Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs Mažeikiuose, gyvenantis , Mažeikių m., Lietuvos Respublikos pilietis, latvis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį

G. K. (J), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. Skuodo r., gyv. Mažeikių r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštesniojo išsilavinimo, ūkininkė, ištekėjusi, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. pagrobė svetimą turtą įsibrovus į patalpą: laikotarpyje tarp 2009-09-12, 14.53 val. ir 2009-09-13, 15.21 val., išlaužė durų staktą, įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį Žibikų kaime, Mažeikių rajone, iš kurio pagrobė L ir A. R. priklausantį turtą: – 8 000 Lt bendros vertės virtuvinį komplektą su baru, sekciją “Karališkoji”, minkštą kampą “Ewa”, miegamojo komplektą “Klaudija”, 1350 Lt bendros vertės 3 vienetus vidinių durų (vienų durų vertė 450 Lt), 200 Lt vertės mažą medinį staliuką, 2000 Lt vertės didelį ovalo formos medinį su ornamentu stalą, 660 Lt bendros vertės 6 medines kėdes (vieneto vertė 110 Lt), 100 Lt vertės mikrobangų krosnelę “ETA”, 2000 Lt bendros vertės 3 vnt. langus su rėmais, 200 Lt vertės virtuvinį garintuvą, 65 Lt vertės magnetolą “Riwa”, 60 Lt vertės žvakidę, 200 Lt vertės veidrodį su mediniais rėmais, 100 Lt vertės didelę stiklinę vazą su žaliais lapeliais, 30 Lt vertės kambarinę anteną televizoriui, 100 Lt vertės patalynės komplektą, 20 Lt vertės sieninį ovalo formos laikrodį, 20 Lt vertės virtuvinį apvalų laikrodį su raudonom braškėm, 70 Lt vertės indų servizą su raudonom gėlėm, 2000 Lt vertės dušo kabiną, 300 Lt vertės centrifūgą, 50 Lt vertės juodą vyrišką rankinį laikrodį, 100 Lt vertės šakučių-peilių rinkinį, 20 Lt vertės virdulį “Riwa”, 100 Lt vertės raudonos spalvos suknelę, 60 Lt vertės baltą pūkuotą kilimėlį, 100 Lt vertės auksinę grandinėlę su avino ženklo pakabuku, 100 Lt vertės mėlynos spalvos didelį kaljaną, 50 Lt vertės keptuvę “Tafel”, 120 Lt vertės juodus vyriškus odinius batus, 250 Lt vertės puodų rinkinį “Power”, 300 Lt vertės skalbimo mašiną “Blomberg”, 20 Lt vertės baltos spalvos su vaisiais permatomą duoninę, 18 Lt vertės mažą vazą su geltonom gėlytėm ir žaliais lapeliais, 500 Lt vertės 100 litrų talpos vandens šildytuvą “Baxi”, 350 Lt vertės virtuvinį kombainą “Boch”, 20 Lt vertės plaukų džiovintuvą “Riwa”, 150 Lt vertės bulvių tarkavimo mašiną “Boch”, 250 Lt vertės mėsmalę, 25 Lt vertės plaukų džiovintuvą-difūzerį, 100 Lt vertės vaikišką didelę mašinėlę, 600 Lt vertės juodos spalvos moterišką rudeninį “Versace” paltą, 172 Lt vertės virtuvinę kriauklę, 50 Lt vertės žalios spalvos barzdaskutę “Sony”, 120 Lt bendros vertės 2 vnt. “Dormeo” pagalvių, 80 Lt vertės rudą su didelėm gėlėm pledą, 50 Lt vertės rožines naktines miegamojo užuolaidas, 50 Lt vertės dienines baltos spalvos užuolaidas, 300 Lt vertės lovos čiužinį “Atgaiva”, 7000 Lt bendros vertės name naujai sumontuotą santechniką su priedais į ką įeina: išplėtimo bakelis vandeniui su priedais, katilas „Kalvis”, 5 vienetai radiatorių su įvairiais tvirtinimo elementais, vamzdžiai, vonios gyvatukas, klozetas „President”, įvairios jungtys, siurbliai, vožtuvai, trišakiai, prailgintojai, 1000 Lt bendros vertės name buvusį paklotą grindų parketą, padarydamas Lir A. R. 29 580 litų turtinę žalą,

R. S. sugadino svetimą turtą: laikotarpyje tarp 2009-09-12, 14.53 val. ir 2009-09-13, 15.21 val., įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį Žibikų k. Mažeikių r., kur išardė 1000 Lt vertės svetainėje buvusį židinį, taip sunaikino L ir A. R. priklausančio turto už 1000 Lt sumą.

G. K. (J) atiduota teismui už tai, kad tyčia subūrusi organizuotą grupę parengė nusikalstamą veiką ir pagrobė svetimą turtą įsibrovus į patalpą: tikslu įvykdyti didelės vertės svetimo turto vagystę iš gyvenamojo namo, veikdama organizuotoje grupėje, kartu su R. S. sudariusi žodinį sandorį, susitarė su juo daryti vieną sunkų nusikaltimą ir kaip šio nusikaltimo organizatorė, parengė nusikalstamą veiką ir įtraukusi į šią veiką R. S. kaip nusikalstamos veikos vykdytoją, koordinavo jo veiksmus, siekiant bendro rezultato, tai yra tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet nevėliau kaip iki 2009-09-02, suteikė R. S. informaciją apie gyvenamąjį namą esantį Žibikų kaime, Mažeikių rajone ir jo savininkus Liną ir A. R., kurie išvykę paliko gyvenamąjį namą nesaugomą, taip laisvai atvykusi prie namo parodė į jį kaip į galimą vagystės objektą ir taip pastūmėdama R. S. ir nukreipdama jo pastangas įvykdyti daiktų vagystę iš namo, suorganizavo didelės vertės vagystę iš namo, kurią R. S., kaip šios nusikalstamos veikos vykdytojas įvykdė, padarydamas Linai ir A. R. 45 401,64 Lt turtinę žalą.

