Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-04-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-57-334/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-10
Bylos Nr.
AN2-57-334/2019
Teisminio proceso Nr.
4-30-3-00008-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danutė Švitinienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-57-334/2019
Proceso Nr. 4-30-3-00008-2019-0
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10;
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 10 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. U. ( toliau – pareiškėja) pateiktą apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. vasario 18 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. U. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2018-12-26 14 val. (duomenys neskelbtini) būdama lengvo girtumo būsenos, vairavo transporto priemonę. 2019-01-16 Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK nutarimu jai už tai paskirta 300 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

2. Nesutikdama su tyrėjos 2019 m. sausio 16 d. nutarimu paskirta nuobauda, D. U.minėtą nutarimą apskundė Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams, prašydama pakeisti jo atžvilgiu priimtą nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

3. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. vasario 18 d. nutartimi D. U. skundas tenkintas iš dalies, sutrumpinant paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones terminą iki 9 mėnesių.

Šalies argumentai

4. Pareiškėja D. U. pateikė skundą Panevėžio apygardos teismui, kuriame prašė pakeisti skundžiamą nutartį ir neskirti specialios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo arba paskirti trumpesnį šios priemonės atėmimo terminą.

5. Nurodo, kad administracinio poveikio priemonė jos atžvilgiu yra taikoma jau daugiau nei du mėnesius ir ji yra patyrusi specialiosios teisės atėmimo – taikymo poveikį bei suvokė savo neigiamo elgesio pasekmes ir žada nebedaryti naujų administracinių nusižengimų. Teigia, kad per daugiau nei penkerius metus iki aptariamo administracinio nusižengimo padarymo dienos pareiškėja nebuvo traukta administracinėn atsakomybėn, administracinio nusižengimo padarymo metu neturėjo jokių galiojančių nuobaudų, nusižengimas yra atsitiktinis ir jai nebūdingas poelgis. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas sutrumpindamas administracinio poveikio priemonės terminą iki 9 mėnesių netinkamai įvertino skunde išdėstytas aplinkybes ir nesivadovavo teismų formuojama praktika. Nurodo, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ji patyria labai didelius suvaržymus (visiškai paralyžiuota darbinė veikla, itin sudėtingos sąlygos pasirūpinti viena artimiausių ir itin pažeidžiama giminaite), kurie visiškai neproporcingi jos asmenybei bei padarytam administraciniam nusižengimui. Pareiškėja nurodo, kad neskiriant administracinio poveikio priemonės, ji nepatirtų papildomų teisinių pasekmių, susijusių ne tik su papildomais mokymais, bet ir pragyvenimo šaltinio praradimu.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu Utenos AVPK Molėtų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. J. su pateiktu skundu nesutinka ir teigia, kad pateiktame skunde išdėstytos aplinkybės yra paremtos D. U. asmeninių poreikių tenkinimu, tačiau jos interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu, skiriant mažesnę arba visai neskiriant administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo - D. U., privalėjo įvertinti galimas neigiamo savo elgesio pasekmes bei dėl to iškylančius buitinius sunkumus, tačiau elgėsi neatsakingai ir to nesvarstė. Prašo D. U. skundo netenkinti ir jos atžvilgiu priimtos Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nutarties nekeisti.

Motyvuojamoji dalis

7. Apeliacinis skundas atmetamas.

8. Skunde nėra ginčijama kaltė, nekvestionuojama padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacija ir faktinės bylos aplinkybės, tačiau keliamas D. U. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas paskirtos administracinio poveikio priemonės apimtyje, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose.

9. Kaip matyti, pareiškėja D. U. prašo visiškai neskirti įstatyme numatytos kaip privalomos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba jos atėmimo trukmę sumažinti ženkliau nei tai padarė apylinkės teismas skundžiama nutartimi.

10. Švelnesnės nei įstatymo sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės skyrimą arba jos neskyrimą apskritai reglamentuoja ANK 34 straipsnio 4 dalis, kurioje nurodyta, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar pareigūnas, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo kriterijais gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę arba jos neskirti.

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartį, tyrėjos 2019 m. sausio 16 d. nutarimą bei apeliacinį skundą, daro išvadą, kad D. U. neskyrus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar ją sutrumpinus dar labiau nei tai padarė apylinkės teismas, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

12. Visų pirma pažymėtina, kad apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog nepaisant to, kad D. U. buvo nustatytas lengvas girtumas, tačiau ji padarė vieną šiurkščiausių bei pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę neblaivi – tuo sukeldama pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Be to, D. U. nustatytas 0,88 promilių girtumas daugiau nei du kartus viršijo maksimalų vairuotojui leidžiamą girtumą (administracinė atsakomybė kyla už transporto priemonės vairavimą vairuotojui esant 0,4 promilės girtumo). Pastaroji aplinkybė akivaizdžiai rodo, jog D. U. negalėjo nesuprasti, jog vairavimo metu yra neblaivi ir vairuoti transporto priemonės būdama tokios būklės negali. Atkreiptinas dėmesys, kad išgėręs žmogus sunkiau orientuojasi aplinkoje, o jo reakcija būna sutrikusi, todėl manyti, jog šiuo atveju pareiškėja vairavo neblaivi atsitiktinai, ar kaip teigia ji pati, dėl klaidos, nėra pagrindo, juo labiau, kad pažeidimo padarymo metu pareiškėja savo kaltę ginčijo.

13. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir rūpinasi neįgalia seserimi, pakankamai įvertino apylinkės teismas, kuris sutrumpino tyrėjos skirtą administracinio poveikio priemonės trukmės laiką, todėl dar labiau trumpinti specialios teisės atėmimo termino tais pačiais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, juolab, kad šiuo klausimu suformuotoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybės, susijusios su teisės vairuoti transporto priemones reikalingumu rūpinantis šeimos nariais bei atliekant darbines funkcijas (net kai transporto priemonės vairavimas yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis), savaime nepripažįstamos ypatingomis ir pakankamomis skirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą ar poveikio priemonę. Apygardos teismas pažymi, kad pareiškėjos skunde nurodytos nutartys nėra laikomos teismų praktika, į kurią privalėtų atsižvelgti teismas, nes Lietuvos Respublikoje teismų praktiką formuoja tik Lietuvos Aukščiausias teismas.

14. Tokiu būdu, apygardos teismas sprendžia, kad D. U. administracinio poveikio priemonė paskirta teisingai, o dėl jos paskyrimo D. U. atsiradę neigiami padariniai yra natūralus jos padaryto teisės pažeidimo rezultatas, kurie negali būti laikomi išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti jai administracinę atsakomybę, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

15. Galiausiai pažymėtina, kad nors administracinio nusižengimo padarymo metu pareiškėja galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, tačiau priešingai nei teigia D. U., iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog praeityje (2015 m. lapkričio 6 d.) pareiškėja buvo bausta administracine tvarka pagal ATPK 124¹ str. 2 d., kas rodo jos polinkį nesilaikyti KET.

16. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. vasario 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. vasario 18 d. nutartį nepakeistą ir D. U.apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danutė Švitinienė