Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

2014-04-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-115-305/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-04-10
Bylos Nr.
1-115-305/2014
Teisminio proceso Nr.
1-56-1-00732-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutis Vaitkus
Kaltinamasis
E. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-115-305/2014Proceso Nr. 1-56-1-00732-2013-1 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2;2.10.1
(S)TEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014-04-10Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą (ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą), kurioje E. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, deklar. gyv. vieta (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), turinti profesinį išsilavinimą, Lietuvoje nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, neteista, dirbanti užsienyje, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N. esant 2011-04-22 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-465-633/2011, kuriuo nuspręsta sūnaus R. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu V. V., 2013 m. spalio mėn. 4 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo mažametį sūnų R. V. savo nuožiūra išsivežė neribotam laikui prieš tėvo V. V. valią ir be jo žinios, ir tokiu būdu nevykdė teismo sprendimo, t.y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 245 str.

Kaltinamosios kaltė, padarius Lietuvos Respublikos BK 245 str. numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta pačios kaltinamosios bei liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.

E. N., apklausta kaip įtariamoji, parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad sūnų, nesilaikydama Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimo, išsivežė, nes sūnus buvo prie jos prisirišęs ir Lietuvoje artimiesiems giminaičiams palikti nenorėjo. Šiuo metu su buvusiu sutuoktiniu V. V. susitarė dėl vaiko gyvenamosios vietos pas ją ir, kad išlaikymą V. teiks abiems vaikams (b.l. 87).

Liudytoja apklausta T. R. parodė, kad 2009 m. E. su vyru V. V. išsituokė. Sūnaus R. gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su tėvu V. V.. V. išvykęs į Daniją, o R. paliko žodiniu susitarimu E.. 2013 m. spalio 4 d. E. su abiem vaikais kažkur išvažiavo palikusi raštelį, kad jai viskas gerai (b.l. 5, 6).

2011-04-22 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta santuoką tarp V. V. ir E. V. N. nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, E. V. grąžinti ikisantuokinę pavardę „N.“, sūnaus R. V. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu V. V., kuris įsipareigoja sūnų išlaikyti iki jo pilnametystės (b.l. 9-10).

Liudytoja apklausta A. N. parodė, kad dukrai santuokoje su Vitu gimė du vaikai. 2011 metais jie santuoką nutraukė. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu R. V. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu V. V.. 2013 m. jie vėl pradėjo gyventi kartu. Rugpjūčio mėnesį V. gavo pasiūlymą dirbti Danijoje, žodžiu susitarė su E., kad R. palieka jai. 2013 m. spalio 4 d. E. ir vaikų pasigedo. 2013-10-06 E. paskambino ir pasakė, kad ir jai, ir vaikams viskas gerai, sakė, kad turi darbą (b.l. 12).

Liudytoju apklaustas V. V. parodė, kad 2011 metais išsituokė su E.. Sūnaus R. gyvenamoji vieta teismo sprendimu buvo nustatyta su juo. 2013 m. jis su E. vėl nusprendė bendrauti ir gyventi jos močiutės namuose. Jis susirado darbą Danijoje, sūnų paliko E.- vaiko mamai. 2013-10-05 sužinojo, kad E. su abiem vaikais kažkur pabėgo (b.l. 13, 14, 15, 16). Papildomai apklaustas jis parodė, kad su E. N. susitarė, kad sūnų R. jis išleidžia gyventi Anglijoje kartu su mama E. N., kad nei vienas nevaržys bendravimo su sūnumi, kad jis teiks išlaikymą vaikui. Vienas kitam pretenzijų neturi ir jis neprieštarauja, kad sūnus gyventų su motina (b.l. 17).

Liudytoja apklausta R. Č. parodė, kad po skyrybų su E. V. teismo sprendimu buvo paliktas su juo gyventi sūnus R.. 2013 m. V. su E. vėl pradėjo gyventi, bet susiradęs darbą išvyko į Daniją. Sūnų R. paliko E.. 2013 m. spalio mėnesį sužinojo, kad E. su vaikais išvyko į Angliją (b.l. 23).

Liudytoja apklausta R. V. parodė, kad E. N. buvusi jos marti. Po skyrybų su jos sūnumi teismo sprendimu sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu. Kai V. gavo darbą Danijoje, E. paprašė, kad prižiūrėtų R., vėliau sužinojo, kad E. su vaikais išvažiavo į Angliją (b.l. 25).

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pareigūno tarnybiniu pranešimu, kad 2013-10-06 į Vilkaviškio r. PK kreipėsi T. R. pranešdama, kad 2013-10-04 apie 10 val. iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), su mažamečiais vaikais išvažiavo ir negrįžo anūkė E. N., kuri paliko raštelį, kad jai viskas gerai (b.l. 3).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažįsta padariusi šią veiką ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (b.l. 78), pas psichiatrą stebimų pacientų grupei nepriklauso ( b.l. 67), duomenys apie asmens draudėjus ( b.l. 75), neteista (b.l. 77).

Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo normos saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Teismų įstatymo 9 straipsnis). Pagal BK 245 straipsnį nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Teismo sprendimo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia. BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su momentu, kai asmuo nustatytu laiku neįvykdo savo pareigos.

Visi aukščiau išdėstyti bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, yra pripažintini kaltinamajai inkriminuotini nusikalstamos veikos buvimu ir jos kaltės įrodymais, kurie yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, todėl yra visiškai pakankami teismui konstatuoti, kad kaltinamoji, aukščiau aprašytomis aplinkybėmis, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 245 str.

Kaltinamosios E. N. nusikalstama veika prokuroro pareiškime užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu yra kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. visiškai teisingai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą dėl E. N. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 245 str.

Už šią nusikalstamą veiką kaltinamajai E. N. gali būti skiriamos bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Procesas užbaigtinas teismo baudžiamuoju įsakymu. Tokią galimybę prokurorui suteikia Lietuvos Respublikos BPK 418 str., kur numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Atsižvelgiant į tai, kad padaryta nusikalstama veika yra baudžiamasis nusižengimas, šią veiką padarė dar neteistas ir nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvęs atleistas asmuo, todėl jai skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kuri atitiks padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad padaryta nusikalstama veika baudžiamasis nusižengimas, padarytas tiesiogine tyčia, taip pat į E. N. asmenybę: neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, taip pat atsižvelgtina į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl skirtina baudos bausmė artima minimumui.

E. N. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu skiriant baudą.

Atsižvelgiant į byloje nenustatytą kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamosios asmenybę, padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, jai skirtina 3 (trijų) MGL bauda.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. E. N. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę nustatyti 2 (dviejų) MGL baudą.

Kaltinamajai 2014-03-21 tyrėjos nutarimu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (b. l. 88), nekeistina, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintina (BPK 119 str., 139 str.).

Proceso išlaidų nebuvo.

Byloje civilinių ieškinių nepateikta.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., BPK 297 str., 298 str., 418-420 str. 1 d. 1 p., 421 ir 422 str. str., teisėjas

nusprendė:

E. N., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 245 str., ir nuteisti ją paskiriant jai 3 (trijų) MGL baudą.

Sutinkamai su LR BK 64¹ str. E. N. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę nustatyti 2 (dviejų) MGL baudą.

E. N. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsigaliojus, panaikinti.

Bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6800). Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ji bus išieškoma priverstinai.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Laimutis Vaitkus