Apklaustas teisme kaltinamasis R. S. kaltu dėl vagystės neprisipažino, prisipažino tik dėl pečiaus išardymo. Parodė, kad su G. J. susipažino nuo tada, kai pas ją pradėjo dirbti jo mama. Kartą ji jam papasakojo apie jos jauno vyro Ž. J. neištikimybę jai ir ėmė prašyti, kad jis su juo susidorotų. K. G. kalbėjo labai rimtai, tai jis nuvyko pas Žydrūną ir perspėjo, ką su juo yra manoma padaryti. Apie tai sužinojo G, kuri ant jo labai supyko, todėl mano, kad ši byla yra jos kerštas jam. Kai susitiko su Genute, ji pasakė, kad dėl to Žydrūno dabar reikia atidėti, kad turi problemų su giminėmis ir dabar reikia tai susitvarkyti. Ji ėmė pasakoti, kokie blogi yra jos giminaičiai, kaip jie jos išsižadėję. Paskui ji ėmė sakyti, kad yra nupirkusi vaikams namą, kurie juo visai nesirūpina, paliko jį ir išvyko į užsienį. Sakė, kad namas yra pilnas naujų baldų, kurie supus, sugrius, arba juos kas noras išvogs, nes jau yra apiręs namo stogas. Ji sakė, kad pasirūpinti tuo namu ji neturi laiko, todėl paprašė jo, kad viską, kas yra tame name parduoti savo nuožiūra, o gautus pinigus pasidalinti pusiau. G. J. nekalbėjo, kad reikės vogti iš to namo. Ji sakė, kad tai jos daiktai. Paprašė, ar R. S. galėtų tai padaryti. Ji patvirtino, kad tai jos namas, ji turi kitą namą. J vagystės išvakarėse jam nebuvo skolinga. Dėl to G pasiūlė susitikti prie kotedžų. Jis su broliu atvažiavo į nurodytą vietą. Ji taip pat atvažiavo ten. Jis atsisėdo pas ją į automobilį, brolis liko jų automobilyje. Pasikalbėję nuvažiavo į tą sodybą. Nuvažiavus į sodybą, kuri buvo apleista, išlipo. G nuėjo prie namo, jis stovėjo prie automobilio. P. G. pakvietė ateiti į namą, laukinės durys buvo su plyta užstumtos, durys buvo sutrešusios, antros durys buvo atviros. G nuėjo prie durų ir atsidarė laukutines duris. Jie nuėjo į namą po kokių penkių minučių. G sakė, kad jos vaikai susipyko ir nieko jiems nereikia. Ji pasakė, kad daiktus gali parduoti. Jis turėjo parduoti daiktus, bet dalį pinigų atiduoti Genutei. Ji sakė, jei kas nors iš kaimynų ateitų į sodybą ir ko nors pradėtų klausinėti, tai reikia jai skambinti. Kitą dieną išsinuomojo priekabą. B. V. paskambino sesės vyrui. A. L. ir R Nuvažiavo į sodybą, visi buvo užėję į namą. Baldai buvo išstumdyti, daiktai išvartyti. Kai kurie baldai buvo nesurinkti. Buvo įrengta dušo kabina ir klozetas. Skydinės laidai buvo palaidi. Buvo vakaras ir išvažiavo namo. Kitą dieną vėl atvažiavo. Viską rašė ant lapo, nes reikėjo atiduoti pinigus G. J su S atvažiavo į sodybą ir jiems paaiškino, kad sodybos savininkė yra moteris, pas kurią dirba jo mama, kuri dabar turi šeimyninių problemų. Jam pasirodė, kad kas buvo iš daiktų reikalinga, tie žmonės, kurie gyveno tame name, jau viską išsivežė, o visą kitą paliko G. Jis tyrėjui pasakė, kur yra baldai, kad jų nevogė. Vežė ir darė viską G leidimu. Iš viso sodyboje buvo tris dienas. Langų niekas neėmė. Kai paskutinę dieną sodyboje buvo, langai buvo. Nežino, kas po to dar buvo sodyboje. Jis išardė pečių, kurį trise išnešė. Taip pat išėmė dalį laminato.

