Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2013-07-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-985-900/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-07-22
Bylos Nr.
1-985-900/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-985-900/2013Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00034-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.2.14.6.1.; 2.10.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 22 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,

rašytinio proceso tvarka susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis specialųjį vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

yra kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, o būtent: 2012 m. rugsėjo 26 d. 23⁴⁶ val. Šiaulių m. pagal 2012 m. rugsėjo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį, (per klaidą) sudarytą tarp jo ir Ž. C., priėmė iš Ž. C. iš tikrųjų Baltarusijos Respublikos piliečiui A. K. (A. K.) priklausančią transporto priemonę „Toyota Celica“, tranzitiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kurią K. C. jam patikėjo nugabenti į Baltarusijos Respubliką, tačiau šio automobilio Baltarusijos Respublikos piliečiui A. K. nenuvežė, o VĮ „Regitra“ Marijampolės filiale 2012 m. spalio 10 d. įregistravo savo vardu ir perdavė kitam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam Baltarusijos Respublikos piliečiui, padarydamas nukentėjusiajam A. K. 4 200 EUR turtinę žalą.

Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

Kaltinamojo (įtariamojo) R. K. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (113-114, 135 b. l.), kuriuose nurodyta, kad 2012 m. rudenį (tikslios datos neprisimena) Šiaulių m. jam buvo perduotas automobilis „Toyota Celica“, kurį jis žadėjo nugabenti pirkėjui, gyvenančiam Baltarusijos Respublikoje. Automobilį perdavė pardavėjas; prieš perduodant transporto priemonę, jis (R. K.) pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įgijo pirkėjo teises bei pareigas. Nusprendė, kad neperduos šio automobilio tikrajam įgijėjui, o parduos kitam Baltarusijos gyventojui. Automobilį nuvarė į Marijampolę ir laikė iki 2012 m. spalio 10 d. Per internetą susirado baltarusį, kuriam reikėjo tokio pat automobilio; jokių jo duomenų neturi (bendravo internetu, el. pašto adreso neprisimena). Susitarė, kad nuvarys automobilį į Baltarusijos Respubliką ir paliks degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Kadangi neturėjo vizos, paprašė, kad automobilį į Baltarusiją nuvarytų A. L.. Pastarajam sutikus, VĮ „Regitra“ 2012 m. spalio 23 d. pateikė prašymą įregistruoti A. L. automobilio naudotoju. Sutarė, kad A. L. automobilį „Toyota Celica“ paims iš degalinės (duomenys neskelbtini); automobilis bus paliktas atrakintas, užvedimo rakteliai, automobilio dokumentai bei pinigai, skirti A. L. už automobilio nuvarymą į Baltarusiją, bus padėti automobilio dėtuvėje. 2012 m. spalio 24 d. A. L. kirto (duomenys neskelbtini) sieną. Po to, kai A. L. nuvarė automobilį į Baltarusiją, pirkėjas sumokėjo R. K. 1 500 JAV $. Pinigus perdavė ne tiesiogiai R. K., o per kitą asmenį – vairuotoją iš Lietuvos; su juo susitiko Marijampolės automobilių turguje ir pasiėmė pinigus. A. K. automobilio nenuvarė, į jo telefono skambučius neatsiliepė. Nukentėjusiajam padarytą žalą žada atlyginti. Nuoširdžiai gailisi nusikaltęs; taip pasielgė norėdamas užsidirbti daugiau pinigų.

Nukentėjusiojo A. K. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (21-22, 25-26 b. l.), kuriuose nurodyta, kad 2012 m. rugsėjo mėn. Lietuvoje surado pardavėją, parduodantį „Toyota Celica“ markės automobilį. Su pardavėju, vardu K., bendravo telefonu ir el. paštu; sutarė, kad už automobilį sumokės 4 200 EUR. 2012 m. rugsėjo 26 d. pervedė pinigus ir interneto tinklalapyje įdėjo skelbimą, kad ieško asmens, kuris atgabentų automobilį į Baltarusiją. Į skelbimą atsiliepė vyras; nurodė savo el. pašto adresą ir telefono numerį. Susisiekė su juo ir susitarė, kad automobilį nuvarys ne į (duomenys neskelbtini), o į Rusijos Federacijoje esantį (duomenys neskelbtini) miestą. Už šią paslaugą A. K. būtų sumokėjęs 700 EUR (pinigų nemokėjo, nes automobilio niekas neatgabeno). Jeigu neklysta, tą pačią dieną, kai sumokėjo pinigus už automobilį pardavėjui, minėtas vyras paskambino ir pasakė, kad automobilis jau pas jį; žadėjo, kad Rusijoje automobilis bus už dviejų dienų. Vėliau jokio skambučio iš jo nebesulaukė; skambino jam pats, bet į skambučius arba niekas neatsiliepdavo, arba telefonas būdavo išjungtas. Nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo padaryta 4 200 EUR žala.

