)-16 nustatytų aplinkybių, kad T. B. suprojektuotame žemės ūkio paskirties žemės sklype (projektiniai Nr. 1342-1) yra Č. B. nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, priklausiniai bei pateikė Komisijos sprendimą dėl žemės sklypų (projektinis Nr. 1345-2, Nr. 1342-1) perprojektavimo, keičiant jų plotą ir ribas pagal pateiktus alternatyvius variantus, tokiu būdu įvykdant teisės aktuose numatytą reikalavimą dėl projektuojamų žemės sklypų ribų racionalumo. Rašte Nr. 2222 buvo konstatuota, kad žemės sklypas (projektinis Nr. 1342-1) suprojektuotas, pažeidžiant teisės aktų nuostatas, kadangi žemės sklype yra kitam asmeniui (šiuo atveju Č. B.) nuosavybės teise priklausantys statiniai, todėl minėtų statinių eksploatacijai, vadovaujantis Pardavimo Taisyklių bei Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turėjo būti suformuotas atskiras namų valdos žemės sklypas.

Atsakovai nurodo, kad pareiškėjai 2014 m. vasario 18 d. Vilniaus rajono skyriui pakartotinai pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Projekte suprojektuotus žemės sklypus.

Vilniaus rajono skyrius 2014 m. kovo 19 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-2382 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ išnagrinėjo pareiškėjų 2013 m. gegužės 17 d., 2013 m. liepos 23 d., 2014 m. vasario 18 d. prašymus ir pateikė atsakymą, kuriuo, informavo pareiškėjus apie 2012 m. balandžio 17 d. Projekte suprojektuotus žemės sklypus bei 2014 m. sausio 14 d. priimtus sprendimus Nr. 48S-30 ir Nr. 48S-31 dėl nuosavybės teisių atkūrimo; taip pat informavo apie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 21 d. pavedimą Vilniaus rajono skyriui nedelsiant organizuoti žemės sklypų (projektiniai Nr. 1345-2, Nr. 1345-3) kadastrinių matavimų atlikimą, Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. spalio 27 d. raštą Nr. 48SD-(14.48.7.)-10041 VĮ Valstybės žemės fondui nedelsiant paženklinti šiuos žemės sklypus.

NŽT 2014 m. balandžio 22 d. buvo gautas T. B. įgalioto atstovo advokato A. Raudonio prašymas, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, kad sodas, kuris visuomet buvo Č. B. investiciniais čekiais išpirktoje 30 arų dydžio namų valdoje, nepagrįstai patenka į 2012 m. balandžio 17 d. Projekte pareiškėjams suprojektuotą žemės ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. 1345-2). Advokatas A. Raudonius 2014 m. rugpjūčio 13 d. papildomai pateikė Č. B. namų valdos techninės apskaitos bylos, parengtos 1992 metais, originalą.

Taip pat NŽT 2014 m. liepos 5 d. buvo gautas pareiškėjų prašymas dėl Projekte suprojektuotų žemės sklypų (kadastro Nr. 1345-1, Nr. 1345-2, Nr. 1342-1) ribų.

Pažymi, kad NŽT 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 1SS-(7.5.)-2121 „Dėl skundo ir prašymo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas Nr. 2121) išsamiai išnagrinėjo pareiškėjų ir T. B. įgalioto atstovo advokato A. Raudonio prašymus. Atsakovai atsiliepime detalizavo minėto rašto argumentus ir vertino, kad Rašte Nr. 2121 buvo įvertintos ir detalizuotos visos tiek pareiškėjų, tiek T. B. dėstytos aplinkybės bei argumentai.

NŽT 2014 m. rugsėjo 8 d. buvo gautas pareiškėjų įgaliotos atstovės Ž. S. prašymas paaiškinti Raštą Nr. 2121 ir nurodyti, kaip konkrečiai bus patikslintos Projekte suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. 1345-2) ribos ir koks bus šio žemės sklypo plotas, taip pat, ar žemės sklypas (projektinis Nr. 1342-1 (0,32 ha) bus perprojektuotas Č. B. ir kodėl minėto žemės sklypo ribos turi būti keičiamos. NŽT, atsakydama į pareiškėjų įgaliotos atstovės Ž. S. prašymą, 2014 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 1SS-(7.5.)-2475 (toliau – ir Raštas Nr. 2475) pakartotinai informavo, kad Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų (šiuo atveju, Č. B. namų valdos techninės apskaitos byla buvo parengta 1992 m.), parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose.

Pabrėžė, jog Rašte Nr. 2475 buvo pakartotinai paaiškinta, kad Projekto autorius Č. B. namų valdos žemės sklypą (projektinis Nr. 1342-1) turi perprojektuoti tokiu būdu, kad žemės sklypas Nr. 1342-1 būtų tokio dydžio ir tokių ribų, kokios yra nustatytos 1992 m. parengtoje namų valdos techninėje apskaitos byloje, esančioje namų valdos žemės sklypo schemoje, o Projekto sprendiniai, susiję su pareiškėjams suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. 1345-2), kuris ribojasi su Č. B. naudojama namų valda, ribomis (ne plotu), turi būti taip pat patikslinti (šio žemės sklypo ribose esantis sodu užimtas žemės plotas turi būti priskirtas Č. B. formuojamam namų valdos žemės sklypui).

Atkreipia dėmesį, kad Raštai Nr. 2121, Nr. 2475 ir Nr. 2222 nebuvo apskųsti nurodyta apskundimo tvarka, todėl yra galiojantys.

Paaiškina, jog pareiškėjų įgaliota atstovė Ž. S. su prašymais į NŽT Vilniaus rajono skyrių kreipėsi 2014 m. rugsėjo 15 d., 2014 m. lapkričio 14 d., 2014 m. lapkričio 24 d., 2015 m. vasario 3 d., 2015 m. rugsėjo 8 d., 2016 m. balandžio 14 d., 2016 m. gegužės 5 d.

Vilniaus rajono skyrius 2016 m. liepos 29 d. raštu Nr. 48SD-8417-(14.48.104.) „Dėl prašymų nagrinėjimo“ išnagrinėjo minėtus prašymus ir informavo dėl Projekto autoriaus 2016 m. gegužės 5 d. parengto naujo Projekto patikslinimo dėl žemės sklypo (projektinis Nr. 1345-2) ribų, bei pakvietė 2016 m. liepos 8 d. atvykti į Vilniaus rajono skyrių susipažinti.

Pareiškėjų įgaliota atstovė 2016 m. liepos 8 d., atvykus į Vilniaus rajono skyrių, atsisakė suderinti minėtus patikslinimus ir 2016 m. liepos 8 d. prašymu paprašė pateikti šio patikslinimo medžiagą. Vilniaus rajono skyrius 2016 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. 48SD-9971-(14.48.104) Pareiškėjams pateikė Projekto pakeitimo dokumentus.

Pareiškėjai 2016 m. rugpjūčio 3 d. NŽT pateikė skundą dėl Vilniaus rajono Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme projektuojamų žemės sklypų. NŽT 2017 m. vasario 24 d. raštu Nr. 1SS-476-(7.5) „Dėl gauto skundo“ (toliau – ir Raštas Nr. 476) Pareiškėjų 2016 m. rugpjūčio 3 d. prašymą paliko nenagrinėtu.

