- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-02
- Bylos Nr.
- 2-2753-231/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00369-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Ieškovas
- E. R.
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. R. ieškinį atsakovei A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas E. R. patikslinus ieškinio reikalavimus teismo posėdžio metu prašo: 1) nutraukti jo ir atsakovės A. J. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) padalinti žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui, o atsakovei priteisiant 200 Eur kompensaciją; 3) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. Santuokos pradžioje ieškovo ir atsakovės santykiai buvo geri, kartu gyveno apie 5 metus, tačiau atsakovė dirbo užsienyje ir vis mažiau laiko skirdavo šeimai. Taip pat išryškėjo jų charakterių skirtumai, šiuo metu bendro ūkio neveda, išsiskiria požiūriai į gyvenimą, dėl to vyksta konfliktinės situacijos. Nurodo, kad santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokoje vaikų nesusilaukė, bendrų kreditorių neįgijo. Nurodo, kad ieškovui ir atsakovei bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nutraukus santuoką turėtų būti priteistas ieškovui, atsakovei priteisiant 200 Eur kompensaciją. Kito dalintino turto šalys gyvendamos kartu neįgijo.
Atsakovė A. J. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai yra pranešta įstatymo nustatyta tvarka- pasirašė asmeniškai. Atsiliepimo į ieškovo pareikštą ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
E. R. ir A. J. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. 50 (b. l. 6). Santuokoje šalys vaikų nesusilaukė. Byloje nėra duomenų apie sutuoktinių bendrus kreditorius. VĮ Registrų centras duomenimis sutuoktiniai 2014-02-28 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 1-2634 įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-10). Kito dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto sutuoktiniai neįgijo (b.l. 4, 11-12)
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
CK 3.60 straipsnis reglamentuoja santuokos nutraukimo sąlygas. Nurodyto straipsnio 2 dalyje numatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.
Ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodydamas, jog atsakovė nesirūpino ieškovu, neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, nes nuolat dirba užsienyje, tačiau ieškovas taip pat pripažino savo kaltę dėl šeimos iširimo.
Teismas, įvertinęs nurodytus duomenis, daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl tarpusavio supratimo ir pagarbos viena kitai stokos, todėl darytina išvada, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliais ir pasitikėti vienas kitu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai). Taip pat pažymėtina, kad atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, liudijančias, kad šalys kartu nebegyvena virš vienerių metų, atsakovė gyvena užsienyje, taikytis šalys nenori, nustatyti terminą šalių susitaikymui nėra pagrindo (CK 3.54 straipsnio 4 dalis).
Nesant ginčo dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, esant nustatytoms aplinkybėms, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).
Dėl sutuoktinių pavardžių.
Ieškovas pateiktu ieškiniu neprašė išspręsti klausimo dėl šalių pavardžių nustatymo po santuokos nutraukimo. Konstatuojama, kad atsakovei nepareiškus savo nuomonės dėl ieškinio reikalavimų, ji su juo sutinka. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CK 3.69 str., nutraukus šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ieškovui paliekama jo pavardė – (duomenys neskelbtini), atsakovei – jos pavardė – (duomenys neskelbtini).
Dėl turto padalijimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-10). Duomenų apie kitą dalintiną turtą byloje nėra. Ieškovas prašo šį žemės sklypą priteisti jam natūra, atsakovei priteisiant 200 Eur kompensaciją. Teismo vertinimu, atsakovei nepareiškus savo nuomonės dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, atsakovė išreiškė sutikimą, kad ieškovui būtų priteistas žemės sklypas, o jai būtų išmokėta piniginė kompensacija. Ieškovas apie kompensacijos sumokėjimą rašytinių įrodymų nepateikė.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas kreditorinių įsiskolinimų neturi. Apie atsakovės kreditorinius įsiskolinimus ieškovui nėra žinoma.
Dėl kitų reikalavimų santuokos nutraukimo byloje.
Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jų vienas kito išlaikymo klausimas nesprendžiamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas šioje civilinėje byloje patyrė 124 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, elgėsi pasyviai, todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovui turėtų būti priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad neprašo priteisti jam šias išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės ieškovui nepriteistinos .
Iš atsakovės valstybei priteistina 5,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 80, 85, 88, 92, 93, 96, 98, 99, 150, 177-178, 268-270, 282, 375-380 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Nutraukti E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nutraukus santuoką A. J. palikti pavardę – (duomenys neskelbtini), E. R. – jo pavardę – (duomenys neskelbtini).
Ieškovui E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti asmeninės nuosavybės teise: ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Priteisti atsakovei A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur kompensaciją už ieškovui atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.
Priteisti valstybei iš A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.