Žaislinių mašinėlių, grandinėlių, paltų nebuvo. Ldaugiau ėmė smulkmenas. L pardavė stalą, tualetą, dušo kabiną, gavo gal 500 litų. V pardavė minkštą kampą, skalbimo mašiną. Jis neturėjo pinigų, liko skoloje. J pardavė pečių, radiatorius, gavo gal 800 litų. Virtuvinį komplektą su baru nuvežė pas jį, sekcija karališkoji buvo nuvežta pas L į Telšius, minkštas kampas buvo nuvežtas pas V, miegamasis komplektas, komoda, čiužinys buvo pas jį, trys vienetai vidinių durų buvo pas S ir Joną, mažas staliukas, didelis ovalo formos stalas su ornamentais buvo pas L, šešios kėdės buvo pas jį, elektros skydinės neėmė, mikrobangų krosnelė buvo pas Vaidą, trijų langų neėmė, virtuvinis garintuvas buvo pas V, magnetola gal buvo pas jį, žvakidė gal buvo pas L, veidrodis mediniais rėmais gal buvo pas jį, stiklinė didelė vaza buvo pas jį, kambarinės antenos nematė, patalynės komplekto nebuvo, sieninis ovalo formos laikrodis buvo pas jį, laikrodis su braškėmis nežino pas ką buvo, indų servizo nematė, dušo kabina buvo išvežta į Telšius pas L, džiovyklės nematė, vyriško rankinio laikrodžio nebuvo, šakučių- peilių rinkinio nebuvo, virdulys gal buvo pas Vaidą, suknelės raudonos nematė, baltas pūkuotas kilimėlis gal buvo pas Liną, auksinės grandinėlės nebuvo, kaljano niekas neėmė, keptuvę gal L pasiėmė, odinių juodų batų nebuvo, dėl puodų rinkinio nežino, skalbimo mašina buvo pas Vaidą, duoninė buvo pas V ar L maža vaza su geltonomis gėlytėmis gal buvo pas jį, vandens šildytuvas gal buvo pas Joną, virtuvinio kombaino nematė, plaukų džiovintuvo nematė, bulvių tarkavimo mašina buvo paimta, elektrinės mėsmalės nežino, plaukų džiovintuvo nematė, vaikiškos didelės mašinos nebuvo, palto Versace nebuvo, virtuvinė kriauklė buvo pas jį, barzdaskutės nebuvo, Dormeo dviejų pagalvių neatsimena, rudo pledo su gėlėmis nežino, naktinės ir dieninės užuolaidos buvo pas Liną, čiužinys buvo pas jį, santechnikos daiktai buvo pas G, parketas buvo pas V. Už parduotus daiktus surinko apie 2000 litų. G. J. nieko neteko iš tų pinigų. Žmonės buvo pasipiktinę, kad jis juos apgavo, bet ir jis pats buvo apgautas. Žmonės pradėjo prašyti iš jo grąžinti pinigus už parduotus daiktus. Savęs vagimi nelaiko. Vagystė nebūna tris dienas ir niekas vogtų daiktų nelaiko pas save. Jaučiasi apgautas ir pats kitus apgavęs. Dėl šeimyninių barnių yra įsivėlęs.

Policija jo prašė sekti, bendrauti su jais dėl J. Bendradarbiavo su pareigūnu Meškiu. Rugsėjo mėnesį ryšius su pareigūnais dar palaikė. Nepamenu, kada už vagystę šioje byloje buvo sulaikytas. 2009-10-26 jam pareigūnas liepė rašyti žinutę J dėl vagystės. Žinutės tekstą pasakė pareigūnas. Jie norėjo įsitikinti, ką G atrašys. Ji neatrašė. Į žinutę G ir neatskambino. Tuo metu buvo policijoje. Jie laukė kol ji paskambins. Bendraujant su pareigūnais turėjo būti kaip G draugas. Policijoje taip sakė daryti. Žinojo, kad klausosi jo telefono. Mano, kad padėjo policijai išaiškinti nusikaltimą dėl kėsinimosi nužudyti. Už policijai teikiamą informaciją atlygio negavo. Dėl agentavimo nėra sudaręs sutarties.

Pirmą kartą išvyko į užsienį savaitei ar dviem, nes neturėjo iš ko gyventi. Apie tai buvo pranešęs įgaliotiniui. Po metų laiko jo pradėjo ieškoti, jis grįžo. Ilgą laiką ikiteisminis tyrimas nevyko, todėl nusprendė važiuoti dirbti vėl į užsienį. Važiavo į užsienį ir dėl to, nes G turi įtakos, jam gali blogai baigtis dėl bylos, nes G žinojo, kad jis duoda teisingus parodymus. Apie vogtus daiktus pranešė Meškiui. Jei būtų vogęs, tai būtų nutylėjęs.