Nukentėjusysis A. K. ir kaltinamasis (įtariamasis) R. K. 2013 m. gegužės 28 d. sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo R. K. įsipareigojo sumokėti A. K. 4 200 EUR per 3 metus ir 6 mėnesius, mokėdamas po 100 EUR/mėn. (20 b. l.).

Liudytojo Ž. C. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokole (35-36 b. l.), kuriame nurodyta, kad turėjo savo vardu įregistruotą automobilį „Toyota Celica“ su tranzitiniais numeriais. Automobilį nupirko sūnui K. C.. Vėliau nusprendė automobilį parduoti; 2012 m. rugsėjo mėn. su sūnumi susisiekė potencialus pirkėjas iš Baltarusijos. Iš pradžių susitarė, kad automobilį pirkėjui nugabens patys, bet vėliau pirkėjas pranešė suradęs asmenį, kuris nuvarys automobilį į Baltarusiją. Pirkėjui pervedus pinigus (4 200 EUR), ėmė laukti tarpininkų, kuriems turėjo perduoti automobilį. Už 2 dienų iš (duomenys neskelbtini) apie 2⁰⁰ val. nakties atvyko du vyrai. Jų apibūdinti negali, nes nematė; su jais bendravo sūnus K. Ž. C. surašė pirkimo-pardavimo sutartį, ją pasirašė ir perdavė sūnui, kad įrašytų pirkėjo duomenis ir sutarties sudarymo datą. Iš sūnaus sužinojo, o vėliau ir pats pamatė, kad pirkėjo pavardė K., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Pranešė pirkėjui, kad automobilį jau išsivežė. Po 10-14 d. su jais susisiekė pirkėjas ir paklausė, kur automobilis; sakė, jog negali su vežėjais susisiekti, nes šie į telefono skambučius neatsiliepia. Vežėjams mėgino skambinti K., bet telefonai buvo išjungti. Kartą telefonas buvo įjungtas; sūnus parašė SMS žinutę, kad grąžintų pirkėjui automobilį. Į šią žinutę niekas neatsakė, o telefoną tuojau pat išjungė.

Liudytojo K. C. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokole (37-38 b. l.), kuriame teigiama, kad jo tėvas Ž. C. turėjo savo vardu registruotą automobilį „Toyota Celica“ su tranzitiniais numeriais. Automobilį tėvas nupirko jam (K. C.), tik įregistravo savo vardu. Vėliau nusprendė automobilį parduoti. 2012 m. rugsėjį surado pirkėją iš Baltarusijos; jo vardo nei pavardės nežino. Su pirkėju, padedant tėvui (K. C. nemoka rusų kalbos), bendravo el. paštu, vėliau telefonu. Pirkėjas pasakė, kad surado vežėjus, kurie iš Lietuvos nugabens automobilį į Baltarusiją. Pirkėjui pervedus pinigus, tėvas surašė pirkimo-pardavimo sutartį, ją pasirašė ir perdavė jam, kad šis įrašytų pirkėjo duomenis. Vidurnaktį atvažiavo du pusamžiai stambaus kūno sudėjimo vyrai. Pagal tarmę suprato, kad jie iš (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutartyje kaip pirkėją nurodė R. K.. Po kelių dienų su jais susisiekė tikrasis pirkėjas ir pasiteiravo apie automobilį. Tėvas paklausė pirkėjo, ar jis pažinojo vežėjus. Pirkėjas atsakė, kad surado juos internetu. K. C. mėgino tiems vyrams skambinti, bet į telefono skambučius niekas neatsiliepė; siuntė SMS žinutę, bet atsakymo negavo.

Liudytojo A. L. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (78-79 b. l.), kuriame pažymėta, kad 2012 m. gruodžio mėn. pradžioje (tikslios datos neatsimena) iš Lietuvos į Baltarusiją nuvarė automobilį „Toyota Celica“, 1998 m. laidos. Automobilį nugabenti prašė asmuo, vardu R., gyvenantis (duomenys neskelbtini). R. automobilį „Toyota Celica“ buvo palikęs degalinės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini); užvedimo rakteliai buvo padėti ant automobilio rato; automobilio dokumentai ir A. L. skirti pinigai (500 Lt) - salone. Šį automobilį nuvarė į Baltarusiją ir paliko degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ netoli Minsko; užvedimo raktelius ir dokumentus įdėjo į automobilio dėtuvę. Iš degalinės taksi automobiliu nuvažiavo į Minsko autobusų stotį, o iš ten autobusu grįžo į Lietuvą. Tai buvo antras sykis, kai Regimanto prašymu atliko tokio pobūdžio pervežimą; už tai gavo 500 Lt.

