Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei A. N. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Motinai sunkiai susirgus 1999 m., abu sutuoktiniai nusprendė santuoką nutraukti, kadangi sutuoktinė nebegalėjo rūpintis savo sutuoktiniu, kuris taip pat turėjo sveikatos problemų. Santuokos nutraukimo metu, sutuoktinių turtas nebuvo padalintas, kadangi sutuoktiniai šio klausimo nekėlė. Kol sutuoktiniai gyveno kartu, jų gaunamos pajamos ir išmokos buvo bendros, kadangi sutuoktiniai vedė bendrą ūkį ir ginčo dėl turto padalijimo niekada nebuvo. Atsakovė prižiūrėjo motiną ir ja rūpinosi. Atsakovei buvo žinoma, kad jos motina su patėviu, įsigijo žemės sklypą sodininkų bendrijoje, norėdami ateityje ten pasistatyti gyvenamąjį namą ir jame gyventi, tačiau dėl sveikatos būklės šie planai liko neįgyvendinti. Sodo sklype buvo pastatytas medinis sodo namelis, įvesta elektra, nupirktos statybinės medžiagos.

5. Atsakovės motina žinojo, kad po A. A. mirties, (duomenys neskelbtini)d. liko santuokoje įsigytas turtas, todėl 2011 m. sausio 14 d. notariniu įgaliojimu įgaliojo atsakovę vesti buvusios sutuoktinio paveldėjimo pagal testamentą bylą. Atsakovės motina žinojo, kad testamentas buvo surašytas jos ir jos vaikų naudai, o kad mirusysis testamentą pakeitė, jos motinai nebuvo žinoma. Testamentas ieškovo naudai sudarytas 2010 m. vasario 17 d., tai yra likus nepilniems trims mėnesiams iki testatoriaus mirties (duomenys neskelbtini).

6. Ieškinyje nėra nurodytas testatoriaus asmeninių lėšų šaltinis, iš kurių buvo įsigytas turtas būnant santuokoje, taip pat nenurodyta, kuo pasireiškė aiškiai išreikšta mirusiojo valia įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise. Šį turtą pripažinti asmenine mirusiojo nuosavybe galima tik įrodžius asmeninių lėšų šiam turtui panaudojimą ir aiškų valios išreiškimą, įgyti šį turtą asmenine nuosavybe, tačiau tokių įrodymų su ieškiniu nėra pateikta. Atsakovei žinoma, kad jos motina su mirusiuoju pinigines lėšas naudojo bendrai ir net turėjo bendrą taupomąją knygelę Lietuvos Taupomajame banke, iki 1999 m. nutraukinat santuoką. Atsakovės senelė J. E. (duomenys neskelbtini) padovanojo savo dukrai, atsakovės motinai B. V. E. 3 500 rublių. Atsakovės motina tuo metu ((duomenys neskelbtini)jau buvo ištekėjusi už mirusiojo. Todėl ginčo žemės sklypas palikėjo mirties momentu sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

8. Iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas pagal Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalį, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus. Be to, mirusiajam turėjo būti žinoma, kad pagal galiojusius teisės aktus visas santuokoje įgyjamas turtas tampa bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Vien ta aplinkybė, kad prieš mirtį ir sunkiai sirgdamas mirusysis sudarė testamentą, kuriuo žemės sklypą paliko svetimam asmeniui, neįrodo, kad privatizuojant žemės sklypą jis siekė ir suprato, kad privatizuoja jį asmeninėn nuosavybėn. To nepagrindžia ir įregistravimas vieno sutuoktinio vardu, kadangi tai buvo ir yra net iki šiol įprasta praktika, nepaneigianti sutuoktinių turto bendrumo. Atsakovė motina, save laikė ginčo žemės sklypo teisėta bendraturte, rūpinosi sklypu. Ieškovui nėra ir negali būti žinomos aplinkybės, kaip ir iš kokių lėšų sutuoktiniai 1994 m. įsigijo žemės sklypą, ieškovas negali teigti, kad sutuoktiniai neva nevedė bendro ūkio ir neturėjo bendrų lėšų.

