- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-02
- Bylos Nr.
- 2S-1836-781/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14700-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- UAB „Gairana“
- Atsakovas
- UAB ,,Eviro LT“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (atsakovo) UAB ,,Enviro LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gairana“ ieškinį atsakovui UAB ,,Eviro LT“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas UAB „Gairana“ pareiškė ieškinį atsakovui UAB ,,Enviro LT“, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 42 106, 85 Lt skolą, 2 900, 18 Lt materialiąsias palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes reikalavimo suma yra didelė, atsakovas vengia grąžinti skolą į raginimus nereaguoja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi ieškovo UAB „GAIRANA“ reikalavimams - 45 007, 03 Lt sumai užtikrinti - taikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo atsakovui UAB „Enviro LT“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai ieškovo reikalavimui užtikrinti - kilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai – turtines teises ar pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti minėtu turtu, išskyrus atsiskaitymą su ieškovu pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus bei atlikti pagal įstatymus privalomus mokėjimus valstybės ar savivaldybės biudžetams, o taip pat atsiskaityti su darbuotojais. Nurodė, kad ieškovo pareikštų reikalavimų suma yra 45 007, 03 Lt (42 106, 85 Lt skola ir 2 900, 18 Lt materialiosios palūkanos). Iš VĮ Registrų centrui pateikto atsakovo balanso matyti, jog atsakovas turi nuosavo kapitalo už -14 821 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 110 334 Lt. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas darė išvadą, jog atsakovui reikalavimo suma yra didelė. Kreditoriaus reikalavimai tikėtinai pagrįsti pateikta reikalavimo perleidimo sutartimi, aktu dėl skolų suderinimo ir kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 144 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą, apsunkina atsakovo veiklą. Be to, ieškinys preliminariai nėra pagrįstas, kadangi šiuo ieškiniu siekiama daryti spaudimą atsakovui.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog ieškinys yra pagrįstas, o atsakovas nepaneigė ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Taip pat atsakovas neįrodė, kad ieškinio suma jam nėra didelė ir nepaneigė grėsmės būsimo sprendimo tinkamam įvykdymui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 320, 338 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą, skundžiama nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą, ir tik jo nesant – pinigines lėšas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši laikinoji apsaugos priemonė yra pakankama ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, kartu nevaržo labiau negu būtina apelianto teisių.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šių teisinių nuostatų turinio darytina išvada, kad teismas, spręsdamas procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visų pirma turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tik tuo atveju, jei teismas nusprendžia, jog ieškinys prima facie pagrįstas, nagrinėjama, ar egzistuoja kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tai yra įvairios grėsmės, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1040/2013, 2013 m. spalio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2476/2013, 2014 m. sausio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-117/2014 ir kt.).
Ieškovas pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo, pateikė jo nuomone pagrindžiančius ieškinį argumentus bei įrodymus. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog ieškovas tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų, kaip tai nustato CPK 144 straipsnio 1 dalis, kartu pažymėtina, jog spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieškinyje pareikštus reikalavimus, nebūtų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo argumentus ir reikalavimus, skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgęs į tai, jog ieškinio suma yra 45 007, 03 Lt. Vadinasi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą nagrinėjamu atveju suponavo didelė ieškinio reikalavimų suma. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012; 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, kadangi kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamomis pajamomis, taip pat atsakovų įsipareigojimais, yra didelė. Todėl būtent atsakovui, siekiančiam panaikinti skundžiama nutartimi jo atžvilgiu taikomas laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 str.), tačiau tokių įrodymų apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui neteikė ir tokių aplinkybių neįrodinėjo.
Todėl atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovo pareikšta 45 007, 03 Lt dydžio reikalavimų suma yra pakankamai didelė ir yra reali grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus ir nustatytas aplinkybes, jie neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Teismas atkreipia dėmesį, kad įstatymas suteikia teisę atsakovui, esant pasikeitusioms aplinkybėms, motyvuotu prašymu kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 148 str. 1 d.), įmokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, pateikti laidavimo raštą arba įkeisti turtą (CPK 148 str. 2 d.), siekiant, jog būtų panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 185 str., 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisma
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.