- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-20
- Bylos Nr.
- e2S-759-260/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01312-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno rajono savivaldybei
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) parapijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. e2YT- 6287-584/2018 atsisakyta priimti pareiškėjos (duomenys neskelbtini) parapijos pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno rajono savivaldybei dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja (duomenys neskelbtini) parapija 2018 m. sausio 26 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė teismo nustatyti faktą, kad (duomenys neskelbtini) parapija pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į pastatą ((duomenys neskelbtini)), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą 1R1m, esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini), priklausančiame (duomenys neskelbtini) seniūnijai, šalia buvusių kapinių (duomenys neskelbtini) pradėta statyti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vyskupijos kurija (duomenys neskelbtini) įgaliojimu Nr. (duomenys neskelbtini) įgaliojo Krikščioniško meno Lietuvos fondą rinkti lėšas (duomenys neskelbtini) parapijoje statybai ir šio projekto įgyvendinimui. (duomenys neskelbtini) statyba vyko su pertraukomis, jos atidarymas įvyko (duomenys neskelbtini) metais. Nors (duomenys neskelbtini) parapija funkcijas vykdo nuo (duomenys neskelbtini) metų, tačiau jos nuosavybė nėra įregistruota VĮ Registrų centre. Dėl to ji negali oficialiai sudaryti elektros tiekimo sutarties bei sutarčių dėl (duomenys neskelbtini) aplinkos ir vidaus tvarkymo. V. J. kaimo bendruomenė nori, kad (duomenys neskelbtini) pastatas būtų įteisintas (duomenys neskelbtini) vardu, kadangi šią (duomenys neskelbtini) aptarnauja (duomenys neskelbtini) klebonas. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo atlikti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) parapijos iniciatyva ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimo šifras- (duomenys neskelbtini), paskirtis - religinė, adresas (duomenys neskelbtini). Teisinė (duomenys neskelbtini) registracija nėra atlikta iki šiol, tačiau šią (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) oficialiai valdo (duomenys neskelbtini) parapija. (duomenys neskelbtini) aplink (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). 2017 m. rugsėjo 19 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus įsakymu suformuotas žemės sklypas buvo neatlygintiniam naudojimui perduotas Kauno rajono savivaldybei, Nacionalinės žemės tarnybos ir Kauno rajono savivaldybės buvo sudaryta neatlygintinės panaudos sutartis, kurį buvo įregistruota VĮ Registrų centras (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos (duomenys neskelbtini) parapijos pareiškimą.
Teismas nurodė, kad įgyjamoji senatis yra tada, kai asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs daiktą ne mažiau, nei 10 metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo. Byloje yra pateiktas (duomenys neskelbtini) įgaliojimas, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) yra statoma pagal architekto G. P. projektą. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, jog statinys, dėl kurio prašomas nustatyti juridinis faktas, yra sukurtas statybos būdu, pradedant jį statyti (duomenys neskelbtini). Jeigu asmuo teisėtai pastato pastatą, tai jis įgyja nuosavybės teisę į tą pastatą pagal CK 4.47 straipsnio 4 punktą. Tokiu atveju galima daryti išvadą, kad pareiškėja yra įgijusi nuosavybės teisę į nurodytus statinius kitu pagrindu–statybos. Dėl šios priežasties įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas, nes įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas ir nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik asmuo, kuris nėra to daikto savininkas. Atsižvelgiant į tai, kad statyba pradėta (duomenys neskelbtini) ir į tai, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) yra pastačiusi pagal projektą, ji laikytina daikto savininku, o pareiškėjo nuosavybė į daiktą gali atsirasti užbaigus statybos procesą Statybos įstatyme nustatyta tvarka.
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja (duomenys neskelbtini) parapija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutartį ir perduoti iš naujo spręsti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui.
Atskirajame skunde pareiškėja nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl vieno konkretaus dokumento ir įvertinęs jį kaip patvirtinantį pareiškėjo nuosavybės teisę įgytą statybos būdu, pasisakė dėl bylos išnagrinėjimo iš esmės. Teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti pareiškimą, o ne pasisakyti dėl pačios bylos esmės ir vertinti į bylą pateiktus įrodymus apimtyje, susijusioje su pareiškimo patenkinimu ar atmetimu. Dokumentas, kuris teismui suponavo išvadą apie daikto nuosavybę, t. y. (duomenys neskelbtini) įgaliojimas, kuriame Krikščioniško meno Lietuvos fondas buvo įgaliotas rūpintis (duomenys neskelbtini) statybos reikalais pagal architekto G. P. projektą, dar nereiškia, kad projektas iš viso buvo parengtas, nes jokių tolimesnių duomenų apie tai iš viso nėra. Pareiškėjos nuomone, teismas šį dokumentą įvertino ne tik prieš laiką, bet ir nepagrįstai išskirdamas jį iš kitų pateiktų dokumentų. Skundžiama teismo nutartis užkirto pareiškėjai teisę teikti papildomus įrodymus, kelią į teisminę gynybą ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pareiškėjos atskiruoju skundu.
Pareiškimo priėmimo stadijoje teismas patikrina, ar yra procesinės prielaidos procesui teisme pradėti, įskaitant ir tai, ar pateiktas pareiškimas atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, pareiškime dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo turi būti nurodyti CPK 531 str. įtvirtinti papildomi reikalavimai, t. y. daikto aprašymas, daikto valdymo terminas, nurodyta, kad pareiškėjas yra sąžiningas ir teisėtas valdytojas, o valdymas visą laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas, taip pat nurodyta, ar nėra CK nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Pareiškimo priėmimo stadijoje nėra vertinama, ar į nurodytą turtą gali būti įgyjama nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį. Materialinės teisės normos numatytos CK 4 knygos atskiruose straipsniuose negali būti naudojamos kaip pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą, nes pareiškimo pagrindą sudarančios aplinkybės nustatinėjamos įvertinus pareiškėjo pateiktus įrodymus bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Pareiškėjai neįrodžius aplinkybių, kuriomis grindžiami pareiškimo reikalavimai, t. y. neįrodžius CK 4.68-4.71 str. nustatytų sąlygų įgyjamosios senaties faktui nustatyti, būtų pagrindas tokio pareiškėjo pareiškimo netenkinti, tačiau ne atsisakyti jį priimti. Teisė pareikšti ieškinį ar pareiškimą yra procesinė asmens teisė, negalinti priklausyti nuo materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, todėl teismas neturi teisės atsisakyti priimti pareiškimo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų, kurie yra reikšmingi pareiškimo patenkinimui ar netenkinimui, o ne teisei pareikšti pareiškimą ar ieškinį.
Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį priėmimo klausimą ir nepagrįstai pareiškėjo pareiškimą atsisakė priimti. Todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos (duomenys neskelbtini) parapijos pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.