2017 m. kovo 16 d. Įsakymu buvo pakeistos Projekte suprojektuotų žemės sklypų (projektiniai Nr. 1342-1, Nr. 1345-2) ribos, plotas ir taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – žemės sklypų (projektiniai Nr. 1345-2, Nr. 1342-1) ribos buvo pakeistos taip, kad žemės sklypo (projektinis Nr. 1345-2) ribose esantis sodų užimtas žemės plotas priskirtas žemės sklypui (projektinis Nr. 1342-1).

Pažymi, jog nors pareiškėjai skunde nurodo, kad pretenduoja atkurti nuosavybės teises į sodu užimtą plotą, tačiau atkreipia dėmesį, kad įvertinus Vilniaus apskrities Pagirių seniūnijos Pagirių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 381-41 „Dėl valstybės išperkamos neprivatizuojamos žemės planų patvirtinimo“, nustatyta, kad šiame plane žemės plotas, kurio teritorijoje 2017 m. kovo 16 d. Įsakymu suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. 1342-1) buvo pažymėtas, kaip namų valdoms skirtas valstybės išperkamas ir neprivatizuojamas. Todėl net ir panaikinus 2017 m. kovo 16 d. Įsakymą, nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjams atkurti nuosavybės teises į sodu užimtą žemės plotą.

Pareiškėjai 2017 m. balandžio 7 d. NŽT pateikė skundą dėl 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo panaikinimo. NŽT 2017 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 1SS-1163-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ 2017 m. balandžio 7 d. pareiškėjų skundo nagrinėjimą sustabdė, kol Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinės administracinę bylą Nr. eI-3085-643/2017.

Vilniaus apygardos administracinio teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3085-643/2017 Raštą Nr. 476 ir Raštą Nr. 1163 panaikino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-672-629/2019 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3085-643/2017 paliko nepakeistą.

Pareiškėjų įgaliota atstovė Ž. S. 2019 m. rugsėjo 19 d. NŽT pateikė prašymą dėl informacijos apie teismo sprendimo vykdymą ir administracinių procedūrų eigą pateikimo.

NŽT skundžiamu Sprendimu išnagrinėjo pareiškėjų prašymą. Sprendime nurodė, kad NŽT 2013–2014 metais nagrinėjo pareiškėjų, taip pat T. B. ir Č. B. nusiskundimus dėl 2012 m. balandžio 17 d. Projekte ginčo žemės ploto (sodo) suprojektavimo teisingumo. Skundų nagrinėjimo metu buvo įvertinti naudojamos namų valdos techninės apskaitos byloje esantys dokumentai, taip pat kiti dokumentai, susiję su žemės sklypų (projektiniai Nr. 1345-2, Nr. 1342-1) nuosavybės teisėms atkurti natūra suprojektavimo teisingumu, taip pat su Č. B. namų valdos žemės sklypo ribų suformavimu, ir savo išvadas pareiškėjams pateikė 2013 m. spalio 17 d. raštu Nr. 1SS-(7.5.)-2222 ir 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 1SS-(7.5.)-2121. Pateiktuose raštuose aiškiai nurodyti teisės aktai, reglamentuojantys žemės sklypų suprojektavimą žemės reformos žemėtvarkos projektuose, jų taikymas (taip pat projektuojant namų valdos žemės sklypus gyvenamajam namui ir kitiems statiniams, kuriuos Č. B. įsigijo iš S. K., eksploatuoti), informuoti apie tai, kad Projekte žemės sklypai (projektiniai Nr. 1345-2, Nr. 1342-1) suprojektuoti neteisingai ir jų ribos turi būti patikslintos.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui; valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Pardavimo taisyklės), 3 punkto 1 pastraipoje.

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (Registras Nr. 10/76831) duomenimis, Č. B. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

2018 m. balandžio 18 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-4333 0,32 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), buvo parduotas Č. B. nuosavybės teise.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje bei Pardavimo taisyklių 4 punkte nustatyta, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai; kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai; kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas; paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose.

Sprendžia, jos esminiai kriterijai, turintys poveikį namų valdos žemės sklypo dydžiui, jei sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos buvo nustatyti ir yra parengti techninės apskaitos bylos dokumentai ir, jei sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypu ne žemės ūkio veiklai be sodininkų bendrijų narių sodo sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (neteko galios 1993 m. liepos 21 d.) (toliau – ir Nutarimas Nr. 89) buvo nustatyta valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai įsigijimo tvarka, kuria buvo leista įsigyti valstybinės žemės sklypus ne žemės ūkio veiklai privatinėn nuosavybėn.

Naudojamų žemės sklypų pardavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 (toliau – ir Pardavimo tvarka), 4 punkte nurodyta, kad asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turi pateikti, be kita ko, prašymą įsigyti privatinės nuosavybės teise žemės sklypą, kuriame taip pat turi būti nurodyta pageidaujama atsiskaitymo už įsigyjamą sklypą forma (iš karto ar išsimokėtinai) bei priklausančios lengvatos; dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu; sklypo planą. Sklypo planą sudaro ir tvirtina valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras ar kita Žemės ūkio ministerijos įgaliota tarnyba pagal asmens užsakymą. Šios tvarkos 6 punkte buvo nustatyta, kad gavusi asmens prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba ne ilgiau kaip per mėnesį surašo sklypo įkainojimo akto bei jo pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir supažindina su šiais dokumentais pirkėją. Pardavimo tvarkos 8 punkte buvo nurodyta, kad supažindinusi pirkėją su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo sutarties projektu, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas pateikia šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai. Miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu.

Atkreipia dėmesį, kad tik nuo Nutarimo Nr. 89 įsigaliojimo dienos 1992 m. vasario 7 d. piliečiai įgijo teisę privatizuoti jų naudojamus namų valdos žemės sklypus. Įvertinus atsakovui Č. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (projektinis Nr. 1342-1; kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) archyvinės bylos dokumentus, nustatyta, kad šio žemės sklypo ribos buvo nustatytos techninės apskaitos bylos dokumentuose, parengtose ir suderintose Vilniaus rajono architekto 1992 m. rugsėjo 24 d. Taigi žemės sklypo ribos buvo nustatytos techninės apskaitos bylos dokumentuose po šio Nutarimo įsigaliojimo dienos ir šio Nutarimo nustatyta tvarka. Todėl nėra pagrindo teigti, kad techninės apskaitos bylos duomenys yra prieštaringi. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įvertinus atsakovui Č. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (projektinis Nr. 1342-1; kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) archyvinės bylos dokumentus, nustatyta, kad Vilniaus rajono Vyriausybės įgaliotinio 1992 m. spalio 23 d. potvarkio Nr. 1503p Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės parduodamų privačių namų valdų sąraše 14 eilės numeriu įrašytas Č. B., sklypo dydis 0,33 ha, apskaičiuota suma 5534, kad už perkamą namų valdos žemės plotą Č. B. investiciniais čekiais sumokėjo 1992 m. rugsėjo 29 d. pagal Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 29 d. išduotą mokėjimo pranešimą. Todėl atmestinais laiko pareiškėjų argumentus, kad nebuvo priimtas potvarkis, kuriuo būtų leista įsigyti Č. B. namų valdos žemės sklypą bei neįmanoma identifikuoti, kad Č. B. 1992 m. rugsėjo 29 d. sumokėjo būtent už namų valdos žemės sklypą.

