- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-23
- Bylos Nr.
- eI2-11388-566/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07947-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vita Valeckaitė, Diana Butrimienė, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- L. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. K. (L. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. 23S124545 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Paaiškina, kad jis kartu su T. B. 2020 m. gruodžio 7 d. įsteigė (duomenys neskelbtini) kiekvienas iš jų turi po 50 vardinių paprastųjų akcijų (duomenys neskelbtini). T. B. nuo 2020 m. gruodžio 7 d. buvo paskirtas įmonės direktoriumi, o pareiškėjas 2020 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties Nr. 2 pagrindu buvo paskirtas įmonės finansų direktoriumi.
3. Migracijos departamentas išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2023 m. rugsėjo 15 d. 2022 m. spalio 19 d. mirė įmonės direktorius T. B., ir nuo to laiko pareiškėjas yra vienintelis įmonėje dirbantis asmuo.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjo teigimu, 2023 m. rugpjūčio 7 d. gavęs Migracijos departamento Sprendimą, jis sužinojo, kad nuo 2023 m. kovo 1 d. jis yra atleistas iš (duomenys neskelbtini) finansų direktoriaus pareigų.
5. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) įmonės buhalterinės apskaitą tvarkė buhalterinių paslaugų teikėjas, tačiau pareiškėjas nedavė jam pavedimo jį atleisti išpareigų ir pats darbo sutarties nutraukimo neinicijavo. Dėl buhalterinių paslaugų teikėjo netinkamai suteiktų paslaugų (duomenys neskelbtini)kilo neigiamos teisinės pasekmės. Dėl nepateiktų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras 2023 m. liepos 20 d. inicijavo (duomenys neskelbtini) likvidavimą, o dėl neteisingų duomenų pateikimo apie pareiškėjo atleidimą nuo 2023 m. kovo 1 d. Migracijos departamentas Sprendimu panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad pareiškėjas nuo 2023 m. sausio 27 d. dirba (duomenys neskelbtini) ir nuo 2023 m. liepos 5 d. (duomenys neskelbtini) neturėdamas Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį, t. y. užsienietis nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 44 straipsnio 7 dalyje nustatytos pareigos kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.
6. Pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento Sprendimu, nurodo jog Sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Pabrėžia, kad jis nuo 2023 m. sausio 27 d. dirba (duomenys neskelbtini) ir nuo 2023 m. liepos 5 d. dirba (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas nekeitė darbdavio, o 2020 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties pagrindu iki šiol (duomenys neskelbtini) ir kaip akcininkas rūpinasi įmonės veikla po kito akcininko mirties, todėl nėra pagrindo panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Aplinkybė, jog jis yra dar kelių įmonių direktorius, nesudaro pagrindo panaikinti leidimo gyventi Lietuvoje.
7. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, formaliai įvertino situaciją, neanalizavo kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių ar dokumentų, todėl padarė nepagristas išvadas dėl Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyto pagrindo buvimo. Taip pat Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas objektyviais faktais.
Atsiliepimas
8. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
9. Nurodo, jog pareiškėjo 2023 m. lapkričio 30 d. prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) informacinėje sistemoje ir patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) atleistas 2023 m. kovo 1 d., o nuo 2023 m. sausio 27 d. dirba (duomenys neskelbtini) ir nuo 2023 m. liepos 5 d. – (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo pakeisti darbdavį, todėl buvo priimtas skundžiamas Sprendimas.
10. Atsakovas nesutinka su pareiškėju, kad buvo netinkamai taikytos ginčo santykius reglamentuojančios teisės normas. Nurodo, jog kad UTPĮ 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
Šalies argumentai
11. Pareiškėjo teiginiai, kad jis dėl direktoriaus mirties buhalterinės apskaitos įmonės buvo atleistas iš darbo, nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas buvo atleistas ir dirbo kitose įmonėse be Migracijos departamento leidimo. Pažymi, kad net ir skunde pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų dėl darbo kitos įmonėse. Migracijos departamento nuomone, nėra įtikinami pareiškėjo paaiškinimai, kad jis neva dirbo įmonės direktoriaus pareigose daugiau nei pusę metų, vienintelis rūpinasi įmonės veikla, tačiau nežinojo, kad jis (vienintelis įmonės darbuotojas) yra atleistas.
12. Mano, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijamas Sprendimas atitinka tiek VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Atsiliepimas
13. Pareiškėjas taip pat pateikė paaiškinimus į atsakovo atsiliepimą, kuriuose nurodo, kad (duomenys neskelbtini) tvarkančia buhalterinę apskaitą kilo konfliktas, įmonė atsisakė šalinti klaidas ir pradėjo blokuoti pareiškėjo darbą. Todėl dėl kilusio konflikto dėl buhalterinės apskaitos su (duomenys neskelbtini), pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikiniai gyventi Lietuvoje.
14. Migracijos departamentas taip pat pateikė paaiškinimus į pareiškėjo atsikirtimus. Atsakovas nurodo, kad šioje byloje yra nagrinėjamas Migracijos departamento priimto sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas, o ne pareiškėjo verslo santykiai su buhalterine apskaita tvarkančia ir kitomis, paaiškinimuose minimomis, institucijomis. Pats pareiškėjas paaiškinimuose neneigia, kad dėl pasikeitusių aplinkybių (duomenys neskelbtini) nesklandumus dėl buhalterinės apskaitos, naujos įmonės (duomenys neskelbtini) steigimą, įsidarbinimą į (duomenys neskelbtini) jis Migracijos departamento neinformavo bei dėl naujo leidimo gyventi nesikreipė. Atsakovas pažymi, kad UTPĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi, todėl priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
15. Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjo skunde išdėstytus reikalavimus.
