- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-05
- Bylos Nr.
- 1-53-1007/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55592-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Kaltinamasis
- S. T.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenamoji ir deklaruota vieta – (duomenys neskelbtini), teistas 1 kartą, teistumas neišnykęs – 2016-12-20 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 ir 10 punktais, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant tęsti darbą arba mokslą; netekus darbo ar mokslo registruotis darbo biržoje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. T. 2016 m. lapkričio 28 d., apie 00.25 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atstūmęs pirmame aukšte esantį paliktą neužrakintą balkono įstiklintą plastikinį langą, įsibrovė į S. R. priklausantį butą, iš kur pagrobė nukentėjusiajai K. R. priklausantį televizorių ,, (duomenys neskelbtini)" 300 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai K. R. 300 eurų turtinę žalą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. T. kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi dėl savo veiksmų. Nurodė, kad įvykio vakarą šventė draugo gimtadienį, buvo neblaivus, tuo laikotarpiu nedirbo, labai daug gėrė, ir dėl pačiam nesuprantamų priežasčių, neplanuotai jis padarė šį nusikaltimą. Ėjo namo ir spontaniškai atstūmęs pravirą langą, pro balkoną pateko į butą, pagrobė televizorių. Po nusikaltimo padarymo sužinojo, kad pažįsta nukentėjusiąją, nes ji buvusi jo klasiokė. Bandė su nukentėjusiąja susisiekti, atsiprašyti, susitaikyti, tačiau nepavyko. Kai suvokė, kad padarė šį nusikaltimą, nuvyko į policiją ir pagrobtą televizorių grąžino. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, prašo teismo jais remtis. Nurodė, kad savo elgesį vertina labai blogai. Iki tol visą laiką dirbo, mokėsi, tačiau, jo nuomone, draugų kompanija, alkoholio vartojimas jį paveikė neigiamai ir jis padarė du nusikaltimus. Už anksčiau padarytą nusikaltimą yra nuteistas, vykdo visus jam paskirtus įpareigojimus, nebevartoja psichiką veikiančių medžiagų, gyvena su tėvais, pakeitė draugus, dirbo, šiuo metu registruotas darbo biržoje, tačiau gavo pasiūlymą nuo gegužės 24 d. įsidarbinti UAB „Eternit Baltic“.
Kaltinamasis savo kaltę pripažino, sutiko duoti parodymus ir bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. Su tokiu įrodymų tyrimo būdu taip pat sutikus prokurorui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais (BPK 273, 291 str.):
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. T. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2016-11-27 vakare, jis buvo R. N. gimtadienyje, kurį šventė jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo. Gimtadienį kartu šventė ir B., pavardės jo nežino, S. L. ir R. N. sugyventinė J. L. Visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo labai girtas, todėl to vakaro ir nakties įvykius prisimena miglotai. Visi buvo girti. Naktį, tiksliai laiko neprisimena, bet jau buvo 2016-11-28, kai baigėsi gimtadienis, visi išėjo į namus. Jis su R. N. išėję prie jo namų rūkė. Rūkant pamatė (duomenys neskelbtini) daugiabutyje name pravirą pirmojo aukšto įstiklinto balkono langą. Žinojo, kad ten gyvena T. R., nes jis yra buvęs tame bute. Tą pravirą langą buvo jau pastebėjęs ir anksčiau, nes yra matęs, kaip pro jį į butą pareina katinas. Balkono durys taip pat būdavo šiek tiek praviros. Tada jam spontaniškai kilo mintis patekti į tą butą. Tuo momentu vogti iš jo jis negalvojo. Buvo labai girtas, todėl elgėsi visiškai neadekvačiai. Jis nubėgo prie to įstiklinto balkono ir pro jo langą įlipo į vidų, ir taip pateko į buto vidų. R. N. nieko nesakė, nes jis taip ir liko rūkyti prie kelio šalia savo namų. Svetainės kambaryje pamatė televizorių "(duomenys neskelbtini)" ir jam tada spontaniškai kilo mintis jį pavogti. Nežino, kur jį būtų dėjęs ir ką su juo būtų daręs. Čiupo televizorių ir jį išsinešė per balkoną. Tą televizorių nunešė į R. N. namo rūsį, kur jis buvo iki 2016-12-06, iki kol jo jis neatidavė policijos pareigūnams. Vogti to televizoriaus jis nenorėjo. Taip pasielgė tik dėl girtumo. Su R. N. nesitarė pavogti to televizoriaus ir jis čia niekuo dėtas. Dėl tokio savo elgesio dabar labai gailisi (93, 102, 94–95, 103 b. l.).
Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis S. T. patvirtino savo parodymus (105–109 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. T. akistatos su liudytoju R. N. metu patvirtino, kad būdamas vienas iš buto pavogė televizorių "(duomenys neskelbtini)" (98–99 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. R. nurodė, kad ji gyvena savo mamos S. R. bute, adresu (duomenys neskelbtini). Mama šiuo metu gyvena ir dirba Anglijoje. 2016-11-27 ji išvažiavo į Šiaulius, kur mokosi (duomenys neskelbtini). Išvažiuodama paliko atidarą įstiklinto balkono langą, o balkono durų rankenos gerai neužsuko. Kai rankeną palieka iki galo neužsuktą, stumtelėjus, balkono durys lengvai atsidaro. Apie televizoriaus vagystę sužinojo kitą dieną, kai jai paskambino močiutė A. R. Televizorius "(duomenys neskelbtini)", kurį pavogė iš jos mamos buto yra jos, kurio vertė 300 eurų. Televizorius "(duomenys neskelbtini)", kurį apklausos metu pamatė tyrėjos kabinete, yra jos. Kairiame televizoriaus šone yra įskilęs televizoriaus rėmas, ko anksčiau nebuvo. Dėl civilinio ieškinio byloje ji dar pagalvos, ar jį reikš (24 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. R. nurodė, kad 2016-11-28, apie 07.00 val., kartu su Akmenės r. PK policijos pareigūnais nuvyko į buvusios marčios butą, adresu (duomenys neskelbtini). Įėjus į butą pastebėjo, kad svetainėje nėra televizoriaus. Apie tai telefonu pranešė anūkei K. R. Pastaroji pasakė, kad televizorius buvo „(duomenys neskelbtini)“, balkono langą ji buvo palikusi pravirą, kad galėtų išeiti ir pareiti katinas (13, 30 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. F.-L. nurodė, kad ji gyvena, adresu (duomenys neskelbtini). Jos butas yra trečiame namo aukšte. 2016-11-28, apie 00.20 val., ji išėjo į balkoną parūkyti ir pastebėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra priešais jos balkonus, du vyriškius. Pastarieji stovėjo ir kalbėjosi. Vienas buvo su juoda striuke, o kitas su kažkokia šviesia striuke. Automobilių stovėjimo aikštelė neapšvista, kaip ir visa gatvė. Buvo tamsu ir ji įžiūrėjo, tik tiek, kad stovi dviese. Nekreipė į tai dėmesio ir nuėjo atgal į butą. Netrukus išgirdo kažkokį garsą lauke. Lyg kažkas stipriai trinktelėjo į stiklą. Naktį, kai lauke yra tylu, kiekvienas garsas nuskamba su aidu. Tada ji vėl išėjo į balkoną pasižiūrėti, kas ten vyksta. Išėjusi į balkoną pasižiūrėjo pro atvirą jo langą į apačią ir ten šalia pirmojo aukšto balkono pamatė tą patį vyriškį su tamsia striuke, kuris prieš tai buvo automobilių stovėjimo aikštelėje. Jis palypėjęs prie pirmojo aukšto balkono, delnu atidarė balkono langą. Jį matė vieną patį. Suprato, kad kažkas braunasi pro pirmojo aukšto balkoną į butą. Tame bute gyvena K. R. Žinojo, kad jos nėra namuose. Tuomet ji paskambino į policiją ir pasakė, kad jai atrodo, kad kažkas braunasi per balkoną į butą. Po kelių minučių (duomenys neskelbtini) važiavo kažkoks automobilis ir apšvietė gatvę. Kai apšvietė gatvę, tada ji pamatė per kelią, (duomenys neskelbtini) einančius du vyriškius. Vienas jų buvo su juoda striuke, o kitas buvo apsirengęs kažkokią šviesią striukę. Jai atrodo, kad tai buvo tie patys vyriškiai. Vienas iš jų buvo, kuris lipo į K. R. balkoną. Vyriškis juoda striuke rankose nešė daiktą, panašų į televizorių, tačiau ką jis tiksliai nešė, ji neįžiūrėjo (32, 34–35 b. l.).
Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja J. F.-L. patvirtino savo parodymus (37–43 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. N. nurodė, kad 2016-11-27 vakare jis mamos namuose adresu, (duomenys neskelbtini), šventė savo gimtadienį. Buvo jo sugyventinė J. L., jos sesuo S. L., B., jo pavardės nežino ir S. T. Pastarasis atėjo paskutinis, apie 20.00 val. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Jis buvo neblaivus, bet labai girtas nesijautė. Prisimena, kad kažkuriuo momentu S. T. su B. ėjo nupirkti dar vieną butelį degtinės. Kažkiek po dvyliktos valandos, t. y. buvo jau 2016-11-28, visi skirstėsi ir išėjus prie laiptinės parūkyti, kur pamatė prie namo ant gatvės du policijos pareigūnus. Vienas jų sėdėjo automobilyje, o kitas buvo išlipęs iš jo. Nenorėjo pareigūnams rodytis, nes buvo neblaivūs, todėl nuėjo aplink namą. S. T. buvo labai girtas, elgėsi neadekvačiai ir nuėjo prie policijos pareigūnų. Jis kažką priėjęs pareigūnui aiškino. Ko jis ten ėjo, jis nežino. Tada jis nuėjo prie S. T. ir jį nuo pareigūnų automobilio nustūmė. Tada abu ėjo per kelią link jo namų. Pareigūnų automobilis nuvažiavo. Jis nuomojasi butą (duomenys neskelbtini), už maždaug 60 m. nuo mamos namų. Einant per kelią S. T. šūktelėjo, kad eina pasiimti televizorių ir prašė jo palaukti. Jis nesuprato kokį tą televizorių jis eina pasiimti, bet pamanė, kad eina pas savo draugę, nes nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo. Priėjęs prie savo namų, atsistojo prie kelio ir rūkė. Tada prie jo priėjo B. Už kokių 5-10 min. prie jų priėjo S. T. Jis rankose turėjo kažkokį televizorių. Pastarojo paklausė, iš kur tas televizorius. S. T. pasakė, kad televizorius yra jo ir paprašė, kad jį trumpam jis pasidėtų pas save. Jis sutiko. S. T. televizorių nunešė ir padėjo pas save į rūsį. Po to visi išsiskirstė. 2016 m. gruodžio mėn. pradžioje jam S. T. parašė SMS žinutę, kad "prisidirbo". Tik tada jis sužinojo, kad paliktas pas jį televizorius yra pavogtas. Jis S. T. pavogti televizorių nepadėjo, apie tai, kad jis jam davė pasaugoti vogtą televizorių, jis nežinojo. Jis S. T. savo rūsio raktų nedavė (53–54, 63 b. l.).
Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas R. N. patvirtino savo parodymus (56–61 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas B. D. nurodė, kad 2016-11-27 vakare, jis kartu su R. N., jo sugyventine J. L., jos seserimi S. L., šventė R. N. gimtadienį. Apie 18.00 val. atėjo į R. N. mamos butą, adresu (duomenys neskelbtini), numerio neprisimena. Ten visi ir šventė, vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 20.00 val. į R. N. gimtadienį atėjo S. T.. Jis atrodė neblaivus. 2016-11-28, apie 00.30 val., baigę švęsti gimtadienį, visi išėjo iš R. N. buto. Jis buvo neblaivus, bet labai girtas nesijautė. Išėję pamatė ant gatvės stovinčius policijos pareigūnus. Kadangi buvo neblaivūs jie ėjo aplink namą, kad apeitų pareigūnus, tačiau S. T., atvirkščiai, nuėjo prie pareigūnų. Ko ten pastarasis ėjo, jis nežino. R. N. nuėjo S. T. iš paskos, kad ji nusivesti nuo pareigūnų. Jis ėjo aplink (duomenys neskelbtini) namą kartu su merginomis. Einant jam paskambino draugas, todėl jis nuo merginų atsilikęs kalbėjo telefonu. Kai pakalbėjo, merginos jau buvo nuėjusios. Apėjęs aplink namą ir išėjęs į (duomenys neskelbtini), pamatė prie (duomenys neskelbtini) namo kampo stovintį R. N. Priėjo prie jo. R. N. rūkė. Paklausė jo, ko jis čia laukia. R. N. pasakė, kad laukia S. T., kuris nuėjo pasiimti kažkokio televizoriaus. Po kelių minučių pamatė nuo (duomenys neskelbtini) namo prie jų ateinantį S. T. Pastarasis rankose turėjo kažkokį televizorių. Iš kur jis jį paėmė, jis nežino. Tuo momentu jam paskambino draugas ir jis nuėjo pas jį į namus. R. N. liko. Ar S. T. tą televizorių padavė R. N., pasakyti negali, nes nematė. Tik vėliau sužinojo, kad S. T. tą televizorių pavogė (48–49 b. l.).
2016 m. lapkričio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis butas. Apžiūros metu paimta viena daktiloskopinė plokštelė su avalinės pėdsaku, kuri įdėta į voką (14–20 b. l.).
VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. R. (21–22 b. l.).
Iš 2016-12-06 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad kaltinamasis S. T. pateikė televizorių ,, (duomenys neskelbtini)", kuris pažiūrėtas kaip daiktinis įrodymas ir 2012-12-12 nutarimu grąžintas nukentėjusiajai K. R. (64–67 b. l.).
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti.
Kaltinamasis jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių neneigia, kaltas prisipažino visiškai, patvirtindamas aplinkybes, kad 2016 m. lapkričio 28 d., apie 00.25 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė televizorių ,, (duomenys neskelbtini)", kurį vėliau perdavė policijos pareigūnams. Kaltinamojo parodymus patvirtina ne tik jo parodymai, bet ir 2016 m. lapkričio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, tai kad jis savanoriškai tyrimui pateikė pagrobtą turtą – televizorių ,, (duomenys neskelbtini)", nukentėjusiosios K. R., liudytojų J. F.-L., R. N., B. D. parodymai.