Atsakovai atsiliepime į pareiškėjų patikslintą skundą nurodė, kad NŽT 2020 m. gegužės 12 d. buvo gautas pareiškėjų pareiškimas panaikinti 2020 m. vasario 3 d. Įsakymą ir 2020 m. vasario 12 d. Įsakymą. NŽT, nagrinėdama pareiškėjų pareiškimą nustatė, kad 2020 m. vasario 3 d. Įsakymu pakeistas 2017 m. kovo 16 d. Įsakymas, išbraukiant 1-ame ir 2-ame prieduose žodžius „K. S.“, „S. S.“ ir „G. K.“ ir įrašant žodžius „laisvas žemės fondas“, 2020 m. vasario 12 d. Įsakymu pakeistas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 „Dėl Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintas Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme suprojektuotų žemėvaldų sąrašas ir išbrauktas žemės sklypas (projektinis Nr. 1345-2).

Atsakovu vertinimu, 2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. vasario 12 d. įsakymai yra neatskiriama 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo dalis. Pažymi, jog dėl 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo teisėtumo pareiškėjų skundas buvo priimtas nagrinėjimui teisme, todėl sprendžia, kad NŽT pateiktuose pareiškėjų skunduose (registracijos Nr. 1GS-250 ir Nr. 1GS-532) keliami klausimai ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame 2019 m. gruodžio 13 d. skunde keliami klausimai susiję su 2017 m. kovo 16 d. Įsakymu, todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjų 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. gegužės 12 d. skundų nagrinėjimo procedūrą nutraukė.

Paaiškina, kad pretendentė S. K. 2000 m. rugpjūčio 30 d. sutartimi teisę į 1,36 ha ploto nekilnojamojo turto atkūrimą (duomenys neskelbtini)lygiomis dalimis perleido pareiškėjams. Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 „Dėl Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto“, pareiškėjams suprojektuoti natūra grąžintini 0,30 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 1345-1), 0,19 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 1345-2), 0,35 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 1343-3).

NŽT 2014 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 48S-30 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei K. S.“, 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 48S-341 -(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei K. S.“, 2014 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 48S-31 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui G. K. (G. K.)“, 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 48S-343-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui G. K. (G. K.)“, pareiškėjams visiškai atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų K., J., V., A., B. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis šiais sprendimais, realizuota pareiškėjų nuosavybės teisė į natūra grąžintą 1,36 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju, ginčijamų 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo, 2019 m. lapkričio 14 d. Sprendimo, 2020 m. gegužės 22 d. Sprendimo bei pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimas, pareiškėjams nesukels jokių teisinių pasekmių, nes pareiškėjams visiškai atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų K., J., V., A., B. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini).

Atsakovas Č. B. ir trečiasis suinteresuotas asmuo T. B. atsiliepime į pareiškėjų skundą bei patikslintą skundą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų reiškiamais reikalavimais ir prašo teismo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose nurodo, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog buvusių savininkų J. K., ir A. K. sodybos istoriškai buvo (1944 metų Situacijos planas) ir yra dabar skirtinguose (duomenys neskelbtini) gatvės pusėse. Pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises į J. K. žemę, trečiasis suinteresuotas asmuo į A. K. žemę. Pagal Žemės reformos įstatymo 9 straipsnyje pateiktą sodybinio sklypo apibrėžimą sodybos statiniai, sodas, daržas, kiemas turi būti sodybos teritorijoje. Jei gyvenamojo namo priklausiniai yra kitoje kelio (gatvės) pusėje šiems statiniams eksploatuoti formuojamas atskyras namų valdos žemės sklypas. Ir ankstesnėse ir dabar galiojančiose teisės aktuose nenumatyta, kad naudojamas daržas/sodas gali būti suformuotas, kaip atskiras namų valdos žemės sklypas, jei jis yra už kelio/gatvės.

S. K. namų valdos žemės sklypas 1995 m. planu suformuotas iš dviejų žemės sklypų, atskiru sklypu suformuotas sodo sklypas, kuriame nėra gyvenamojo namo priklausinių, kas prieštarauja Žemės reformos įstatymo 9 straipsnyje nurodytam namų valdos (sodybos) kaimo vietovėje apibrėžimui, prieštarauja sklypų formavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Iš šio plano matyti, kad šalia gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų pareiškėjų namų valdos (sodybos) teritorijoje yra daržas ir sodas. Be to 1995 metais namų valda negalėjo būti formuojama S. K., nes gyvenamasis namas su priklausiniais nuo 1993 metų lygiomis dalimis priklausė pareiškėjams. Šioms aplinkybėms pagrįsti pateikia 2020 m. sausio 13 d. išrašą iš Nekilnojamojo turto registro apie pastatų priklausomybę, kurio 4.1 punkte yra nurodyta, jog pareiškėjų nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas yra 1993 m. vasario 22 d. Dovanojimo sutartis Nr. 34.

Pareiškėjai aptardami Č. B. leisto privatizuoti 0,33 ha ploto, už kurį jis yra sumokėjęs investiciniais čekiais, namų valdos žemės sklypo formavimą, pabrėžia, kad ginčo sodas tuo pačiu yra iki nacionalizacijos turėtoje žemėje, į kurią nuosavybės teises atkurti grąžinant šią žemę natūra pretenduoja pareiškėjai. Šį teiginį pareiškėjai grindžia į bylą pateiktu dokumentu – Vilniaus apskrities Vykdomojo komiteto Statybos komisijos 1944 m. gruodžio 8 d. išduoto Leidimo statyti pridėtu situacijos planu, kuris pareiškėjų manymu, įrodo, kad ginčo sodas yra jų natūra turėtos žemės ribose. Taigi pareiškėjai kildiną savo teisę į ginčo sodą iš prielaidos, kad šioje vietoje buvo J. K. 0,15 ha sodybinis sklypas, kuriame pavaizduotas ginčo sodas. Tačiau, kaip matyti iš 1944 m. situacijos plano I. (J.) K. 0,15 ha ploto sklypas, kuriame pavaizduotas ir sodas, yra prie kelių sankryžos – tarp (duomenys neskelbtini) kelio ir kelio į (duomenys neskelbtini), pagal dabartinę situacija tai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjų gyvenamasis namas (pastatytas 1965 metais nugriovus seną J. K. namą) ir jiems 2014 metais atkurtos nuosavybės teisės natūra į namų valdos žemės sklypą padidintą iki 0,3029 ha (vietoje turėto 0,15 ha), kurioje ir buvo J. K. sodas. 1944 m Situacijos plane yra įrašyti kaimyninių sklypų savininkai. Už (duomenys neskelbtini) kaimo kelio yra įrašytas K. A. (T. B. tėvas ir Č. B. senelis), plane yra rodyklė atstumo (40) iki kaimyno trobesių, t. y. iki A. K. trobesių. (duomenys neskelbtini) yra Č. B. paveldėtas gyvenamasis namas. Č. B. gyvenamojo namo (statybos metai 1930) su priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini) dislokacija atitinka 1944 m. Situacijos plano nuorodai kaimynų trobesiai, K. A. žemė. Pareiškėjų gyvenamojo namo su priklausiniais, o taip pat namų valdos žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), dislokacija atitinka 1944 m. Situacijos plane parodytai J. K. pastatų ir sklypo su nurodytomis naudmenomis (sodas daržas) dislokacijai. Tokiu būdu akivaizdu, kad ginčo sodas yra buvusio savininko A. K. turėtoje sodybos žemėje ir pareiškėjai visiškai nepagrįstai pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra į T. B. tėvo turėtos sodybos dalį.

