Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-2010-1105/2022 pagal pareiškėjo E. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-1070-400/2021 dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas E. B. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti procesą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinėje byloje Nr. eL2-1070-400/2021 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu; panaikinti 2021 m. sausio 13 d. išduotą teismo įsakymą ir kreditorės UAB „Sergel“ pareiškimą atmesti; įpareigoti suinteresuotus asmenis grąžinti pareiškėjui ką yra gavusios vykdant 2021 m. sausio 13 d. išduotą teismo įsakymą, t. y. taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą.

2. Nurodė, jog pareiškėjui 2022 m. sausio 18 d. tapo žinoma, kad antstolis A. B. areštavo pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Tik susisiekus su antstolio kontoros darbuotojais, pareiškėjas sužinojo, jog antstolis pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje pagal 2021 m. sausio 13 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-1070-400/2021 dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo, kreditorės UAB „Sergel“, naudai.

3. Pareiškėjas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. eL2-1070-400/2021 jokie teismo procesiniai dokumentai jam įteikti nebuvo, apie tai, kad 2021 m. sausio 13 d. išduotu teismo įsakymu iš jo priteista skola, delspinigiai, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, pareiškėjas sužinojo tik antstoliui pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus. Pareiškėjo vertinimu, procesas turi būti atnaujintas, kadangi įsiteisėjęs teismo įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismo procesiniai dokumentai pareiškėjui nebuvo įteikti. Tokiu būdu, yra padaryta aiški ir esminė procesinės normos taikymo klaida – pareiškėjas nebuvo gavęs informacijos apie civilinės bylos iškėlimą. Be to, kreditorės pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo yra nepagrįstas. Kreditorė iš UAB „Tele2“ 2019 m. perėmė reikalavimo teisę į pareiškėjo skolą. Nurodė, jog kreditorė klaidino teismą, pareiškime teigdama, kad pareiškėjas yra neapmokėjęs PVM sąskaitų – faktūrų iki 2014 m. liepos 1 d., į reguliariai siunčiamus raginimus nereaguoja. Tačiau iki 2017 m. su pradine kreditore UAB „Tele2“ vedė derybas, kurių metu ginčas buvo baigtas, UAB „Tele2“ patenkinus pareiškėjo pretenziją neviešinti jo asmens duomenų CREDITINFO sistemoje. Todėl, yra visos sąlygos taikyti CPK 440 straipsnyje numatytas sankcijas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. kovo 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo.

5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju teismas išnaudojo visas galimybes įteikti procesinius dokumentus skolininkui, siuntė juos žinomu skolininko gyvenamosios vietos adresu, tikrino skolininko darbovietę, vėliau, pakartotinai siuntė procesinius dokumentus skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Procesiniai dokumentai nebuvo įteikti dėl paties skolininko nerūpestingumo, t. y. neatsiėmus jam adresuotos pašto siuntos per nustatytą terminą, ar nedeklaravus savo faktinio gyvenamosios vietos adreso. Todėl pareiškėjo tvirtinai dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės teisės nuostatų pažeidimų yra nepagrįsti ir atmetami nenustačius CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytų pagrindų atnaujinti procesą.

6. Papildomai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas, tvirtindamas, jog jis su pradine kreditore UAB „Tele2“ vedė derybas, kurių metu ginčas buvo baigtas, UAB „Tele2“ patenkinus pareiškėjo pretenziją neviešinti jo asmens duomenų, nepateikė jokių jo nurodytas aplinkybes pagrindžiančių duomenų, nenurodė, kaip šios aplinkybės susijusios su skolos iš jo priteisimu, todėl plačiau analizuoti ir vertinti tokius pareiškėjo teiginius nėra pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėjas E. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

7.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai ir neišsamiai išnagrinėjo pateiktą prašymą, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, o taip pat netinkamai ištyrė bei įvertino įrodymus.

7.2. Apelianto vertinimu, sisteminis CPK 341 - 440 straipsnių nuostatų, kurias atitinka ir 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1896/2006, nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą (toliau ir – Reglamentas) aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad šios kategorijos bylose procesinių dokumentų įteikimas skolininkui turi būti realus.