Atsiliepimas
16. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Nurodė, kad įdarbinimas kitose įmonėse nėra teisėtas, kadangi pareiškėjas neturi leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento priimto Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 30 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo (duomenys neskelbtini) pagrindu. Vadovaujantis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu pagrindu pareiškėjui 2022 m. sausio 30 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2023 m. rugsėjo 15 d.
19. Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad 2009 m. sausio 5 d. buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), kuri 2020 m. gruodžio 7 d. pakeitė pavadinimą į (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. sausio 5d. iki 2020 m. gruodžio 14 d. pareiškėjas buvo minėtos įmonės akcininkas. Nuo 2011 m. gegužės 11 d. iki 2020 gruodžio 9 d. pareiškėjas ėjo įmonės direktoriaus pareigas. Byloje pateikta 2020 m. gruodžio 15 d. Darbo sutarties (kopija), kurios pagrindu pareiškėjas buvo priimtas į darbą šios įmonės finansų direktoriaus pareigoms. 2023 m. liepos 20 d. Juridinių asmenųregistre buvo įregistruotas pranešimas apie numatomą inicijuoti likvidavimą Registro tvarkytojo iniciatyva pagal CK 2.70 str.
20. Migracijos departamento pateiktame Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenų išrašė nurodyta, kad pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) atleistas 2023 m. kovo 1 d., o nuo 2023 m. sausio 27 d. jis dirba (duomenys neskelbtini) ir nuo 2023 m. liepos 5 d. – (duomenys neskelbtini).
21. Migracijos departamentas, įvertinęs tai, jog pareiškėjas įdarbintas nuo 2023 m. sausio 27 d. (duomenys neskelbtini) ir nuo 2023 m. liepos 5 d. – (duomenys neskelbtini) be Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį, 2023 m. rugpjūčio 4 d. priėmė Sprendimą Nr. 23S124545, kuriuo panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendime nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikintas, nes pareiškėjas nutraukė savo darbo sutartį bei pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo. (duomenys neskelbtini) už Užimtumo įstatymo (toliau- UĮ) 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir UTPĮ 62 straipsnio 4 dalies pažeidimą, t.y. užsieniečio (pareiškėjo) įdarbinimą be Migracijos departamento leidimo, Valstybinės darbo inspekcijos 2023 m. spalio 5d. nutarimu buvo paskirta 250 Eur bauda.
22. Pareiškėjas nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimukreipėsi į teismą su skundu, prašydamas Sprendimą panaikinti.
23. UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 44 straipsnio nuostatas.
24. UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui 2022 m. sausio 30 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi pagal Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą (redakcija galiojusi nuo 2022 sausio 20 d. iki 2022 m. sausio31d.)
25. UTPĮ 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
26. Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos (UTPĮ 44 straipsnio 6 dalis).
27. Be to, UTPĮ 62 straipsnio 4 dalis numato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.
28. Atsižvelgdamas į ankščiau aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad būtent pareiškėjas turėjo pareigą laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, UTPĮ 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2023 m. rugsėjo 15 d. Išimtys UTPĮ, kurios leistų neatitikti nurodytų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.
29. Pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamento priimtas Sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir prieštaraujantis esamai faktinei situacijai. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2023 m. sausio 27 d. dirba (duomenys neskelbtini) ir nuo 2023 m. liepos 5 d. dirba (duomenys neskelbtini), tačiau jis nekeitė darbdavio, o 2020 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties pagrindu iki šiol (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose ir minėto darbdavio nėra pakeitęs. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atleistas iš (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 1 d.. Šią aplinkybę patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenų išrašas kaip įrodymas turintis padidintą įrodomąją galią. Įrašas dėl pareiškėjo atleidimo bei pats atleidimas iš (duomenys neskelbtini) finansų direktoriaus pareigų nėra nuginčyti, todėl aplinkybė dėl pareiškėjo atleidimo iš (duomenys neskelbtini) laikytina pagrįsta ir atitinkanti tikrovę. Byloje nustatyta, jog darbo sutartis su (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta be Migracijos departamento leidimo.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad UTPĮ 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Teisėjų kolegija pažymi, kad leidimų laikinai gyventi išdavimo, keitimo ir panaikinimo teisiniai santykiai susiklosto viešosios teisės srityje, todėl viešojo administravimo institucija (šiuo atveju – Migracijos departamentas) neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis UTPĮ reikalavimų, t. y. nustačiusi, kad užsienietis faktiškai nebeatitinka UTPĮ nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, ginčijamu Sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
31. Pareiškėjo manymu, Migracijos departamentas priimdamas skundžiamą Sprendimą, tik formaliai įvertino situaciją, neanalizavo kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių ar dokumentų, todėl pažeidė gero administravimo ir objektyvumo principus.
32. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas pagal ginčijamo sprendimo priėmimo metu turėtus dokumentus ir informaciją. Taigi, ginčijamas Sprendimas buvo pagrįstas objektyviais Migracijos departamento tuo metu turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Ginčijamame Sprendime faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
33. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis nustato, kas administraciniame sprendime turi būti nurodyta, ir tarp išvardytų reikalavimų yra administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.
34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentavusį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra nurodęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus.
35. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą Migracijos departamento Sprendimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo skundas dėl Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
37. Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju pareiškėjo skundas atmetamas, taigi bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo L. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.