Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nukentejusiojo atstovo apeliacini skunda del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2007 m. liepos 30 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla M. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustate:

M. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis vairavo transporto priemone apsvaiges nuo alkoholio ir pažeide eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu žuvo žmones, o butent tuo, kad 2004-04-09 apie 15.30 val. Vilniuje, Minsko - Guriu g. sankryžoje vairavo automobili Mercedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greicio, neatsižvelge i transporto priemones ypatumus, kelio ir meteorologines salygas, atsiradus kliuciai ir iškilus eismo saugumo gresmei nesugebejo automobilio sustabdyti ir susidure su priešinga kryptimi važiavusiu ir i kaire sukusiu automobiliu Opel Ascona valst.Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu Ž. M.. Opel vairuotoja Ž. M. mire ligonineje po patirtu ivykio metu sužalojimu, keleiviai R. M., K. M. žuvo ivykio vietoje nuo patirtu sužalojimu, Mercedes keleivei Ž. K. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Tokiais savo veiksmais M. K. pažeide Keliu eismo taisykliu 53, 54, 68, 173 punktu reikalavimus ir, atsiradus minetoms pasekmems, buvo kaltinamas padares nusikaltima numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad M. K. yra nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. tik už tai, jog vairavo automobili budamas neblaivus, o ne už autoivyki, kurio pasekoje žuvo trys asmenys. Už pažeidimus, del kuriu kilo autoivykis, kaltinamasis nebaustas. Neblaivumas nagrinejamu atveju yra tik nusikalstama veika kvalifikuojantis požymis. Nukentejusiojo gynejas teigia, kad M. K. administracine tvarka baustas už pažeidima, padaryta jau po autoivykio, todel šis pažeidimas ir nubaudimas už ji, su avarija ir kilusiomis pasekmemis nieko bendro neturi.

Advokatas mano, kad M. K. nubaudimas pagal Lietuvos Respublikos BK neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams isipareigojimams bei tarptautines teises aktams, priešingai, teismo nutarties motyvai yra nelogiški ir pažeidžia nukentejusiojo teises, prieštarauja Lietuvos Respublikos istatymams. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tik ištyrus visas bylos aplinkybes galima buvo spresti del bylos nutraukimo arba kaltinamojo nuteisimo.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nukentejusiojo atstovas ir prokurore praše apeliacini skunda tenkinti, kaltinamasis ir jo gynejas praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos Septinto protokolo 4 straipsnyje itvirtinta teise nebuti dukart teisiamam ar nubaustam už ta pati nusikaltima. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, kad niekas negali buti tos pacios valstybes instituciju vel persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltima, del kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybes istatymus ir baudžiamaji procesa. Analogiškas principas itvirtintas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje. Remiantis Europos žmogaus teisiu teismo jurisprudencija, taikant Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencija (Ozturk prieš Vokietija, France Fischer prieš Austrija ir kt.), administracine nuobauda iš tiesu gali buti laikoma baudžiamuoju persekiojimu, taciau ne visais atvejais. Non bis in idem principas, drausdamas antra karta bausti ta pati asmeni už ta pati pažeidima, nedraudžia taikyti asmeniui kitu atsakomybes rušiu, kuriu pagrindine paskirtis nera baudimas, taip pat nedraudžia už ta pacia veika bausti skirtingus asmenis ar bausti ta pati asmeni už skirtingas veikas. Taigi sprendžiant, ar konkreciu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi buti atsižvelgiama i šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrecia atsakomybes forma pirmiausia buvo siekiama nubausti pažeidima padariusi asmeni; 2) ar asmuo baudžiamas už ta pati pažeidima (pažeidimo, arba neteisetos veikos tapatumas); 3) ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas). Be abejones, M. K., taikant jo atžvilgiu administracine atsakomybe, buvo baudžiamas, kadangi nubaudimas kaip teisinio reguliavimo metodas budingas tiek administracinei, tiek baudžiamajai atsakomybei. Kolegijai nekyla klausimu ir del asmens tapatumo. Taciau nagrinejamu atveju svarstytinas veikos tapatumo kriterijus. Neteisetos veikos tapatumo kriterijus negali buti taikomas formaliai. Sprendžiant, ar konkreciu atveju neteiseta veika buvo tapati, turi buti ivertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybes.

Byloje yra duomenu, kad M. K. yra nubaustas 1000 litu bauda pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. už transporto priemones vairavima esant vairuotojui neblaiviam, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tuo tarpu jam inkriminuojama Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., nustatanti baudžiamaja atsakomybe asmens, kuris, vairuodamas transporto priemone budamas apsvaiges nuo alkoholio, narkotiniu, psichotropiniu ar kitu psichika veikianciu medžiagu, pažeide keliu eismo saugumo ar transporto priemones eksploatavimo taisykles, jeigu del to ivyko eismo ivykis, del kurio žuvo žmogus.

Akivaizdu, kad baudžiamoji atsakomybe nustatyta ne už pati vairavima transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, o už tokio vairavimo metu padarytus keliu eismo saugumo ar transporto priemones eksploatavimo taisykliu pažeidimus, sukelusius eismo ivyki, del kurio žuvo žmogus. Tiesa, M. K. inkriminuojamas ir KET 68 p., draudžiancio vairuoti transporto priemone neblaiviam (girtam), pažeidimas, taciau tai jokiu budu nereiškia, kad yra pažeidžiamas dvigubo baudimo už ta pati nusikaltima draudimas. Ši aplinkybe svarstytina tik tuo aspektu, ar asmeniui, kaltinamam pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., butina inkriminuoti KET 68 p. pažeidima. Ta galima padaryti tik nagrinejant byla teisme.

Nors pirmosios instancijos teismas ir remiasi Europos žmogaus teisiu teismo jurisprudencija bei pateikia šio teismo manymu analogiška byla, pasitaikiusia Europos žmogaus teisiu teismo praktikoje (France Fischer prieš Austrija), taciau kolegijos nuomone toks formalus bylu sulyginimas negalimas. Pažymetina, kad France Fisher prieš Austrija byloje dvigubo nubaudimo klausimas iškilo taikant butent Austrijos istatymus, del kuriu taikymo ir buvo pasisakyta minetoje Europos žmogaus teisiu teismo nagrinetoje byloje. Šiuo gi atveju turi buti taikomi Lietuvos Respublikoje galiojantys istatymai, kuriuos pats apylinkes teismas, nutraukdamas byla jos parengimo nagrineti teisme stadijoje, pažeide.

Apylinkes teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 5 d., BK 2 str. 6 d., BPK 3 str. 1 d. 8 p., 235 str., 232 str. 7 p., Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsniu. Šiuose istatymuose kalbama tik apie dvigubo baudžiamumo už ta pacia nusikalstama veika negalimuma, o šioje byloje yra iškiles administracines ir baudžiamosios atsakomybes klausimas. Šis klausimas gali buti išsprestas tik nagrinejant byla teisme ir reikalui esant taikant Lietuvos Respublikos BPK 256 str. nuostatas.

Kolegijos vertinimu, nagrinejamu atveju nera pagrindo teigti, kad byloje yra aplinkybe, del kurios baudžiamasis procesas negalimas, todel pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama.

Rezoliucinė dalis

nutare:

Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2007 m. liepos 30 d. nutarti panaikinti ir perduoti byla iš naujo nagrineti tam paciam teismui nuo bylos parengimo nagrineti teisme stadijos.