7.3. Atskirajame skunde taip pat pabrėžiama, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką formalus procesinių dokumentų skolininkui įteikimas negali būti pateisinamas, jei teismas neišnaudojo realios procesinių dokumentų įteikimo asmeniškai galimybės.

7.4. Apeliantas nurodo ir tai, kad ant paskutinės pašto siuntos, kurios pagrindu teismas taikė įteikimo pareiškėjo gyvenamojoje vietoje prezumpciją, tam skirtoje vietoje nėra žymos, kada siunta buvo palikta pareiškėjo gyvenamojoje vietoje. Taigi pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį bei įteikimą reglamentuojančio aprašo nuostatas teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad praėjo 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus dokumentus palikimo adresato deklaruotojo gyvenamojoje vietoje, kas sudaro pagrindą laikyti dokumentus neįteiktais net formaliai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

9. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, vertindamas jog prašomo atnaujinti civilinės bylos proceso metu nebuvo padaryta pažeidimų įteikiant procesinius dokumentus skolininkui.

10. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad 2021 m. sausio 12 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas kreditorės UAB „Sergel“ pareiškimas dėl skolos priteisimo ir teismo įsakymo išdavimo iš skolininko E. B.. Kreditorės pareiškime buvo nurodyta, jog skola yra kildinama iš skolininko ir pradinės kreditorės UAB „Tele2“ sudarytos sutarties dėl paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 21 d. Skolų portfelio pirkimo -pardavimo sutarties Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, UAB „Sergel“ perėmė iš pradinės kreditorės reikalavimo teises į skolininką. Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. išduotu teismo įsakymu civilinėje byloje eL2-1070-400/2021 iš pareiškėjo (skolininko) priteista 625,82 Eur skola, 22,53 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidos, kreditorės UAB “Sergel”, naudai.

11. Civilinėje byloje Nr. eL2-1070-400/2021 išduotas teismo įsakymas 2021 m. sausio 13 d. kartu su pareiškimu ir numatytos formos pranešimu išsiųstas skolininkui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)). Skolininkui E. B. siųsti procesiniai dokumentai 2021 m. sausio 29 d. grįžo neįteikti, nurodžius, kad jis dokumentų neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustačius, jog skolininkas nedirba, 2021 m. sausio 29 d. procesiniai dokumentai pakartotinai siųsti skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. 2021 m. vasario 17 d. procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti. Pirmosios instancijos teismas, gavęs AB „Lietuvos paštas” pranešimą su žyma, kad procesiniai dokumentai nebuvo atsiimti iš pašto per siuntos saugojimo laiką, pripažino, kad 2021 m. vasario 17 d. dokumentai įteikti tinkamai. 2021 m. kovo 19 d. teismo įsakymas įsiteisėjo.

12. Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 1 dalimi, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

13. CPK 123 straipsnio 3 dalis numato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir, be kita ko, nustato vieną iš procesinių dokumentų įteikimo būdų – procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymą įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos. CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje sąlyga – jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymo leidėjo valia toks procesinių dokumentų įteikimo fiziniam asmeniui būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520/2018).

14. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias aplinkybes, pažymi, kad EŽTT yra pabrėžęs svarbą, jog atsakovui būtų tinkamai įteiktas pirmasis pranešimas apie civilinės bylos iškėlimą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje D. ir K. prieš Turkiją, peticijos Nr. 7942/05, par. 77). EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: pirma, ar teismas buvo pakankamai rūpestingas (angl. diligent), informuodamas šalis apie teisminį procesą, ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; antra, ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje D. ir K. prieš Turkiją, peticijos Nr. 7942/05, par. 80; 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje A. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 53). EŽTT nuosekliai formuojama Konvencijos aiškinimo praktika suponuoja, kad nacionalinis teismas „asmens tinkamo procesinio informavimo“ pareigą turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (žr., pvz., 2012 m. spalio 9 d. sprendimų bylose V. prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; P. prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20).