Skunde nurodoma, kad pagrindas pareiškėjams priskirti sodą, esantį Č. B. naudojamos namų valdos ribose yra 1995 metų S. K. parengtas namų valdos žemės sklypo kadastrinių matavimų planas, tačiau pažymi, jog šis planas buvo sudarytas pažeidžiant namų valdos formavimą reglamentuojančias teisės normas, Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio nuostatas, ir neįrodo ginčo sodo sklypo priskyrimo S. K. teisėtumo, kaip ir neįrodo, kad vaismedžių savininkė buvo S. K., kad ji sodino šiuos vaismedžius, kad teisėtai pretendavo į ginčo sodą. Ginčo sodas S. K. negalėjo būti formuojamas papildomas už kelio, juolab, kad ginčo sodas yra atsakovo Č. B. sodybos ribose. Be to, pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kokiu teisiniu pagrindu 1995 metais buvo rengiamas namų valdos kadastrinių matavimų planas, ir kokių teisiniu pagrindu Č. B. sodybos sodas buvo priskirtas pareiškėjų motinos S. K. namų valdai.

Palyginus 1944 m Situacijos plano ir 1995 metų plano duomenys matyti, kad buvusio savininko J. K. sodas yra jo namų valdoje, o 1995 m. S. K. namų valdai priskirtas, suformuotas atskiru žemės sklypų, yra už J. K. sodybos ribų kitoje kelio pusėje, faktiškai svetimoje sodyboje – A. K. žemėje. Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės liaudės deputatų tarybos vykdomojo komiteto fondo Pagirių kaimo 1948–1951, 1983–1990 m. dokumentai bei A. K. ir S. K. ūkinių knygų kopijos patvirtina, kad prie gyvenamojo namo (dabartinis pastatų adresas (duomenys neskelbtini)) dar 1990 m. buvo naudojama 0,50 ha sodybinės žemės. Ginčo sodas yra buvusioje A. K. sodyboje.

Pareiškėjų įsitikinimas, kad ginčo sodas yra iki nacionalizacijos I. (J.) K. turėtos žemės vietoje yra klaidingas ir nepagrįstas, būtent dėl šios klaidingos prielaidos pareiškėjai daugel metų rašo skundus, tvirtina, kad naudojasi Č. B. namų valdoje esančiu sodu, nes šis sodas priklauso jiems. Pažymėtina, kad pareiškėjai eilę metų kliudo Č. B. naudotis sodu; savavališkai šienauja, kerta medžius, naikina Č. B. sodinius. T. B., kaip Č. B. įgaliota atstovė, ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl šių pažeidimų. Nagrinėjamo ginčo kontekste pareiškėjų prielaida dėl to, kad ginčo sodas yra iki nacionalizacijos J. K. buvusioje žemėvaldoje į kurią jie pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra yra visiškai nepagrįsta. Pareiškėjų teiginys, jog ginčo sodą sodino jų motina S. K. nėra patvirtintas jokiais įrodymais. Pareiškėjai epizodiškai naudodamiesi ginčo sodu neturint teisėto pagrindo pažeidinėjo Č. B. teises į jo močiutės S. K. (mirė (duomenys neskelbtini)) sodyboje esantį sodą, kuriuo po močiutės mirties paveldėjęs gyvenamąjį namą ir priklausinius, naudojosi pats.

Pažymi, kad pareiškėjai K. S. ir G. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į jiems tenkančias 0,68 ha ploto dalis buvusių savininkų K., J., V., A., B. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą. Šios teisės yra nustatytos NŽT sprendimais – 2014 m. sausio 14 d. sprendimas Nr. 48S-30 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei K. S.“, kuriuo jai atkurtos nuosavybės teisės į 0,1515 ha prie nuosavybės teisėmis turimų pastatų grąžinant jį natūra, t. y. į jai tenkančią dalį namų valdos žemės sklypo ir 2015 m. gegužės 5 d. sprendimas Nr.48S-341-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei K. S.“, kuriuo jai atkurtos nuosavybės teisės į 0,5285 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, grąžinant jį natūra. Tokiu būdu K. S. atkurtos nuosavybės teisės į visą 0,68 ha žemės plotą į kurį ji turi teisę atkurti nuosavybės teises. 2014 m. sausio 14 d. sprendimas Nr. 48S-31 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui G. K.“, kuriuo jam atkurtos nuosavybės teisės į 0,1514 ha prie nuosavybės teisėmis turimų pastatų grąžinant jį natūra, t. y. į jam tenkančią dalį namų valdos žemės sklypo ir 2015 m. gegužės 5 d. sprendimas Nr.48S-343-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui G. K.“, kuriuo jam atkurtos nuosavybės teisės į 0,18 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, grąžinant jį natūra, ir į 0,3486 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, grąžinant jį natūra. Tokiu būdu G. K. atkurtos nuosavybės teisės į visą 0,68 ha žemės plotą į kurį jis turi teisę atkurti nuosavybės teises.

Č. B. nuosavybės teises į sodybos gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (buvo (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), įgijo paveldėjimo pagal testamentą pagrindu po savo močiutės S. K. mirties 1990 m. liepos 6 d. Daiktines teises į šį turtą įregistravo techninės inventorizacijos biure pagal tuometinį teisinį reglamentavimą.

Č. B. faktiškai naudojamo namų valdos žemės sklypo planas buvo sudarytas Tarpmiestiniame inventorizacijos biure 1992 metų rugpjūčio mėnesį, kuris buvo suderintas su Vilniaus rajono architektu 1992 m. rugsėjo 24 d. Pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos“ (galiojo iki 1993 m. liepos 28 d.) 4.3 p. asmuo pateikiant prašymą pirkti naudojamą namų valdos žemės sklypą turėjo pateikti rajono valdybai sklypo planą, kurį sudaro ir tvirtina valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras. Į naudojamo namų valdos žemės sklypo ribas patenka visi pastatai daržas, sodas. Šis dokumentas patvirtina faktinį žemės sklypo naudojimą. Techninės inventorizacijos plane yra parodytas sodas, kuris priklauso A. K. (Č. B. senelio) sodybai, kuri visą laiką buvo naudojama. Kaip ir minėta atsakovas Č. B. paveldėjo sodybos gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus po S. K. (A. K. sutuoktinės ir Č. B. močiutės) mirties. Ginčo sodas buvo sodintas ir naudojamas atsakovo Č. B. senelio ir močiutės, bei paties Č. B. priėmus palikimą po S. B. mirties (duomenys neskelbtini). Pastatai nėra apleisti, nėra apleistas daržas, naudojamas sodas.