Apklausta teisme G. K. (J) dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino. Nurodė, kad tai viskas yra melas. Ji iš namo neliepė vogti. Tą namą jai reikėjo remontuoti. Jei būtų jai buvę reikalingi baldai, tai juos vežtų pas save. Savo darbininkams veža kėdes nuo šiukšlyno. Marti jos nekentė, kad ji neperrašė to namo. Kol dukros vaikai nebus pilnamečiai, tai negalima perrašyti namo kitiems, o marti pyko dėl to. Name nebuvo jokių jos pirštų antspaudų. Jos žinutė buvo parašyta: „Apie kokius baldus ?“. Ji nieko nežinojo. S mama pas ją jau nebedirba du metus. Nebuvo ir gimtadienyje, nes tuo buvo Danijoje. S su broliais ateidavo pas mamą pavalgyti. Iki vagystės R. S. nepažinojo, su juo nebendravo, nebuvo susitikę. Jam namo nerodė, neprašė jo parduoti baldų. Iki įvykio lankėsi toje sodyboje vieną kartą per sūnaus gimtadienį. Namas priklauso jos dukrai nuo pirmos pirkimo dienos. Jie žadėjo ūkininkauti, o perkant ji buvo laiduotoja, kad dukra įsigytų namą, bet paskolos pinigus mokėjo ji, tik dukra gavo paskolą. Buvo žadėjusi perrašyti namą sūnui ir būtų tai padariusi, tiksliau dukra tai būtų perrašiusi namą. Tuose namuose retai būdavo. Sūnus su marčia labai mažai gyveno tame name. Niekas namo neprižiūrėjo. Šunų niekas neprižiūrėjo. Jai buvo skaudu, kad šunų neprižiūri. Pasakė apie tai marčiai, tai su šunimis susitvarkė. Ji turi prie tos sodybos savo žemės, kuria turi prižiūrėti ir ten lankydavosi. Marti jos nekentė, kad neperrašė namo, gal todėl kaltina ja. Marti visada kaltino, kad apvogė namą. Jai įtarimas pareikštas, nes marti jos nekentė. Jei būtų namą perrašiusi, tai tada būtų gerai. Nežino, kodėl pareikštas kaltinimas. Juk ji negadins savo namo. Apie vagystę sužinojo vakare. Paskambino marti ir koliojosi, kad ji vagis, kad ji išvežė jos baldus. Tada paskambino savo tėveliui, gal jis ką nors girdėjo apie įvykį. Paskui paskambino pamotė, kad tėvas išvažiavo parvežti rastus baldus. Nei prieš, nei po vagystės nevažiavo į sodybą. Po remonto name buvo sūnaus gimtadienyje. Jie buvo susitvarkę miegamąjį. Dar vonia nebuvo sutvarkyta ir kita dar nesutvarkyta, bet jie jau ten gyveno. Kaimynai sakė, kad marti išsivežė langus. Pro namą pravažiuoja dažnai, nes važiuoja prie savo žemės, turi 82 ha, yra nuosavos ir nuomojamos. Į sodybą neužsuka. Tada turėjo O. V. markės automobilį, Nissan markės automobilio neturėjo. Jį sūnus seniai supjaustė. Kai sūnus išvyko dirbti, marti išvyko pas savo mamą, turėjo skolą už elektrą ir name buvo atjungta elektra. R. S. su Ž. J. bendravo, gal Ž. J. sugalvojo planą apie namą, o kaltę jai suvertė. Norėjo padaryti ja neveiksnia, kad galėtų Ž. J. paimti jos ūkį, nes tada vyko jų skyrybos. 2008-2009 m. nebuvo pažįstama su R. S., nežino, ar ką bloga buvo padaręs R. S. jai, S nori išsisukti.

Nukentėjęs A. R. teisme paaiškino, kad su žmona norėjo įsigyti namą. Mama turėjo namą ir ji pasiūlė jiems savo namą bei leido jį tvarkytis. Jie pradėjo namą remontuoti. Gavo 35000 litų kreditą. Kreditą naudojo namo tvarkymui. Buvo perkamos santechninės, apdailos prekės. Pirko pečių, dušo kabiną, plyteles, elektros instaliaciją. Pinigų dar reikėjo pridėti prie kredito pinigų, nes trūko. Jis dar pridėjo apie 5000 litų. Buvo daromi apdailos ir santechnikos darbai. Pirko baldus, taip pat baldus gamino. Pradėjo gyventi. Aplinka buvo dalinai sutvarkyta. Buvo apaugusi žolė. Paskui jis išvažiavo į Angliją dirbti, nes reikėjo pinigų. Žmona laukėsi ir ji tuo metu, kai buvo išvažiavęs, buvo išsikėlusi gyventi pas savo mamą. Vagystės metu jo Lietuvoje nebuvo, o žmona tuo metu name negyveno. Ji tik nuvažiuodavo namą apžiūrėti. Paskui jam paskambino žmona L ir pasakė, kad išplėšė jų namą. Grįžo po kiek laiko, bylos tyrimas jau buvo pasistūmėjęs.

Gyveno name nuo 2008 metų pavasario. Tada visi baldai buvo naudojami. Baldai buvo metus laiko naudoti. Name buvo minkštas kampas, sekcija, virtuvinis komplektas, miegamojo lova, spinta. Bendra daiktų suma buvo 11000 litų. Vagystės dieną kai kurių baldų vertė jau buvo mažesnė, jis vertina 8000 litų. Langai buvo pirkti dėvėti, mokėjo gal 4000 litų, verandos langai buvo nauji. Buvo rankinis vyriškas laikrodis, šakučių rinkinys, virdulys, skalbimo mašina, virtuvinis kombainas, vaikiška mašina, kiti daiktai. Žmonos paltas kainavo gal 800 litų, tai buvo lyg ir naujas paltas. Buvo užuolaidos. 12000 litų buvo sąskaita už santechnikos įrangą be darbų įvertinimo, po vagystės liko keli vamzdžiai, pavogtas pečius, hidroforas, siurbliukas ir kt. Mano, kad santechnikos daiktų buvo pavogta už 7000 litų. Židinys buvo šalia pečiaus, ji vertina apie 1000 litų. Mažo medinio staliuko nepamena kainos. Jis galėjo kainuoti 350 litų. Vagystės metu jo vertė galėjo būti 200 litų, medinis stalas su ornamentais buvo 2500 litų, o vagystės metu jo vertė 2000 litų, medinės kėdės buvo pirktos kartu su stalu. Skydinės kainos nepamena. Nepamena ar po vagystės liko skydinė, instaliacija buvo išdraskyta, skydinė buvo išdraskyta, jungtukų nebuvo, saugiklių nebuvo. Mikrobangų krosnelės kainos nepamena. Vagystės metu kaina jos kaina 100 litų. Langų kaina buvo 2700 litų. Vagystės metu jų vertė 2000 litų. Garintuvo kaina 250 litų, o vagystės metu jo kaina 200 litų. Magnetolos vertė 100 litų. Nepamena, ar po vagystės ji buvo. Žvakidės vertė vagystės metu galėjo būti 60 litų. Veidrodžio kaina 300 litų, o vagystės metu jo vertė 200 litų. Buvo 45 litų vertės sieninis laikrodis, dabar tiek nevertas, 80 litų vertės baltas kilimėlis, kurio vertė yra kaip įgijimo vertė. Buvo vaza stiklinė su žaliais lapeliais, pirko ją už 120 litų, jos vertė ta pati. Antena kainavo 50 litų, jos vertė 30 litų. 140 litų kainavo patalynės komplektas, vertė vagystės metu 100 litų, buvo pilnas patalynės komplektas. Sieninis laikrodis buvo dovanotas, jo vertė 20 litų. Laikrodis su braškėmis kainavo 30 litų, jo vertė 20 litų. Indų servizo kaina vagystės metu 70 litų. Dušo kabinos kaina buvo 2500 litų, jos vertė 2000 litų. Džiovyklės kaina 450 litų, jos vertė 300 litų. Laikrodis kainavo 70 litų, jo vertė 50 litų. Įrankių komplektas kainavo 160 litų, jo vertė 100 litų. Virdulys „Riwa“ kainavo 30 litų, jo vertė 20 litų. Raudonos suknelės vertė gal 100 litų. Baltas kilimėlis kainavo iki 100 litų, jo vertė 60 litų. Grandinėlės vertė 100 litų. Kaljano vertė vagystės metu 100 litų. Keptuvė „Tefal“ kainavo 70 litų, jos vertė 50 litų. Odinių batų vertė 120 litų. Puodų rinkinio vertė 250 litų. Skalbimo mašinos vertė 300 litų. Duoninės vertė 20 litų. Vazos vertė 18 litų. Vandens šildytuvo vertė 500 litų. Virtuvinio kombaino vertė 350 litų. Plaukų džiovintuvo vertė 20 litų. Bulvių tarkavimo mašinos vertė 150 litų, mėsmalės vertė 250 litų. Plaukų džiovintuvo su antgaliu vertė 25 litai. Vaikiškos mašinos vertė 100 litų. Palto vertė 600 litų. Virtuvinės kriauklės vertė 172 litai. Užtiesalo vertė 80 litų. Barzdaskutės vertė 50 litų. „Dormeo“ pagalvių vertė 120 litų. Miegamojo naktinių užuolaidų vertė 50 litų, dieninių užuolaidų vertė 50 litų, čiužinio vertė 300 litai. Grindų laminatas buvo padėvėtas, jo vertė 1000 litų. Mano, kad buvo pavogta daiktų už 30000 litų. Pavogtų daiktų sąrašą pateikė žmona. L. R. dingusių daiktų kainų su juo nederino o jis tuo metu sutiko su žmonos pateiktu daiktų įvertinimu. Dabar mano, kad kainos pasikeitė, nes nebuvo įvertintas nusidėvėjimas. Dalis daiktų buvo grąžinti, kokie tiksliai negali pasakyti.

Pečius buvo pavadinimu „Kalvis“, jis stovėjo greta židinio prie sienos, židinys buvo tik imitacija iš akmens ir raudonų plytų. Tai buvo dėvėtos senos plytos, dalis pečiaus buvo nudaužyta. Po židiniu stovėjo siurbliukas, kad jį išimti reikėjo išdaužyti židinį. Židinio žala yra 1000 litų. Taip pat buvo išimti trys langai. Verandos keturi langai po vagystės buvo likę.

Šiuo metu jo ir L. R. santuoka nutraukta, turto padalijimo klausimai yra išspręsti, jis viską paliko žmonai. Santuokos nutraukimo pirminių dokumentų nepasirašė, siuntė tai faksu, kad su viskuo sutinka. Dokumentus galėjo pasirašyti siunčiant paštu. Santuokoje išgyveno penkis metus, buvusiai sutuoktinei pretenzijų neturi, jis moka kreditą. Turtas atiteko žmonai. Pa ją liko gyventi sūnus. L. R. su jo mama buvo bloguose santykiuose. Tai buvo dėl namo perrašymo. Ar jam išvykus jos konfliktavo, jis nežino. Iki vagystės jam niekas nesakė apie mamos ir R konfliktus. R. S. matė pas mamą, mama tikriausiai pažinojo R. S.. Šiuo metu jis jokių pretenzijų niekam neturi, civilinio ieškinio atsisako ir jo nereikš ateityje.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2009-11-12 kratos protokolo matyti, kad Masčio g.10-51, Telšiuose, kur gyvena R. S. sesuo L. B., rasti ir paimti įvairūs daiktai ir baldai, pavogti iš gyvenamojo namo Žibikų k., Mažeikių r. (1 t., 124-129 b. l.).