Taip pat transporto priemonės „Toyota Celica“ (tranzitiniai Nr. (duomenys neskelbtini)) registracijos liudijimu, patvirtinančiu, kad jos savininkas yra Ž. C. (74 b. l.); 2012 m. rugsėjo 26 d. transporto priemonės „Toyota Celica“ (tranzitiniai Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp Ž. C. ir R. K. (71 b. l.); išrašu iš transporto priemonių registro, patvirtinančiu, kad 2012 m. spalio 10 d. R. K. savo vardu įregistravo automobilį „Toyota Celica“, kėbulo identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (32 b. l.); R. K. VĮ „Regitra“ Marijampolės filialui 2012 m. spalio 10 d. pateiktu prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti valstybinius Nr. (duomenys neskelbtini) vietoj tranzitinio Nr. (duomenys neskelbtini) (72 b. l.); VĮ „Regitra“ išrašu, bylojančiu, kad R. K. įregistruotas transporto priemonės „Toyota Celica“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku (120 b. l.); R. K. VĮ „Regitra“ Marijampolės filialui 2012 m. spalio 23 d. pateiktu prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti A. L. transporto priemonės „Toyota Celica“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudotoju (73, 75 b. l.); 2013 m. sausio 18 d. A. K. pareiškimu (4 b. l.); Šiaulių AVPK Nusikaltimų tyrimo biuro Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. E. 2013 m. balandžio 11 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad R. K. bendravo su Baltarusijos Respublikos piliečiu A. K. dėl automobilio „Toyota Celica“ nugabenimo į Baltarusiją (49-50 b. l.); Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2013 m. gegužės 9 d. pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2012 m. spalio 24 d. automobilis „Toyota“, VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. L., kirto (duomenys neskelbtini) sieną (67 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis jam patikėto automobilio „Toyota Celica“ neperdavė tikrajam įgijėjui (nukentėjusiajam A. K.), bet neteisėtai ir neatlygintinai pavertė savo turtu, t. y. pasisavino (įregistravo savo vardu, o vėliau pardavė kitam asmeniui); šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam turtinę žalą, kuri viršija 3 MGL, bet neviršija 250 MGL.

Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį padarymą skirti 40 MGL (5 200 Lt) baudą.

Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro siūlymui baudžiamosios bylos procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (138 b. l.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis neteistas (118 b. l.), baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (126-127 b. l.). Yra registruotas darbo biržoje (123 b. l.), į UAB „Medgintras“ psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas (119 b. l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikaltimą ir, jį padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Tas, kas pasisavino jam patikėtą arba jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų (BK 183 str. 1 d.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamajam nedavus sutikimo atlikti viešuosius darbus (BK 46 str. 1 d.), ši bausmės rūšis net negali būti svarstoma. Pirmą kartą teisiamiems kaltinamiesiems paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 str.). Tokiu atveju kaltinamajam skiriama prokuroro siūlomos bausmės rūšis – bauda, jos dydį parenkant mažesnį nei vidutinis, t. y. tokį, kokį siūlė prokuroras (BK 47 str. 3 d. 2 p.). Bausmės mokėjimas išdėstomas prokuroro siūlomu 10 mėnesių laikotarpiu, pirmos įmokos mokėjimo datą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam R. K. skirtos kardomosios priemonės: dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), kurią 2005 m. birželio 9 d. išdavė Marijampolės apskrities VPK Migracijos skyrius, ir Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2008 m. gegužės 28 d. išdavė Marijampolės apskrities VPK Migracijos skyrius) paėmimas, taip pat rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikomos tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas (101, 104-107 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 40 (keturiasdešimties) minimalių gyvenimo lygių, t. y. 5 200 Lt (penkių tūkstančių dviejų šimtų litų) dydžio baudą.

Įpareigoti sumokėti baudą per 10 (dešimt) mėnesių, pirmos įmokos mokėjimą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

R. K. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), kurią 2005 m. birželio 9 d. išdavė Marijampolės apskrities VPK Migracijos skyrius; Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2008 m. gegužės 28 d. išdavė Marijampolės apskrities VPK Migracijos skyrius) paėmimą – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Išaiškinti R. K., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėja Alma Berniūnaitė