9. Byloje nėra ginčo, kad ginčo žemės sklype bendromis pastangomis ir iš bendrų lėšų yra pastatytas sodo namas, šalims gyvenant santuokoje. Nors sodo pastatas nėra įregistruotas registre, tačiau mirusysis jame gyveno po santuokos nutraukimo, o atsakovė savo motiną slaugė savo namuose. Sodo pastatas, kaip pastatytas bendromis jėgomis iš bendrų lėšų (faktiškai egzistuojantis nekilnojamasis daiktas) dalintinas laikantis lygių dalių prezumpcijos santuokiniame turte. O tai reiškia, kad atsakovė paveldėjo ir ½ dalį sodo namo ir komunikacijų. Ieškinio tenkinimui nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Žemės sklypo pripažinimas A. A. asmenine nuosavybe neišspręstų šalių ginčo, o tik lemtų naujus ginčus ateityje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi tvarkos nustatymo, dėl servitutų nustatymo ir pan.

10. Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Ieškovo atstovė papildomai paaiškino, kad sutuoktiniai santuokos metu buvo įsigiję du sodo žemės sklypus, iš kurių vienas susidėjo iš dviejų dalių, skirtingose vietose, todėl faktiškai egzistavo trys sklypai. Iki santuokos nutraukimo sutuoktiniai vieną sklypą pardavė (1999 m.). Po santuokos nutraukimo atsakovės motina nesiėmė jokių veiksmų, siekiant pripažinti jos teisę į ½ dalį ginčo žemės sklypo, nors kreipėsi į notarą po testatoriaus mirties, siekdama priimti jo palikimą, tikėdamasi, kad visą savo turtą buvęs sutuoktinis paliko jai. Po atsakovės motinos mirties, atsakovė nuo 2014 m. taip pat nesiėmė jokių teisinių veiksmų, siekiant paveldėti ½ dalį ginčo sklypo. Nurodo, kad atsakovės atstovė nepagrįstai remiasi Būtų privatizavimo įstatymu, kadangi šiuo atveju buvo privatizuotas sodo žemės sklypas ir šio įstatymo nuostatos, pagal kurias buvo laikoma, kad butas privatizuojamas šeimos poreikiams ir laikomas bendra sutuoktinių nuosavybe, netaikomos.

12. Teismo posėdyje liudytojas A. A. nurodė, kad atsakovės motinos nepažinojo. Ginčo sklype esančiame namelyje gyveno testatorius. Testatorius augino ožką ir šunį, vėliau augintinių nebematė. Ginčo sklypo teritorijoje sklypai buvo suteikti “Petiorkos” gamyklos darbuotojams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

13. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl turto, įgyto santuokos metu iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) įsigaliojimo, pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, yra taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis).

14. CK 3.87 straipsnyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju yra aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti asmeninėn nuosavybėn. Tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau ir SŠK) 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

16. Sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo žemės sklypas įgytas Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/94-0613 pagrindu už testatoriaus turėtus investicinius čekius (2 419 Eur), kurie nuskaityti nuo testatoriaus nebalansinės sąskaitos Nr. 1-9963.

18. Investiciniai čekiai buvo viena iš Lietuvos Respublikos piliečiams valstybės suteiktų priemonių, leidžiančių įgyti valstybės valdomą turtą. Valstybinio turto privatizavimo tvarka buvo reglamentuota specialiu Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymu. Valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų individualių aplinkybių (Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnis), todėl jos laikytinos asmenine nuosavybe. Tokios pozicijos kasacinis teismas laikėsi ir ankstesnėse bylose, pažymėdamas, kad investiciniai čekiai pripažįstami asmeninėmis lėšomis, asmeniniu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-529/2005; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009).

19. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, turi būti sprendžiamas jau mirusių sutuoktinių turėto turto bendrumo klausimas. Todėl, siekiant nustatyti testatoriaus valią, įsigyjant ginčo žemės sklypą už asmenines lėšas, investicinius čekius, yra svarbios visos aplinkybės, galinčios įrodyti vienokius ar kitokius sutuoktinių ketinimus, tvarkant savo bendrą ūkį ir įgyjant bei paskirstant turtą. Sprendžiant turto teisinio režimo (bendroji jungtinė ar asmeninė nuosavybė) klausimą, aktualu yra ir tai, kokia buvo kito sutuoktinio pozicija šiuo klausimu.

20. Byloje nustatyta, kad ieškovas yra testamentinis A. A. įpėdinis. Mirusysis 2010 m. vasario 17 d. sudarė Testamentą, notarinio registro Nr. JS-860, kuriuo 0,12 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), paliko ieškovui. Mirusiojo paveldėjimo byla Nr. 73/2010 užvesta Vilniaus miesto 40-jame notaro biure. Ieškovas 2010 m. gegužės 11 d. pareiškimu priėmė mirusiojo palikimą. Mirusysis (duomenys neskelbtini)buvo sudaręs santuoką su V. E. A.. Santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendimu civilinėje byloje Nr. 2²⁰- 6608/1999; turtas nepadalintas. Santuokos nutraukimas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotas (duomenys neskelbtini). V. E. A. mirė (duomenys neskelbtini)Mirusiosios palikimą priėmė jos įpėdinė atsakovė A. N.. Ginčo žemės sklypas mirusiojo vardu buvo įgytas 1994 m. rugsėjo 20 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/94-0613 pagrindu už 2 419 investiniais čekius, kurie buvo nuskaityti nuo testatoriaus nebalansinės sąskaitos Nr. 1-9963. Žemės sklypas viešame registre buvo įregistruotas testatoriaus vardu. Testatorius santuokos metu, 1994 m. gruodžio 7 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. P01/94-2100, buvo įgijęs ir kitą žemės sklypą savo vardu, kurio (duomenys neskelbtini), kuris buvo parduotas 1999 m. liepos 30 d., t. y., prieš testatoriaus ir atsakovės motinos santuokos nutraukimą. Iš šalių ir liudytojo parodymų nustatyta, kad ginčo sklypu po santuokos nutraukimo rūpinosi ir mokėjo mokesčius, tik testatorius. 2010 m. vasario 17 d. testatoriaus testamente nurodyta, kad testatorius visą ginčo sklypą palieka ieškovui. Liudytojo parodymais nustatyta, kad minėtoje sodų bendrijoje sodų sklypai buvo suteikti “Petiorkos” gamyklos darbuotojams.

21. Taigi, ginčo žemės sklypas įsigytas testatoriaus asmeninėmis lėšomis, įregistruotas testatoriaus vardu. Atsakovės dukra teismo posėdžiuose teigė, kad testatorius laikė save ūkininku, kito darbo nedirbo, o atsakovės motina tik padėdavo jam sodo sklypuose, dirbo Vilniaus universitete. Atsakovės motinos sveikatai pablogėjus, testatoriaus ir atsakovės motinos santuoka buvo nutraukta, o iki santuokos nutraukimo buvo parduotas ir vienas iš sklypų. Byloje nėra duomenų, kaip šalys pasidalijo gautas lėšas už sklypą, nors atsakovė teigė, kad motina negavo pinigų už parduotą sklypą. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli, viena vertus teigė, kad nesikišo į motinos su vyru gyvenimą, daugelio dalykų (net kam buvo suteiktas ginčo sklypas), nežinojo, nors atsakovei sklypo įsigijimo metu buvo jau 33 metai; apie motinos gyvenimą su mama nesikalbėjo, tačiau teigė, kad motina už parduotą žemės sklypą negavo pinigų. Pirmiau teigė, kad buvęs sutuoktinis savo turtą testamentu žadėjo palikti buvusiai sutuoktinei, vėliau jau pasakojo, kad testamentą buvo sudaręs dėl to, jog buvo stipriai sumuštas ir bijojo dėl savo sveiktos. Teismo vertinimu, sutuoktiniai vis tik iki santuokos nutraukimo sprendė turto pasidalijimo klausimus, pardavė vieną iš sklypų, vėliau turto padalijimo klausimo nekėlė. Po testatoriaus mirties, atsakovės motina neginčijo testamento, ir nuo 2010 m. nepretendavo į ½ ginčo sklypo, nors po testatoriaus mirties nebuvo labai silpnos sveikatos, vaikščiojo – atsakovės teigimu, atsakovės motina dalyvavo testatoriaus šermenyse. Kita vertus, atsakovei buvo išduotas motinos įgaliojimas, tvarkyti po testatoriaus mirties paveldėjimo ir kitus motinos turtinius klausimus, tačiau atsakovė dar motinai esant gyvai, jokių teisinių veiksmų nesiėmė, o ir jai mirus, ginčo sklypo priklausomybės klausimo nekėlė.