Teismas, teismo posėdžio metu ištyręs visus byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Įvertinus BPK 20 straipsnyje įtvirtintas normas bei išanalizuotose teismų nutartyse esančius BPK normų aiškinimus, laikytina, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Vertindamas įrodymus, teismas ne tik turi laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Laikytina, kad kaltinamųjų R. S. veika pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 178 straipnsio 3 dalį kvalifikuota neteisingai, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. G. K. (Jokubauskienės) veika kvalifikuota neteisingai.

Byloje nukentėjusioji L. R. ir nukentėjęs A. R. buvo pareiškę pirminį ieškinį dėl 28 610,64 Lt turtinės žalos atlyginimo ir po 5000 litų kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo. Po santuokos nutraukimo L. R. 2014-01-02 patikslino civilinį ieškinį ir prašė priteisti 14 305,32 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjęs A. R. atsisakė civilinio ieškinio. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji L. R. patvirtino, kad civiliniame ieškinyje pavogtų daiktų kainos nurodytos pagal įsigijimų dokumentus, neskaitant nusidėvėjimo, todėl civilinio ieškinio dydžio nekeis. Neturtinės žalos patvirtinimui jokių rašytinių dokumentų neturi. Nukentėjęs A. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad ruošiant pirminį ieškinį pavogtų daiktų kainas surašė jo buvusi žmona ir jis tik pasirašė ieškinį, tačiau tokios pavogtų daiktų kainos nebuvo, nes jas reikia skaičiuoti pagal nusidėvėjimą. Jis nurodė, kad bendra pavogtų daiktų vertė yra 29 580 litų, o išardyto židinio kaina yra 1000 litų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusioji L. R. savo ieškinyje nurodė pavogtų daiktų įsigijimo kainas, nevertinant nusidėvėjimo, nukentėjęs A. R. pavogtų daiktų vertę nurodė atsižvelgiant į nusidėvėjimą, todėl laikytina, kad tai atitinka realias kainas ir kaltinimas tikslintinas, kad pavogtų daiktų buvo už 29580 litų ir veika perkvalifikuotina. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusios L. R. civiliniame ieškinyje nėra nurodyta už kokią sumą yra grąžintų daiktų, kokie daiktai yra naudojami, kokie daiktai negali būti naudojami dėl jų sugadinimo, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

K. R. S. kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką pagal BK 187 straipsnio 1 dalį įrodo jo paties prisipažinimas, kuriuo patvirtino, kad jis židinį gyvenamajame name Žibikų k., Mažeikių r., tikrai išardė, tai patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, nukentėjusiųjų parodymai, liudytojo J. S. parodymai, kuris parodė, kad padėjo S. G. iš R. S. nusipirkti pečių iš išardyto židinio, radiatorius, liudytojo S. G. parodymai, kuris patvirtino, kad nupirko pečių, radiatorius iš R. S., liudytojo V. S. parodymai, kuris patvirtino, kad brolis R. S. išardžius židinį jame buvusį pečių, taip pat radiatorius pardavė S. G., todėl teismui nekyla abejonių, kad R. S. sugadino svetimą 1000 litų vertės turtą.

Teismas atmeta R. S. gynėjo teiginį, kad nukentėjusiąją šioje byloje turi būti ir K. L., nors ji formaliai yra namo savininkė, tačiau dėl padarytos žalos ji pretenzijų nereiškia, nes pačiam namui žala nėra padaryta, o židinys nėra laikytinas namo priklausiniu. Baldai, kiti daiktai K. L. nepriklausė.

Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.

Teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta duomenų, kurie pagrįstų G. K. (J) kaltę dėl to, kad ji tyčia subūrusi organizuotą grupę parengė nusikalstamą veiką ir pagrobė svetimą turtą įsibrovus į patalpą – tikslu įvykdyti didelės vertės svetimo turto vagystę iš gyvenamojo namo, veikdama organizuotoje grupėje, kartu su R. S. sudariusi žodinį sandorį, susitarė su juo daryti vieną sunkų nusikaltimą ir kaip šio nusikaltimo organizatorė, parengė nusikalstamą veiką ir įtraukė į šią veiką R. S. kaip nusikalstamos veikos vykdytoją, koordinavo jo veiksmus, siekiant bendro rezultato, tai yra tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet nevėliau kaip iki 2009-09-02, suteikė R. S. informaciją apie gyvenamąjį namą esantį Žibikų kaime, Mažeikių rajone ir jo savininkus Liną ir A. R., kurie išvykę paliko gyvenamąjį namą nesaugomą, taip laisvai atvykusi prie namo parodė į jį kaip į galimą vagystės objektą ir taip pastūmėdama R. S. ir nukreipdama jo pastangas įvykdyti daiktų vagystę iš namo, suorganizavo didelės vertės vagystę iš namo, kurią R. S., kaip šios nusikalstamos veikos vykdytojas įvykdė, padarydamas Linai ir A. R. 45 401,64 Lt turtinę žalą.