Nesutinka su pareiškėjų argumentais, kad nebuvo priimtas miesto (rajono) valdybos potvarkis, kuriuo Č. B. būtų leista įsigyti namų valdos žemės sklypą privačion nuosavybėn, kas prieštarauja valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo taisyklėms. Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajone 1992 m. spalio 23 d. potvarkiu Nr. 1503p Vaidotų apylinkės gyventojams buvo leista privatizuoti namų valdas. Potvarkiu patvirtinti Vaidotų apylinkės parduodamų privačių namų valdų sąrašai. Šio sąrašo eil. Nr. 14 Č. B., (duomenys neskelbtini), leista privatizuoti 0,33 ha namų valdos žemės sklypą už 5534 kainą. Šis dokumentas kartu su planu, patvirtina faktinį atsakovo Č. B. namų valdos žemės sklypo naudojimą. Šis dokumentas yra atsakovo NŽT žinioje ir buvo aptartas sprendžiant dėl namų valdos žemės sklypo ploto ir ribų nustatymo atsakovui nagrinėjant pareiškėjų skundus. Č. B. už 0,33 ha sklypą yra sumokėjęs 1992 m. rugsėjo 29 d. Mokėjimo pranešime yra nurodoma, kad perkamo žemės sklypo pardavimo kaina pagal įkainojimo aktą yra 5534. Investiciniais čekiais mokėti 4000. Pareiškėjai nepagrįstai nurodo, kad yra neaišku už kokį sklypą ir už kokį plotą mokėjo Č. B., nes iš Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus raj. 1992 m. spalio 23 d. potvarkio Nr. l503p duomenų ir mokėjimo pranešimo duomenų akivaizdu, kad Č. B. yra sumokėjęs potvarkiu nustatytą kainą už leistą privatizuoti 0,33 ha ploto naudojamą namų valdos žemės sklypą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo T. B. yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko, jos tėvo, A. K. nuosavybės teisėmis valdytą žemę Pagirių kaime. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu patvirtintame Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte jos vardu pirmoje eiliškumo grupėje (natūra) buvo suprojektuoti tris žemės ūkio paskirties žemės sklypai: 1342-1 – 0,32 ha ploto, 1342-2 – 0,25 ha ploto, 1342 – 0,15 ha ploto. Projektuojant žemės sklypą Nr. 1342-1 0,32 ha ploto į šio sklypo ribas buvo įtrauktas žemės ūkio paskirties žemės plotas apie 0,12 ha, T. B. naudojamas kaip asmeninio ūkio žemė, o taip pat Č. B. priklausantys gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, daržas, sodas.

Pažymi, kad NŽT 2014 m. rugsėjo 14 d. pavedė Vilniaus rajono skyriui spręsti klausimą dėl Vilniaus rajono Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių, susijusių su K. S. ir G. K. suprojektuoto žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 1345-2 ribomis patikslinimo. Šio žemės sklypo ribose esantį sodu užimtą žemės plotą priskiriant Č. B. formuojamam namų valdos žemės sklypui. Šis NŽT sprendimas nėra nuginčytas ir galiojantis. Pavedimas buvo įvykdytas NŽT 2017 m. kovo 16 d. priėmus Įsakymą, kuriuo pagrindu Č. B. suprojektuotas žemės sklypas projektinis Nr. 1342-1 0,32 ha ploto, T. B. suprojektuotas žemės sklypas projektinis Nr. 142-4 0,11 ha ploto grąžinimui natūra, pareiškėjams gi suprojektuotas žemės sklypas projektinis Nr. 1345-2 0,08 ha ploto grąžinimui natūra.

Remiasi Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, nuostatomis ir teigia, jog pagal šias teisės aktų nuostatas kaimo vietovėje parduodama namų valdos žemė užimta sodybos statiniais, sodu, kitais sodybos želdiniais, kiemu ir sodyboje nuolat daržui naudojamas plotas. Sodas visais atvejais priskiriamas namų valdai ir tik daržui nustatyta sąlyga – nuolatinis žemės naudojimas šiam tikslui. Bylos medžiaga rodo, kad atsakovas Č. B. paveldėjo 1930 metų statybos gyvenamąjį namą ir priklausinius po savo močiutės S. K. mirties (duomenys neskelbtini). Ginčo sodas yra A. K., atsakovo senelio, mirusio (duomenys neskelbtini), 0,50 ha sodybos teritorijoje, ginčo sodu visada naudojosi būtent A. K., po jo mirties (duomenys neskelbtini), sodu naudojosi A. K. sutuoktinė S. K., o po jos mirties (duomenys neskelbtini) – atsakovas Č. B..

Nei pareiškėjai, nei jų motina S. K. negali reikalauti į ginčo sodą atkurti nuosavybės teises natūra, nes jie yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į J. K. turėtą žemę (duomenys neskelbtini), o ginčo sodas yra A. K. sodyboje.

Pareiškėjų reikalavimą panaikinti Sutartį vertino kaip išvestinį reikalavimą iš reikalavimo panaikinti 2017 m. kovo 16 d. Įsakymą. Esant teisėtam 20107 m. kovo 16 d. Įsakymui, sprendė, jog išvestinis reikalavimas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Č. B. ir T. B. vertinimu, pareiškėjai patikslintame skunde savo reikalavimo teisę dėl 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo panaikinimo ir Sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia grindžia tuo, kad žemės sklypas, projektinis Nr. 1342-1 jiems buvo suprojektuotas žemės 2012 m. balandžio 17 d. Projekte. Šiame Projekte pareiškėjams 1 eiliškumo grupėje (natūra pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio nuostatas) buvo suprojektuoti 2 žemės sklypai: 1345-1 – 0,30 ha ploto ir 1345-2 – 0,19 ha ploto. Į namų valdos žemės sklypą 1345-1 0,30 ha ploto pareiškėjams nuosavybės teisės atkurtos 2014 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 48S-30 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei K. S.“, kuriuo jai atkurtos nuosavybės teisės į 0,1515 ha prie nuosavybės teisėmis turimų pastatų grąžinant jį natūra, t. y. į jai tenkančią dalį namų valdos žemės sklypo ir 2014 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 48S-31 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui G. K.“, kuriuo jam atkurtos nuosavybės teisės į 0,1514 ha prie nuosavybės teisėmis turimų pastatų grąžinant jį natūra, t. y. į jam tenkančią dalį namų valdos žemės sklypo.

Pareiškėjai turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į jiems tenkančias 0,68 ha ploto dalis buvusių savininkų K., J., V., A., B. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). NŽT 2014 ir 2015 metų sprendimais pareiškėjams atkurtos nuosavybės teisės į visą plotą į kurį jie turėjo teise atkurti nuosavybės teises natūra. Pareiškėjai 2014 ir 2015 metų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo neskundė. Tai reiškia, kad pareiškėjai prarado reikalavimo teisę į 2012 m. balandžio 17 d. Projekte jų vardu pirmoje eiliškumo grupėje suprojektuotą žemės sklypą Nr. 1345-2 0,19 ha ploto ir atitinkamai neturi reikalavimo teisės skusti 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo, kuriuo buvo sumažintas žemės sklypo Nr.1345-2 plotas 0,11 ha priskiriant atsakovo Č. B. namų valdai.

Pažymi ir tai, kad ginčo sodo priskyrimo atsakovo Č. B. namų valdai klausimas buvo ikiteismine tvarka išspręstas NŽT 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu (sprendimu) Nr. 1SS-(7.5.)-2121 nagrinėjant pareiškėjos K. S. skundą, kuris nebuvo apskustas.