Kaltinamojo S. T. nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nes jis suprato, kad neteisėtai užvaldo svetimą turtą ir neatlygintinai jį pasisavina, numatė, kad turto savininkas neteks, o jį kaltinamasis turės kaip nuosavą, ir to norėjo. Kadangi jo padaryta vagystė turi kvalifikuojantį požymį, tai yra padaryta įsibraunant į patalpą, veikų kvalifikavimui pagrobto turto vertė reikšmės neturi, todėl kaltinamojo S. T. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
Bausmės skyrimas.
Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo S. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padarius baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi.
Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kaltinamojo S. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybe turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), į tai, kad jis tiesiogine tyčia padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikalstama veika – baigta, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir motyvus. Nors kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neteistas, nes pagal BK 97 straipsnio 1 dalį turinčiais teistumą laikomi tik už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad po nusikaltimo padarymo yra teistas už nusikalstamą veiką padarytą anksčiau – 2016-12-20 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą 2016 m. rugpjūčio 10 d.( 70–81 b. l.), administracine tvarka nebaustas (82–85 b. l.), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, VšĮ „Akmenės rajono psichikos sveikatos centras“ registre neįrašytas (88 b. l.).
Remiantis šiais duomenimis darytina išvada, kad kaltinamasis yra linkęs daryti nusikaltimus, nes nusikalsta antrą kartą, matyti, kad turi klaidingus moralinius įsitikinimus, netinkamą savo elgesio suvokimą ir gyvenimo būdo vertinimą. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, todėl, teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam S. T. skiriant griežčiausią iš BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį.
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2016-12-20 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme visiškai sudedant.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo.
BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kurie turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, tokį savo sprendimą teismas privalo motyvuoti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis S. T. įvykdė vieną apysunkį nusikaltimą dar prieš priimant 2016 m. gruodžio 20 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jam buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, yra jauno amžiaus, šeimos neturi, gyvena su tėvais, nuo 2016-12-02 dirbo (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (90 b. l.), registruotas darbo biržoje, gavo darbo pasiūlymą nuo 2017-05-24 įdarbinti (duomenys neskelbtini), Liteko duomenimis Akmenės rajono apylinkės teisme nebuvo nagrinėta teikimų dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ar sąlygų pakeitimo, taigi darytina išvada, kad kaltinamasis laikosi jam teismo paskirtų įpareigojimų – tęsti darbą arba mokslą; netekus darbo ar mokslo registruotis darbo biržoje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kaltinamasis gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir nori pasitaisyti, teisiamojo posėdžio metu teigė, kad nebevartoja alkoholio, pakeitė savo pažiūras, gyvenimo būdą, todėl teismas sprendžia, kad nebūtina kaltinamąjį S. T. izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo ateityje, nubausti ir šiuo būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Pažymėtina tai, jog bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje – ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl teismo pareiga paskirti teisingą bausmę bei nustatyti tokią jos vykdymo tvarką, kad būtų kuo mažesnėmis žmogiškosiomis sąnaudomis pasiekti jos tikslai, ir būtų realizuota valstybės baudžiamoji politika. Teismo vertinimu, bausmės tikslai, ypač tuomet, kai nusikalstamas veikas padaro jaunas žmogus, gali būti pasiekti ne tiek jos griežtumu, kiek neišvengiamumu.
Atsižvelgdamas į paminėtų aplinkybių visetą, teismas daro išvadą, kad teisingumo principas bus įgyvendintas ir bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam maksimaliam laikotarpiui atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, ir skiriant jam BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 ir 10 punktuose numatytas pareigas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai – 2016-11-28 įvykio vietos apžiūros metu paimta viena daktiloskopinė plokštelė su avalinės pėdsaku, kuri įdėta į voką, paliktina saugoti prie bylos; 2016-12-06 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas televizorius ,, (duomenys neskelbtini)", kuris pažiūrėtas kaip daiktinis įrodymas ir pagal 2012-12-12 nutarimą grąžintas nukentėjusiajai K. R., paliktinas neribotai jos nuosavybei.
Pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina kaltinamajam 2016 m. gruodžio 7 d. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji K. R. civilinio ieškinio nepareiškė. Nukentėjusiajai išaiškintina, kada pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 1 dalį, nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
S. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu S. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme visiškai jas sudedant ir S. T. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviem) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 ir 10 punktų reikalavimais, S. T. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant S. T.:
- tęsti darbą arba mokslą; netekus darbo ar mokslo registruotis darbo biržoje;
- dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti S. T. 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti nukentėjusiajai K. R., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 1 dalį nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.