Kad R. S. įvykdė vagystę iš gyvenamojo namo Žibikų k., Mažeikių r. patvirtina 2009-09-15 L. R. protokolas – pareiškimas dėl vagystės, 2009-09-15 apžiūros protokole užfiksuoti duomenys ir foto lentelė, kur matosi, kad įvykio vieta yra Žibikų k., Mažeikių r., matosi, kad name nėra baldų, viskas išdraskyta; 2009-12-25 specialisto išvada ir foto lentele, kur nurodyta, kad įvykio vietoje yra palikti R. S. pirštų antspaudai, 2009-11-11 kratų protokolai, kur užfiksuoti duomenys apie surastus vogtus daiktus, 2009-11-12 kratos protokole užfiksuotais duomenimis, kur nurodyti rasti pavogti daiktai, L. R. pakvitavimas apie jai nuosavybėn grąžintus pavogtus daiktus, liudytojų parodymais teisminio nagrinėjimo metu. Teismas atmeta R. S. tvirtinimą, kad jam baldus atidavė G. J., nes to nepatvirtino ir kategoriškai paneigė pati G. J.. Teismas atmeta R. S. tvirtinimą, kad jei būtų vogęs, tai nebūtų daręs dienos metu. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad viskas išvogta buvo per vieną dieną, antrą dieną tik buvo vežamas pečius, likusios durys. Jei tikėti R. S. versija, tai jeigu baldai buvo atiduoti, kaip nurodo V. S., tai ko jis taip skubėjo juos pardavinėti. Didelės vagystės, kaip įprastai ir vykdomos būtent dienos metu, kad niekas neįtartų. R. S. versija, kad jis nevogė daiktų, o jie buvo atiduoti, teismas vertina yra tik kaip jo gynybos poziciją, nes pats prisipažino, kad tame name anksčiau nėra buvęs, vadinasi suprato, kad tai yra svetimas namas ir jame esantys daiktai ne J nuosavybė. Teismas visiškai nesupranta R. S. logikos teigti, kad baldai buvo atiduoti, nes nei vienas žmogus, turėdamas tokį turtą, gali laisvai leisti mažai pažįstama žmogui jį atiduoti. Liudytojų D. B. ir A. M. parodymai patvirtina, kad R. S. buvo vadinamas slidus asmuo, daug fantazuodavo, ir siekdamas išsisukti visko prigalvodavo. Todėl teismas laiko, kad R. S. sukūrė versiją, kad jam baldai buvo atiduoti. R. S. parodymai visą laiką buvo nenuoseklus ir skiriasi nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu. Skirtingi liudytojų V. S., L. B., R. B. parodymai. R. S. nurodo, kad baldai buvo nauji, su plėvele, kad V. S. pats ardėsi laminatą. V. S. nurodo, kad baldai buvo padėvėti, namie buvo betvarkė, kad laminatas buvo sukrautas kambaryje. Iš pradžių teigė, kad baldus leido brolis pasiimti, jei ras priekabą juos parsivežti, vėliau, kad G pardavė, bet pinigų nesumokėjo, kad židinio neardė. L. B. teigė, kad į namą nebuvo užėjusi, o V. S. nurodo, kad buvo užėjusi, padėjo lupti laminatą. Visi R. S. giminaičiai nurodė skirtingas aplinkybės, kaip tie baldai gauti. Manytina, kad visi liudytojai, kurie padėjo R. S. išvežti baldus, juos pirko, žinojo iš kur tie daiktai ir kad jie vagiami, tačiau jie yra R. S. artimi giminaičiai, todėl teismas jų parodymų nevertina. Taip pat kitiems liudytojams R. S. nurodomos aplinkybės dėl baldų nuosavybės, kai S. G. nurodė, kad tas namas yra jo, kad bandė daryti kaimo turizmo sodybą, tačiau bankrutavo, reikia viską išparduoti, dar kitiems nurodė, kad baldus atidavė viena moteris, nes tie daiktai jai nereikalingi, savo sugyventinei R. A. nurodė, kad pirko iš vieno žmogaus, tik po kratos nurodė, kad atidavė G. J..

Teismas laiko, kad kaltinamojo R. S. veika dėl vagystės iš gyvenamojo namo k., Mažeikių r. turi būti perkvalifikuotina iš BK 24 straipsnio 3 dalies ir 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį – vagystė įsibraunant į patalpą, nes nėra nustatyta, kad G. J. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, o pagrobtų daiktų vertė laikytina 29580 litų, nes ji atitinka realią kainą.

Lietuvos A. T. S 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 dėl Teismų praktikos vagystės ir plėšimo bylose 7 punkte yra nurodyta, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais BK 178 straipsnyje. Šio nutarimo 8 punkte yra nurodyta, kad vagystė yra baigta tada, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis, disponuoti turtu pagal savo valią, o 14 punkte nurodoma, kad vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, nes, grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią. Senato nutarimo 16 punkte yra nurodoma, kad vagystę kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas į patalpą ir pateikiama įsibrovimo apibrėžimas: įsibrovimas – tai slaptas ar atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją; įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (išlaužiant duris) ir patenkant be kliūčių (kai objektas paliktas neužrakintas). Įsibrovimas yra visuomet neteisėtas, neleistinas patekimas į patalpą. Subjektyvioji šio nusikaltimo pusė ypatinga tuo, kad vagystė yra tiktai tyčinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad turtas svetimas ir nori jį neatlygintinai užvaldyti. Kartu jis supranta, kad savininkui ar kitam teisėtam jo valdytojui bus padaryta materialinė žala. Įstatymų leidėjas, formuluodamas vagystės dispoziciją, nenurodė nusikaltimo tikslo. Tačiau kaltininko ketinimų dėl vagystės dalyko išsiaiškinimas – pasisavinti, išgerti ar pan., leidžia geriau suvokti vagies elgesio motyvus ir tikslą. Pasisavinęs pagrobtą daiktą, kaltininkas elgiasi su juo kaip su nuosavu – taip elgėsi ir R. S., nes dalį daiktų jis pats pasiėmė ir jais naudojosi, dalį daiktų pardavė ir iš to turėjo naudos. Iš R. S. parodymų, kurie yra prieštaraujantys, teismas daro išvadą, kad jis suvokė, kad namas su daiktais yra G. J. vaikų ir joks sveikai protaujantis žmogus nebūtų ėmęs svetimų daiktų, taip nusiaubdamas namą, neįsitikinęs, kas yra šeimininkas, o kad R. S. būtų nesveikas ir nesusivokiantys aplinkoje, byloje tokių duomenų nėra. Po tokios įžūlios R. S. vagystės, neįtikėtina kad jis, ištuštindamas namą, nesuprato, kad daro nusikaltimą. Visi šie prieštaravimai patvirtina, kad R. S. yra susikūręs gynybinę versiją, siekdami pateisinti savo veiksmus ir yra pasimetęs savo parodymuose.