Nagrinėjant pareiškėjų 2019 m. kovo 7 d. ir 2019 m. gegužės 7 d. skundus pagal nustatytas aplinkybes, NŽT direktorius 2018 m. birželio 8 d. pavedimu Nr.lPAV-219-(1.8 E) pavedė Vilniaus rajono skyriui patikslinti (pakeisti) 2017 m. kovo 16 d. Įsakymą iš jo išbraukiant K. S. ir G. K. pavardę. Šio pavedimo 1.2 punktu pavesta įvertinti piliečiams, pateikusiems prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų K. K., J. K., V. K., A. K. ir B. K. (duomenys neskelbtini) valdytą žemę, pažymų bei jų pagrindu priimtų sprendimų teisėtumą. Vykdant šį pavedimą NŽT Vilniaus rajono skyrius priėmė 2020 m. vasario 3 d. įsakymą Nr.48VĮ-233-(14.48.2). NŽT Vilniaus rajono skyrius įvertino piliečiams, pateikusiems prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų K. K., J. K., V. K., A. K. ir B. K. (duomenys neskelbtini) valdytą žemę, pažymų bei jų pagrindu priimtų sprendimų teisėtumą.

2020 m. vasario 3 d. Įsakymu bei 2020 m. vasario 12 d. Įsakymu nebuvo sprendžiama dėl S. K. teisės į nuosavybės teisių atkūrimą (duomenys neskelbtini), o pareiškėjų, kaip pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą (duomenys neskelbtini), teisės jau buvo realizuotos pilna apimtimi 2014 metų ir 2015 metų sprendimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Šių įsakymų priėmimo metų dar nebuvo pasibaigęs NŽT Vilniaus rajono skyriaus nustatytas terminas papildomų dokumentų pateikimui sprendžiant dėl piliečių, pateikusių prašymus atkurti nuosavybės teises į buv. savininkų K., J., V., A., B. K. nuosavybės teisėmis valdytą žemę (duomenys neskelbtini), teisių ir priimtų sprendimų ploto aspektu. Pabrėžia, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020 m. sausio 30 d. raštas Nr. 48SD-1540-(14.48.104.) nėra nagrinėjamo ginčo dalykas, todėl patikslintame skunde dėstomi nesutikimo su NŽT Vilniaus rajono skyriaus nustatytomis aplinkybėmis argumentai neturi nagrinėjamam ginčui teisinės reikšmės ir yra atmestini.

Dėl pareiškėjų skundžiamo NŽT 2020 m. gegužės 22 d. Sprendimo nurodė, kad NŽT pagrįstai nutraukė nagrinėjimo procedūrą, nes pareiškėjų skundų motyvuose vėl buvo keliamas klausimas dėl ginčo sodo priskyrimo Č. B. namų valdos žemės sklypui, nes ginčas iškeltas teisme ir ikiteismine tvarka šie klausimai jau buvo išnagrinėti.

Pareiškėjų pavardės buvo išbrauktos iš 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo, o 2020 m. vasario 12 d. Įsakymu NŽT išbraukė suprojektuotą žemės sklypą (projektinis Nr. 1345-2) iš 2012 m. balandžio 17 d. Projekte suprojektuotų žemėnaudų sąrašo dėl to, kad atsakovo nuomone pareiškėjai nebegali pretenduoti į žemės sklypą, projektinis Nr. 1435-2 (duomenys neskelbtini), nes jie savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą jau realizavo pilnoje apimtyje.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas palaikė skunde nurodytus argumentus ir prašė jį tenkinti visą.

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė palaikė atsiliepimuose nurodytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu atsakovo Č. B. ir trečiojo suinteresuoto asmens T. B. atstovė palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus.

Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo T. B. palaikė atsiliepimuose nurodytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 buvo patvirtintas Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriuo pareiškėjams K. S. ir G. K. (G. K.) buvo suprojektuotas 0,19 ha ploto žemės sklypas Nr. 1345-2, o T. B. suprojektuotas 0,32 ha ploto žemės sklypas Nr. 1342-1 (toliau – ir 2012 m. balandžio 17 d. Įsakymas).

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas priėmė 2017 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 48VĮ-567-(14.48.2), kuriuo pakeitė 2012 m. balandžio 17 d. Projektą: buvo sumažintas K. S. ir G. K. 2012 m. balandžio 17 d. Projektu suprojektuoto žemės sklypo Nr. 1345-2 plotas (nuo 0,19 ha iki 0,08 ha), taip pat sumažintas T. B. 2012 m. balandžio 17 d. Projektu suprojektuoto žemės sklypo Nr. 1342-1 (patikslintas Nr. 1342-4) plotas (nuo 0,32 ha iki 0,11 ha), naujai suprojektuotas žemės sklypas Nr. 1342-1 (priskiriant 0,32 ha plotą) Č. B. bei pakeistos šių patikslintų žemės sklypų ribos.

Pareiškėjai, nesutikdami su 2017 m. kovo 16 d. Įsakymu ir pasinaudodami išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, 2017 m. balandžio 7 d. apskundė jį NŽT direktoriui, kuris 2017 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 1SS-1163-17.5 sustabdė pareiškėjų skundo nagrinėjimą, motyvuodamas tuo, kad 2017 m. kovo 16 d. Įsakymu tikslinamo žemės sklypo Nr. 1345-2 plotas ir ribos yra teisminio nagrinėjimo administracinėje byloje Nr. e2-3085-643/2017 dalykas. Pareiškėjai šį sustabdymą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3085-643/2017 patenkino pareiškėjų skundą iš dalies – panaikino NŽT 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 1SS-1163-(7.5). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko galioti.

2018 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama NŽT, ir Č. B. (Č. B.) sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-4333, kuria žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), parduotas atsakovui Č. B.. Į šį žemės sklypą patenka pareiškėjams 2012 m. balandžio 17 d. Projektu suprojektuotas ginčo sodas.

Pareiškėjai 2019 m. rugsėjo 19 d. pareiškimu kreipėsi į NŽT, prašydami: 1) informuoti, ar yra pakeisti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 48VĮ-30-(14.48.2.) rengiamo Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo sprendiniai pagal pareiškėjų 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundo reikalavimus bei pateikti šioje administracinėje procedūroje priimtų NŽT sprendimų kopijas; 2) informuoti, ar yra panaikintas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 48VĮ-567-(14.48.2) pagal pareiškėjų 2017 m. balandžio 7 d. skundo reikalavimus bei pateikti šioje administracinėje procedūroje priimtų NŽT sprendimų kopijas.

NŽT 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 1SS-2194-(7.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą dėl 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo panaikinimo. Pareiškėjai, nesutikdami su 2019 m. lapkričio 14 d. Sprendimu apskundė jį teismui.

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2020 m. vasario 3 d. priėmė įsakymą Nr. 48VĮ-233- (14.48.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 48VĮ-567-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 “Dėl Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, pakeitimo“, pakeitimo“ (toliau – ir 2020 m. vasario 3 d. Įsakymas), kurio 1 punktu pakeitė 2017 m. kovo 16 d. Įsakymą 1-ame ir 2-ame prieduose išbraukiant žodžius „K. S.“, „S. S.“ ir „G. K.“ ir įrašė žodžius „laisvas žemės fondas“. 2 punktu nustatė, kad šis įsakymas yra neatskiriama 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo dalis.

