Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, anksčiau teistas: 1) 2007-01-31 pagal LR BK 286 str., bauda (6MGL) 780 Lt. įskaičius laikiną sulaikymą galutinė bausmė 2MGL (260lt.) bauda. 2) 2007-11-16 pagal LR BK 294 str.2 d. ir 138 str.1 d. galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 metai, vadovaujantis BK 75str.bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. 3) 2009-05-21 pagal LR BK 178 str.2 d., 187 str.1 d. galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 metai. 2012-04-11 Kaišiadorių r.apyl.teismo nutartimo buvo lygtinai paleistas iš pataisos namų, tačiau 2012-10-15 Kauno m.apyl.teismo nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas ir grąžintas į pataisos namus atlikti likusios neatliktos bausmės. 4) 2014-03-06 pagal LR BK 284 str. 1 d. galutinė bausmė laisvės atėmimas 6 mėn. Paleistas iš bausmės atlikimo vietos 2014-10-06 atlikęs bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str. 1 d, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. 2014-10-22 d. apie 03.30. val. viešoje vietoje, esančioje Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia daužydamas rankomis ir spardydamas kojomis nukentėjusiosios V. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune duris, jas įlenkė, padarydamas V. B. 145 eurų turtinę žalą, po to užsimodamas kėde puolė prie durų stovėjusią E. K., bandydamas jai suduoti ir taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis tyčia naktį išprovokavo (sukėlė) konfliktą, kurio metu spardydamas ir daužydamas sulaužė buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), duris, sukėlė tiek šiame bute, tiek ir kaimynystėje gyvenančių asmenų išgąstį, tokiu būdu įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kas yra pagrindas pripažinti, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 str. 1 d. taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šiame straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo vieta ir būdas. BK 284 str. 1 d. aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K–303/2014).

Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K–303/2014). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K–303/2014). Tačiau, net ir nustačius, kad kaltininko veiksmai pasireiškė vienu ar keliais aptartais alternatyviais būdais, taikant BK 284 str. 1 d. taip pat būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys.

Svarbu paminėti ir tai, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K–303/2014).

Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui šie subjektyvieji požymiai reikšmės neturi (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013, 2K–303/2014). Taigi BK 284 str. 1 d. numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K–303/2014). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 str. 1 d. (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126/2006).

Aptarto teisinio reglamentavimo kontekste analizuojant nagrinėjamo įvykio aplinkybes matyti, kad 2014-10-22 d. apie 03.30. val. Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo, kilo triukšmas, sumaištis, kuomet M. G. ėmė triukšmauti, rėkauti šaukdamas necenzūrinius žodžius, garsiai belstis ir daužyti šiame name esančio buto N. (duomenys neskelbtini) duris, ko pasėkoje jas sugadino, sulaužė šių durų spyną. Tai patvirtina tiek nukentėjusiosios V. B., tiek ir liudytojų E. K., L. S. bei J. Z. parodymai, kurie yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems viso proceso metu. Juos patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad durys iš tikrųjų buvo smarkiai sugadintos, o spyna visiškai sulaužyta. Tai, kad M. G. veikė iš tiesų nusikalstamai pavojingai patvirtina ir tai, kad įvykio metu išgąstį patyrė ir buvo šokiruoti ne tik (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenantys asmenys, bet ir aplinkiniai gyventojai, dalis kurių buvo vaikai. Buvo kviečiama ir policija, taigi tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad M. G. šioje situacijoje elgėsi iš tiesų įžūliai, agresyviai, o jo veiksmai, kuriais jis sugadino ir svetimą turtą (dusis) buvo iš tiesų vandališki. N. G. duodamas parodymus neigė sulaužęs duris ir net nurodė jų nespardęs, tokius jo parodymus paneigia, ne tik nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai, tačiau ir įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys. Nėra pagrindo tikėti ir M. G. parodymais apie tai, kad jis tik ėjo pas kaimynę išsikviesti greitosios pagalbos, nes pats to negalėjo padaryti, dėl to tik ir pasibeldė į duris. Kaip nustatyta iš Bendrojo pagalbos centro pateiktų telefoninių pokalbių garso įrašų įvykio naktį M.G. gyvenamosios vietos adresu greitoji pagalba buvo kviečiama vyriškio, kas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad paties kaltinamojo, jau po to, kai nukentėjusioji pakvietė policiją dėl jos išlaužtų durų. Tokios aplinkybės tik patvirtina tai, kad, jeigu M. G. buvo susižalojęs ranką dar iki įvykio, o ne jo metu laužydamas metalines duris, tai pagalba jis nesunkiai galėjo telefonu išsikviesti pats, ką ir padarė jau po įvykio. Todėl jo nurodomas motyvas, kad pas kaimynę ėjo tik paprašyti iškviesti pagalbos yra neįtikinamas ir teismas sprendžia, kad taip kaltinamasis tik siekia pateisinti savo elgėsi, kai nesant jokios dingsties sukėlė triukšmą ir sumaištį nakties metu, sugadino svetimą turtą, dėl ko pakankamai daug žmonių buvo sukeltas išgąstis.