22. Būtina pažymėti ir tai, kad gautos sutuoktinių lėšos iš sodų žemės sklypų derliaus, buvo ir šiuo metu būtų laikomos sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnis), tačiau dėl to ginčo sklypas netampa bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog sutuoktiniai ginčo sklype iki santuokos nutraukimo iš šeimos lėšų statė medinį namą, kuriame ketino gyventi, taip pat nesudaro ginčo sklypo laikyti bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe, kadangi visų pirma, statinys nėra įregistruotas, o antra, statinys gali būti pastatytas ir ant vienam sutuoktiniui priklausančio žemės sklypo ir savaime nesudaro teisinio pagrindo viso turto laikyti bendrąją jungtine nuosavybe.

23. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė nors ir nurodo, jog po testatoriaus mirties su motina nesuprato teisinių pasekmių, kokių veiksmų turėtų imtis, tačiau ieškovui pareiškus ieškinį teisme, sugebėjo ne tik pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, tačiau ir sudaryti atstovavimo sutartį su kitu advokatu ir sumokėti už teisines paslaugas.

24. Taigi šiuo atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės, testatoriaus, atsakovės motinos ir pačios atsakovės elgesys leidžia daryti išvadą, kad testatoriaus valia ginčo žemės sklypą buvo įsigyti asmeninės nuosavybės teise, todėl ieškinys tenkintinas visiškai, o ginčo žemės sklypas pripažintinas asmenine A. A. nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, CPK 178 straipsnis).

25. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė savo atsikirtimus grindė ir tuo, kad nėra tokio žemės sklypo, kurį testatorius ieškovui paliko testamentu. Tačiau teismas laiko, kad testamente yra padarytas rašymo apsirikimas, sukeičiant kadastrinės vietovės numerio skaičius vietomis, nes tiek unikalus sklypo numeris testamente, tiek VĮ Registrų centre, yra vienodas, todėl rašymo apsirikimas testamente nesudaro pagrindo ieškinio atmetimui.

26. Teismas palaiko ieškovo atstovės argumentus, kad atsakovės atstovė šioje byloje nepagrįstai remiasi Būtų privatizavimo įstatymu, kadangi šiuo atveju buvo privatizuotas sodo žemės sklypas ir šio įstatymo nuostatos, pagal kurias buvo laikoma, kad butas privatizuojamas šeimos poreikiams ir laikomas bendra sutuoktinių nuosavybe, netaikomos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

28. I. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. liepos 7 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 2022 m. vasario 7 d. yra nutrauktas. Ieškovas byloje patyrė 1 452 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 75 Eur žyminio mokesčio, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 1 527 Eur bylinėjimosi išlaidų.

29. Valstybei iš atsakovės priteistina 5,11 Eur pašto išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad 0,1200 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), yra A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Priteisti ieškovui R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 527 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės A. N. į valstybės biudžetą 5,11 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728821) sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank; įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.