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2020 m. vasario 12 d. priėmė įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 „Dėl Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, pakeitimo“, kurio 1 punktu skyrius papildomai pakeitė Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 “Dėl Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtinto Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto suprojektuotų žemėnaudų sąrašą ir išbraukė suprojektuotą žemės sklypą (projektinis Nr. 1345-2). 2 punktu nustatė, kad šis įsakymas yra neatskiriama 2012 m. balandžio 17 d. Įsakymo dalis.

Pareiškėjai 2020 m. vasario 28 d. su skundu dėl 2020 m. vasario 3 d. Įsakymo panaikinimo kreipėsi į NŽT.

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2020 m. kovo 4 d. priėmė įsakymą Nr. 48VĮ-470-(14.48.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 48VĮ—233-(14.48.2.) pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – ir 2020 m. kovo 4 d. Įsakymas), kurio 1 punktu pripažino netekusiu galios 2020 m. vasario 3 d. Įsakymą.

Pareiškėjai 2020 m. gegužės 12 d. su patikslintu skundu dėl 2020 m. vasario 3 d. Įsakymo ir 2020 n. vasario 12 d. Įsakymo panaikinimo kreipėsi į NŽT.

NŽT kaip ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija 2020 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 1SS-1023-(7.5.) (toliau – ir 2020 m. gegužės 22 d. Sprendimas), išnagrinėjusi pareiškėjų skundą ir patikslintą skundą dėl 2020 m. vasario 3 d. Įsakymo ir 2020 m. vasario 12 d. Įsakymo panaikinimo, skundų nagrinėjimo procedūrą nutraukė. Pareiškėjai, nesutikdami su 2020 m. gegužės 22 d. Sprendimu apskundė jį teismui teikdami patikslintą skundą.

Byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo, 2020 m. vasario 3 d. Įsakymo ir 2020 m. vasario 12 d. Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl NŽT 2019 m. lapkričio 14 d. Sprendimo ir 2020 m. gegužės 22 d. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daliniu sprendimu galutinai išsprendžiama tik dalis ginčo. Dalinis sprendimas gali būti priimamas tada, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu. Dalinis sprendimas yra galutinis sprendimas toje ginčo dalyje

Atsižvelgdamas į skundžiamų įsakymų eiliškumą ir sąsajumą (vienas keičia kitą ar formaliai, ar turinio prasme), vadovaudamasis ABTĮ 90 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas priimti dalinį sprendimą, kuriuo dalis byloje reiškiamų reikalavimų bus išspręsti iš esmės. Bylos nagrinėjimas dėl likusių reikalavimų stabdytinas.

1. Dėl dalinio sprendimo priėmimo dėl pareiškėjų 4–5 reikalavimų

Pareiškėjai nesutinka su NŽT 2020 m. gegužės 22 d. Sprendimu, prašo jį panaikinti ir įpareigoti NŽT išnagrinėti pareiškėjų skundus dėl 2020 m. vasario 3 d. Įsakymo ir 2020 m. vasario 12 d. Įsakymo iš esmės.

2020 m. gegužės 22 d. Sprendimu NŽT pareiškėjų 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. gegužės 12 d. skundų nagrinėjimo procedūrą nutraukė, remdamasi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 27 straipsnio 5 dalimi, nes 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. gegužės 12 d. skunduose pareiškėjai kelia klausimus, susijusius su 2017 m. kovo 17 d. Įsakymu. Šio Įsakymo teistumas ir pagrįstumas nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje.

VAĮ 27 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo.

Teismas pažymi, kad VAĮ 27 straipsnio 5 dalis, nustatanti, jog administracinė procedūra nutraukiama, jei skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, galioja nuo 2017 m. kovo 31 d. Iki nurodytos datos tokią situaciją reglamentavo VAĮ 23 straipsnio 4 dalis, kurioje buvo nustatyta, kad tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad, aiškinat šiuo metu galiojančią VAĮ 27 straipsnio 5 dalį, aktualūs LVAT pateikti VAĮ 23 straipsnio 4 dalies (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) taikymo išaiškinimai.

LVAT, aiškindamas VAĮ 23 straipsnio 4 dalį (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija), yra pažymėjęs, kad ji yra skirta atskirti asmens skundo (prašymo ir pan.) nagrinėjimą neteismine tvarka, kai toks skundas ar prašymas pagal jam suteiktą kompetenciją yra (turi būti) nagrinėjamas viešojo administravimo subjekto, ir tokio skundo nagrinėjimą teismine tvarka. Aptariamos nuostatos yra (turi būti) taikomos situacijose, kai abu paminėti nagrinėjimai vyksta tuo pačiu laiku ir jų objektas yra tie patys (nurodyti paduotuose ir viešojo administravimo subjektui, ir teismui skunduose ar prašymuose) klausimai. Esant tokioms situacijoms, prioritetinė reikšmė yra suteikiama teisminiam nagrinėjimui. Todėl, sprendžiant VAĮ 23 straipsnio 4 dalies (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) taikymo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti ir kompetencijos bei tapatumo prasme identifikuoti abiem nurodytoms institucijoms (viešojo administravimo subjektui ir teismui) paduotuose skunduose ar prašymuose pateiktus klausimus. Tai yra pirmiausia nustatyti, ar viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) keliami ir prašomi nagrinėti klausimai yra to subjekto kompetencija, ar būtent šiems klausimams ištirti yra skirtas jau pradėtas ir tęsiamas teisminis tam tikros situacijos nagrinėjimas. Tik nustačius, kad į viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) iškeltus klausimus bus (turi būti) atsakyta teismo priimtame procesiniame sprendime (tokio sprendimo rezoliucinėje dalyje), administracinė skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūra turi būti sustabdyta (nagrinėjamu atveju nutraukiama). Jeigu tokio ryšio tarp skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūrų pas viešojo administravimo subjektą ir teisme nėra, administracinės skundo (prašymo) procedūros sustabdymas (nagrinėjamu atveju – nutraukimas) VAĮ 23 straipsnio 4 dalies (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) pagrindu nėra leistinas jokiais kitais (negu aptartu) sumetimais, tarp jų ir tikslingumo sumetimu (LVAT 2014 m. birželio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-143-968-14, 2016 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-215-602/2016).

VAĮ 27 straipsnio 5 dalies nuostatų laikymasis turėtų užtikrinti, kad nebūtų priimti skirtingi viešojo administravimo subjekto ir teismo sprendimai tapačiu klausimu, nes tiek viešojo administravimo subjekto galutinis sprendimas, tiek teismo sprendimas turi privalomumo savybę ir turi būti vykdomas. Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ir kompetencijos bei tapatumo prasme identifikuoti viešojo administravimo subjektui ir teismui paduotuose skunduose (ieškiniuose) pateiktus klausimus.

Vertindamas, ar 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. gegužės 12 d. skunduose keliami ir prašomi nagrinėti klausimai yra to subjekto kompetencija, vadovaujasi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi. Joje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Taigi NŽT yra kompetentingas subjektas priimti sprendimą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka dėl NŽT teritorinių padalinių sprendimų (2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. vasario 12 d. Įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo).

