- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-02
- Bylos Nr.
- I-8057-463/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė rašytinio proceso tvarka išsprendė A. J. skundo priėmimo klausimą
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015-03-27 gautas A. J. skundas, kuriame ji teismo prašo panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-11-19 patikrinimo pažymą Nr. (4.65)-FR0681-76 (toliau – ir Pažyma).
Motyvuojamoji dalis
Skundą atsisakytina priimti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad skundą atsisakoma priimti, kai praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.
Pareiškėjas skunde ginčija Pažymą, kurią Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 130 straipsniu, nusprendė patvirtinti 2014-11-11 patikrinimo aktą Nr. (4.65)-FR0680-749, surašytą patikrinus UAB „Signum socium“ (bendrovės direktoriumi buvo A. J.).
Pagal MAĮ 130 straipsnio 1 dalį mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami patikrinimo pažyma, tais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nenustatė mokesčių įstatymų pažeidimų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokesčių įstatymų pažeidimų nenustatymas lemia, kad mokesčio administratoriaus sprendimai patvirtinti mokestinio patikrinimo rezultatus pažyma neatitinka MAĮ 2 straipsnio 20 dalyje pateiktos mokestinių ginčų sąvokos, todėl skundams dėl patikrinimo pažymos netaikoma mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka. Ginčai dėl tokių sprendimų nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 7 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas (II dalis). Administracinė jurisprudencija. 2012, 22, p. 420-509).
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Pareiškėjas visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327-13).
Šiuo atveju pareiškėjas aiškaus prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti nepateikė. Tačiau skunde išdėstė aplinkybes, pagrindžiančias, kodėl jis kreipėsi į teismą 2015-03-25 (skundas išsiųstas). Pareiškėjas teigia, kad 2015-02-25 jam, kaip buvusiam UAB „Signum socium“ vadovui, buvo įteiktas ieškinys dėl žalos atlyginimo, kurio dydis grindžiamas pareiškėjo ginčijama Pažyma. Teigė, Pažymoje nurodyta apskundimo tvarka yra klaidinanti. Pažymėjo, kad patikrinimo aktas bendrovės atžvilgiu buvo priimtas 2014-11-11, o Pažyma – 2014-11-19, kai bendrovė jau nebeegzistavo.
Pareiškėjas sužinojimą apie ginčijamą Pažymą sieja su Inspekcijos pateikto ieškinio gavimu. Pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis skundo padavimo terminio pradžią sieja su skundžiamo akto paskelbimu arba įteikimu. Pareiškėjas skunde nenurodė objektyvių aplinkybių ir nepaaiškino, kodėl anksčiau nesikreipė į teismą ar į Inspekciją ir nepasinaudojo Pažymoje nurodyta apskundimo tvarka. Toks pareiškėjo delsimas rodo jo paties subjektyvų pasirinktą elgesio modelį. Taigi, tai, kad jis kreipėsi į teismą po ieškinio priteisti žalą gavimo, nepatvirtina, kad tik tada ir sužinojo apie Pažymą. Juolab, kad Pažyma surašyta UAB „“Signum socium“, kurios vadovu buvo pareiškėjas. Vadovui keliami aukštesni apdairumo standartai. Pažymoje buvo nurodyta jos apskundimo tvarka, t. y. nurodyta, kokiam subjektui ir per kiek laiko gali būti paduodamas skundas. Šiuo atveju pareiškėjas nepaaiškino, kodėl neskundė Pažymos joje nurodyta apskundimo tvarka. Nenurodė jokių aplinkybių, kodėl, būdamas bendrovės direktoriumi, nesiekė anksčiau ginti teisių, kurios, pareiškėjo teigimu, pažeidžia šiuo metu jo, kaip buvusio direktoriaus, teises. Termino pradžia siejama ne su sužinojimu apie pareiškėjo teisių pažeidimą, o su Pažymos surašymu. Nors tokiam ginčui, kaip minėta, nėra nustatyta privaloma išankstinė ginčų apskundimo tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas negalėjo Pažymos skųsti joje nustatyta tvarka. Pareiškėjas turėjo realią galimybę įgyvendinti įstatymų suteikiamas procesines teises bei pareigas, susijusias su skundo dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo padavimu teismui. Pareiškėjas nenurodė objektyvių aplinkybių, kurias teismas galėtų pripažinti objektyviomis ir vertinti, kaip sudarančias pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti. Nors pareiškėjas atskiro prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti nenurodė, tačiau teismas jame nurodytas aplinkybes vertino ir termino skundui paduoti atnaujinimo aspektu.
Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad terminas skundui paduoti praleistas ir negali būti atnaujinamas, remiantis pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, todėl atsisakytinas priimti, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.
Pareiškėjas prie skundo pridėjo žyminio mokesčio kvitą, patvirtinantį, kad jis sumokėjo 29,00 Eur žyminį mokestį. Atsisakius priimti skundą, žyminis mokestis grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 42, 105–106 ir 149 straipsniais,
nutarė:
Atsisakyti priimti A. J. skundą.
Įsiteisėjus nutarčiai, skundą ir 28,00 Eur (dvidešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą Swedbank AB (duomenys neskelbtini) pagal įmokos mokėjimo kvitą, grąžinti pareiškėjui A. J..
Išaiškinti, kad ši nutartis neužkerta kelio kreiptis į teismą su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus atitinkančiu skundu, pateikiant argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui apduoti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.