Nustatytos aplinkybės rodo, kad M. G. savo veika sutrikdė normalų žmonių gyvenimą ir rimtį, sugadino turtą, kas reiškia, kad savo veika, pasireiškusia tiek įžūliu elgesiu, tiek ir vandališkais veiksmais viešoje vietoje veikė nusikalstamai, ko pasėkoje realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl nustatytos pasekmės, tai yra suniokotas turtas, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, lemia pačios veikos baigtumo momentą. Iš to matyti, kad M. G. veika teisingai kvalifikuota kaip baigta nusikalstama veika, numatytą BK 284 str. 1 d.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą M. G. pripažinti kaltu padarius BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

M. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė būdamas jau anksčiau teistas, tame tarpe ir už viešosios tvarkos pažeidimą, turėdamas neišnykusį teistumą, faktiškai praėjus tik dviems savaitėms po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, kas rodo, kad jo toks elgesys yra neatsitiktinis, dėl ko darytina išvada, kad M. G. yra linkęs nusikalsti asmuo. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad M. G. ankstesniais nuosprendžiais, tame tarpe ir paskutiniu už viešosios tvarkos pažeidimą, jau buvo skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, kurios, kaip matyti, nepadėjo sulaikyti M. G. nuo naujų nusikaltimų darymo, kas reiškia, kad buvo nepakankamos paveikti ji taip, kad jis daugiau nenusikalstų. Be to, pažymėtina, kad anksčiau M.g. buvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, tačiau vėliau buvo panaikintas ir M. G. grąžintas atlikti laisvės atėmimo bausmę į bausmės atlikimo vietą. Tai rodo, kad bausmės tikslai šiuo metu neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės M. G. yra neįmanomi pasiekti. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nėra nustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių., į tai, kad jis yra nedirbantis, taip pat nevedęs.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei šios bausmės maksimalaus dydžio vidurkis.

Kadangi M. G. šiuo metu suimtas kitoje Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje 1-1382-738/2015, kardomosios priemonės jam skirti šioje byloje nėra tikslinga, todėl ji neskirtina.

Byloje nukentėjusioji V. B. pareiškė civilinį ieškinį reikalaujant atlyginti jai dėl sugadintų durų padarytą turtinę žalą, kurie prašo priteisti iš kaltu pripažinto kaltinamojo 145 eurus. Kaip nustatyta nukentėjusiosios, kitų liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, jos buto durys iš tikrųjų buvo nepataisomai sugadintos, dėl ko jas reikėjo pakeisti. Kaip nustatyta nukentėjusiosios parodymais, tą ji padarė po įvykio, kai nupirko naujas metalines šarvuotas duris „Senukų prekybos centre“, už kurias sumokėjo nuo 400 iki 500 litų. Pagal euro ir lito keitimo santykį reikalaujama priteisti suma, nurodyta eurais atitiktų 500 litų. Nukentėjusiosios nurodyta kaip mažiausiai už duris sumokėta suma atitiktų apie 116 eurų sumą. Kadangi įsigijimo dokumento nukentėjusioji neišsaugojo ir teismui nepateikė, todėl teismas nustatydamas patirtos turtinės žalos dydį vadovaujasi jos parodymuose nurodyta mažiausiai už duris sumokėta kaina, tai yra 400 litų, dėl ko patenkinus nukentėjusiosios ieškinį iš dalies jai priteistina iš kaltinamojo 116 eurų. Teismas sprendžia, kad tokia suma už naujas metalines šarvuotas duris negali būti per didelė.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 1 d., 3 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d., 4 d., 6 d., 7 d., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti laikotarpį nuo 2014-10-22 iki 2014-10-23, kai M. G. buvo sulaikytas, prilyginant 1 (vieną) sulaikymo dieną 1 (vienai laisvės atėmimo dienai.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. B. civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš M. G. jos naudai 116 Eurų.

Kompaktinį diską su garso įrašais, esantį byloje (b.l. 38), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.