Kitas aspektas, kurį būtina įvertinti nagrinėjamu atveju, yra tai, ar 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. gegužės 12 d. pareiškėjų skunduose keliami reikalavimai yra tapatūs tiems, dėl kurių yra pradėtas teisminis procesas. Teismas daro išvadą, kad tapatumo nėra. Pirma, skiriasi skundžiami aktai: 2020 m. vasario 28 d. skunde prašoma panaikinti 2020 m. vasario 3 d. Įsakymą, 2020 m. gegužės 12 d. prašoma panaikinti 2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. vasario 12 d. Įsakymus, o tuo metu teisme buvo priimta nagrinėti pareiškėjų skundas dėl 2017 m. kovo 16 d. Įsakymo, 2019 m. lapkričio 14 d. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir dėl 2018 m. balandžio 18 d. Sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia. Antra, nors tarp 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. gegužės 12 d. pareiškėjų skundų ir administracinės bylos pradinio skundo yra tam tikrų sąsajų (tos pačios šalys, ginčas vyksta dėl nuosavybės teisių atkūrimo), tačiau pirmiau aptarto ryšio, kuris nulemtų būtinumą taikyti VAĮ 27 straipsnio 5 dalį, teismo vertinimu, nėra. Pažymėtina, kad 2017 m. kovo 16 d. Įsakymu pareiškėjams sumažinama atkurtina nuosavybėn žemės sklypo dalis (sodas išbraukiamas), o 2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. vasario 12 d. Įsakymais jiems suprojektuotas žemės sklypas Nr. 1345-2 apskritai išbraukiami. Tai iš esmės kokybiškai naujas sprendimas, nepaisant to, kad jis formaliai susietas su ankstesniais įsakymais, priimtais pareiškėjų atžvilgiu (2012 m. balandžio 17 d. ir 2017 m. kovo 16 d. Įsakymais). Šių naujų savo turiniu sprendimų ginčijamas vyksta įprastos administracinės procedūros būdu, kurį nustato Lietuvos Respublikos žemės reformos 18 straipsnio 3 dalis. Pažymėtina, kad tokia apskundimo tvarka visiškai teisingai nurodyta ir pačiuose 2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. vasario 12 d. Įsakymuose. Teismas, spręsdamas dėl patikslinto skundo priėmimo, 2020 m. birželio 17 d. nutartyje taip pat nurodė, kad negali teisme būti ginčijami Įsakymai, kurie nebuvo nagrinėti privaloma ikiteismine tvarka, pabrėžė, kad tik NŽT vadovui išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir priėmus sprendimus, šie sprendimai ir minėti įsakymai galės būti skundžiami teismui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjų reikalavimas panaikinti 2020 m. gegužės 22 d. Sprendimą tenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 dalis) – 2020 m. gegužės 22 d. Sprendimas panaikinamas, nes jis neteisėtas ir nepagrįstas. VAĮ 27 straipsnio 5 dalies nuostatos buvo pritaikytos netinkamai. Patenkinus pagrindinį reikalavimą, išvestinis pareiškėjų reikalavimas įpareigoti NŽT išnagrinėti pareiškėjų skundus dėl 2020 m. vasario 12 d. Įsakymo iš esmės tenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 dalis) – NŽT įpareigojama išnagrinėti 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. gegužės 12 d. pareiškėjų skundus dėl 2020 m. vasario 12 d. Įsakymo panaikinimo.

Bylos dalis dėl išvestinio pareiškėjų reikalavimo įpareigoti NŽT išnagrinėti pareiškėjų skundus dėl 2020 m. vasario 3 d. Įsakymo iš esmės nutraukiama (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas), nes minėtas 2020 m. vasario 3 d. Įsakymas yra panaikintas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjui 2020 m. kovo 4 d. priimant įsakymą Nr. 48VĮ-470-(14.48.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 48VĮ—233-(14.48.2.) pripažinimo netekusiu galios“, kurio 1 punktu 2020 m. vasario 3 d. Įsakymas pripažintas netekusiu galios. LVAT praktikoje yra išaiškinta, kad panaikinus skundžiamą aktą nelieka ginčo dalyko. Nustačius, kad ginčijamas 2020 m. vasario 3 d. Įsakymas jau yra paties atsakovo panaikintas kitu administraciniu aktu, pabrėžtina, jog sprendimas tik dėl paties skundžiamo administracinio akto panaikinimo yra negalimas. Toks sprendimas neturėtų įtakos tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams, nesukeltų pareiškėjams materialiųjų teisinių pasekmių, t. y. jų turimų teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, jokie įstatymo saugomi jų interesai negalėtų būti apginti, toks procesas būtų beprasmis. Toks ginčas nenagrinėtinas administraciniame teisme (LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-516/2012, kt.).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinės bylos dalį ir niekaip nekeičia šiame daliniame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėjai prašo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje (ABTĮ redakcija, galiojanti po 2018 m. gruodžio 28 d.) nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Taigi atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, pareiškėjų prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas dalyje dėl 4–5 pareiškėjų reikalavimų atmetamas, nes nepateikti konkretūs paskaičiavimai ir įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tokios praktikos nuosekliai laikosi ir LVAT (LVAT 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-579-662/2019).

Trečiasis suinteresuotas asmuo T. B. prašo teismo atlyginti bylinėjimosi išlaidas – 1500 Eur advokato pagalbai. Teismas pabrėžia, kad iš esmės išspręsta tik dalis ginčo (dėl 4–5 pareiškėjų reikalavimų), todėl atitinkamai sprendžia tik dėl dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (2/5 reikalavimų išspręsta, todėl galima spręsti dėl 600 Eur bylinėjimosi išlaidį dalies). Dėl likusios dalies (900 Eur) bus sprendžiama nagrinėjant likusią bylos dalį iš esmės.

T. B. atsiliepime į patikslintą skundą prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. gegužės 22 d. Sprendimas panaikintas, NŽT įpareigota išnagrinėti pareiškėjų skundus dėl 2020 m. vasario 12 d. Įsakymo, bylos dalis dėl 2020 m. vasario 3 d. Įsakymo nutraukta, nes minėtą įsakymą pasinaikino pati NŽT, darytina išvada, kad T. B. negali būti laikoma asmeniu, kurios naudai priimtas dalinis sprendimas, todėl jos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas (dėl 600 Eur) atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 90 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priimti dalinį sprendimą dėl pareiškėjų K. S. ir G. K. (G. K.) reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. gegužės 22 d. raštą (sprendimą) Nr. 1SS-1023-(7.5.) „Dėl skundų nagrinėjimo“, įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą išnagrinėti pareiškėjų skundus dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 48VĮ-233-(14.48.2) ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 48VĮ-318-(14.48.2) iš esmės.

Pareiškėjų K. S. ir G. K. (G. K.) reikalavimus panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. gegužės 22 d. raštą (sprendimą) Nr. 1SS-1023-(7.5.) „Dėl skundų nagrinėjimo“, įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą išnagrinėti pareiškėjų skundus dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 48VĮ-233-(14.48.2) ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 48VĮ-318-(14.48.2) iš esmės patenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. gegužės 22 d. raštą (sprendimą) Nr. 1SS-1023-(7.5.) „Dėl skundų nagrinėjimo“.

Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą išnagrinėti pareiškėjų 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. gegužės 12 d. skundus dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 48VĮ-318-(14.48.2) iš esmės.

Nutraukti bylos dalį dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą išnagrinėti pareiškėjų skundus dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 48VĮ-233-(14.48.2) iš esmės.

Dalinis sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.