K. R. S. padarė vieną nesunkų, vieną apysunkį nusikaltimą.

R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. S., siekia tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, siekia, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai, todėl atsižvelgta į įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, į kaltinamųjų šeimyninę padėtį, taipogi įvertinant kaltinamųjų asmenybę.

Asmeniui, pirmą kartą padarius nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias basume (BK 55 str.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. S. atsižvelgia ir į jo asmenybę: anksčiau nėra teistas, tačiau baustas administracine tvarka, yra mažametės dukros tėvas, kurią privalo padėti išlaikyti, šiuo metu yra nedirbantis. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad buvo pasislėpęs nuo teismo ir buvo paskelbta jo paieška.

Nukentėjusioji L. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 14305,32 Lt turtinės žalos ir 10000,00 litų neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai.

Teismas laiko, kad L. R. patyrė stresą pamačiusi apvogtą namą, psichologinį sukrėtimą. Ar šio įvykio pasekmės gali turėti įtakos ir ateityje jos dvasinei pusiausvyrai, psichologiniam stabilumui negalima nustatyti, nes L. R. nenurodė, kad dėl to vartojo kažkokius vaistus, kad lankėsi pas gydytojus. Nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kad dėl patirto streso sutriko jos sveikata. Laikytina, kad L. R. buvo padaryta neturtinė žala, kuri kaltinamojo R. S. turi būti atlygintina. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms - šiuo atveju atlyginti už patirtą stresą. Ši žala, dėl kurios kaltas R. S., buvo padaryta vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). K. R. S. yra jaunas, darbingas ir galintis dirbti, išlaiko mažametę dukrą, tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusioji L. R. už advokato paslaugas sumokėjo 600,00 Lt jos pripažintinos proceso išlaidomis ir, pripažinus R. S. kaltu, išieškotinos iš kaltinamojo nukentėjusios naudai ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 106 straipsnio 2 dalis).

R. S. buvo pasislėpęs nuo teismo ir 2013 m. spalio 1 d. pagal Europos arešto orderį, išduotą pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo prašymą, perduotas iš N. K. į Lietuvos Respubliką, todėl visos išlaidos, susijusios su R. S. ekstradicija iš N. K. į Lietuvą pripažintinos proceso išlaidomis ((duomenys neskelbtini) str. 6 p.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Pagal pateiktus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dokumentus R. S. ekstradicijos išlaidos sudaro 4839,00 Lt, todėl jos priteistinos iš R. S. Policijos departamento naudai ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Byloje nėra jokių duomenų, kad R. S. negali sumokėti proceso išlaidų ((duomenys neskelbtini) str. 5 d.).

Kardomoji priemonės – namų areštas ir užstatas, R. S. paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus namų areštas naikintinas, o užstatas grąžintinas jo davėjui V. K., a.k. 395023132677, gyv. Viekšnių g.55, Mažeikių m.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 – 308 straipsniais,

nusprendė:

R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės apribojimo bausme dvejiems metams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlyginai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei visą bausmės laiką nebendrauti su G. K. (J).

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimo bausme šešiems mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlyginai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis subendrinti bausmes apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimo bausme dvejiems metams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlyginai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei visą bausmės laiką nebendrauti su G. K. (J).

Į bausmės laiką R. S. įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2009-11-10 iki 2009-11-12, ir nuo 2013-05-03 iki 2014-02-14 imtinai bei pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto, c papunkčiu laikyti, kad R. S. yra atlikęs 580 dienų (19 mėnesių) laisvės apribojimo bausmės.

Kardomąsias priemones – namų areštą ir užstatą, R. S. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus namų areštą panaikinti, o užstatą grąžinti jo davėjui V. K., a.k., Mažeikių m.

G. K. (Jokubauskienę) išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį kaip nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę G. K. (J) panaikinti.

Daiktinius įrodymus, saugomus pas L. R., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti L. R..

Priteisti iš R. S. nukentėjusios L. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. ., Mažeikių r., naudai 3000,00 (tris tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš R. S. nukentėjusios L. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. mstl., Mažeikių r., naudai 600,00 (šešis šimtus litų) už advokato paslaugas.

Priteisti iš R. S. 4839,00 Lt (keturis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt devynis litus 00 ct) ekstradicijos išlaidų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (a.s. (duomenys neskelbtini), esanti Swedbank AB, banko kodas 73000) naudai.

Nukentėjusios L. R. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Mažeikių rajono apylinkės teisme.