15. Be to, kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatas, be kita ko, yra pažymima, jog nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018).

16. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad teismo įsakymą priėmęs teismas, nepavykus procesinių dokumentų skolininkui įteikti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, ėmėsi aktyvių veiksmų dėl kitos asmens buvimo vietos nustatymo. Tačiau pastebėtina, jog minėtoje VPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519 patvirtinto Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotojo gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 17 punkte numatyta, kad jeigu procesinių dokumentų pašto siuntos nepavyksta įteikti, ją pristatantis asmuo užpildo ir adresato gaunamųjų laiškų dėžutėje palieka pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus, ant voko ar kitos pakuotės, kurioje siunčiami procesiniai dokumentai, pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo datai nurodyti skirtoje žymoje (Aprašo 4 punktas) nurodo šio pranešimo palikimo datą. Pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus procesinių dokumentų pašto siuntą pristatantis asmuo privalo įdėti į adresato gaunamųjų laiškų dėžutę Pašto įstatymo ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamose pašto paslaugos teikimo taisyklėse nustatyta tvarka. Pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus adresatui paliekamas tik pirmojo bandymo pristatyti procesinių dokumentų pašto siuntą metu. Jeigu procesinių dokumentų pašto siunta pirmą kartą buvo nešta pristatyti nuo pirmadienio iki penktadienio ir nepavyko jos įteikti, šią procesinių dokumentų pašto siuntą privaloma antrą kartą nešti įteikti šeštadienį. Jeigu procesinių dokumentų pašto siunta pirmą kartą buvo nešama pristatyti šeštadienį, nepavykus jos įteikti, antrą kartą procesinių dokumentų pašto siunta turi būti nešama įteikti po 3 dienų. Aprašo 20 punkte numatyta, kad jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje ir Aprašo III skyriuje nustatyta tvarka, teismas formuoja naują procesinių dokumentų pašto siuntą, kuri adresuojama į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Aptariamo aprašo 23 punkte taip pat įtvirtinta, kad jeigu procesinių dokumentų pašto siuntos nepavyksta įteikti, ją pristatantis asmuo užpildo ir adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje palieka pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus. Kai procesinių dokumentų pašto siuntą pristatantis asmuo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje palieka pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus, jis ant voko ar kitos pakuotės, kurioje siunčiami procesiniai dokumentai, pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo datai nurodyti skirtoje žymoje (Aprašo 4 punktas) nurodo šio pranešimo palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje datą (24 punktas), o pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus procesinių dokumentų pašto siuntą pristatantis asmuo privalo įdėti į adresato gaunamųjų laiškų dėžutę Pašto įstatymo ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamose pašto paslaugos teikimo taisyklėse nustatyta tvarka (25 punktas). Aprašo 20 punkte nurodyta procesinių dokumentų pašto siunta, kurios nepavyko įteikti, gavimo pašte saugoma 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo dienos (26 punktas).

17. Aptariamu atveju, kaip jau minėta pirmiau, bylos duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. eL2-1070-400/2021 išduotas 2021 m. sausio 13 d. teismo įsakymas buvo išsiųstas apelianto deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. 2021 m. sausio 29 d. procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Pirmosios instancijos teismas patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis apie apelianto darbovietę ir nustatė, kad apeliantas niekur nedirba, todėl 2021 m. sausio 29 d. procesiniai dokumentai pakartotinai siųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikyti įteiktais 2021 m. vasario 17 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau, esant tokiai faktinei situacijai, pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nenagrinėjo pirmiau aptartų Aprašo nuostatų reikalavimų faktinio įgyvendinimo, įskaitant ir pranešimų apie siuntas palikimo, pirminės siuntos pristatymo aplinkybių bei pakartotinės procesinių dokumentų siuntos saugojimo pašte terminų laikymąsi.

18. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl CPK bei Apraše nustatytų reikalavimų, susijusių su procesinių dokumentų siuntos įteikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarka bei ypatumais, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikinama ir klausimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-1070-400/2021 pagal pareiškėjo E. B. prašymą grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-1070-400/2021 pagal pareiškėjo E. B. prašymą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo