Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Lazdijų rajono apylinkės teismo 1998 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį ir 234 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 3 metams, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 ¹ straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

2. Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje;

3. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

4. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį - areštu 45 paroms,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. J. mušdamas ir kitaip smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė žmogui - artimajam giminaičiui fizinį skausmą: 2024 m. vasario 26 d. apie 19.40 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto metu sudavė ranka vieną smūgį sūnui Ž. J., gim. (duomenys neskelbtini), į galvos sritį (kairio skruosto srityje), tuo sukeldamas nukentėjusiajam Ž. J. fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. J. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog jo sūnus Ž. J. gyvena kitame būste, į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), jis atvyksta kaip svečias. 2024 m. vasario 26 d. sūnus Ž. buvo atvykęs į jo namus, žaidė kompiuterinį žaidimą. Jis pats (D. J.) buvo neblaivus. Apie 19.40 val. sūnaus Ž. J. paprašė, kad pritildytų garsą, tačiau sūnus jam nepagarbiai atsakė („neaiškink“, „kas tu čia man toks“ ir pan.). Dėl tokio sūnaus elgesio supykęs sudavė ranka jam vieną smūgį į galvos sritį kairio skruosto srityje. Sūnus netrukus pasišalino iš namų. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Pripažįsta, jog dėl panaudoto fizinio smurto sūnui Ž. J. sukėlė fizinį skausmą.

Nukentėjusysis Ž. J. parodė, jog jis gyvena kitame būste (duomenys neskelbtini). Tėvai gyvena gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Tėvas D. J. gan dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. 2024 m. vasario 26 d., jam esant (duomenys neskelbtini), paskambino neblaivus tėvas D. J. Pokalbio metu įvyko žodinis konfliktas (tėvas neblaivus kažką kalbėjo, tačiau jis nesuprato). 2024 m. vasario 26 d. apie 19 val. grįžo į tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini) Buvo savo kambaryje, bandė pajungti kompiuteriui internetą. Tuomet į kambarį užėjo tėvas D. J. sakydamas: „Ar žinai, kad negalima sakyti, kas tau yra“. Jis atsakė, kad nežino. Tuomet tėvas pasakė: „Ar nori, kad sudaužyčiau tavo kompiuterį pasiėmęs plaktuką“. Jis atsakė: „Gali‘. Tuomet tėvas pasakė, kad išjungs elektrą. Jis atsakė: „Gali“. Tuomet tėvas D. J. sudavė ranka stiprų smūgį į galvos sritį kairio skruosto srityje. Pajuto stiprų skausmą, veidas aptirpo. Tuomet apie įvykį pranešė policijos įstaigos pareigūnams. Skausmas praėjo tik kitą dieną.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo D. J. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pagrindu pripažįstami įrodymais.

Iš 2024 m. vasario 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vieta – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, vaizdo įraše užfiksuota, jog alkoholio kiekio matuokliu įtariamajam D. J. nustatytas 3,15 promilių neblaivumas.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus 2024 m. kovo 24 d. specialisto išvados Nr. G 84/2024 (06) matyti, kad esant bylos medžiagoje duomenims, patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo 2024 m. vasario 26 d. apie 19.40 val. nukentėjusiajam galimybė.

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, jog nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai yra, be kita ko, vaikai. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis D. J. yra nukentėjusiojo Ž. J. tėvas. Tiek kaltinamasis D. J., tiek ir nukentėjusysis Ž. J. patvirtino, jog 2024 m. vasario 26 d. D. J. gyvenamajame name kaltinamasis smurtavo prieš sūnų Ž. J. – ranka sudavė jam vieną kartą į veido sritį kairio skruosto srityje ir taip mušdamas nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą. Tarp kaltinamojo D. J. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiajam Ž. J. sukelto fizinio skausmo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Visa tai leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroro pareiškimas tenkinamas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis D. J., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei šios bausmės trukme. Nukentėjusysis Ž. J. taip pat sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis D. J. padarė nusikalstamą veiką, baudžiamojo įstatymo priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia – jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). D. J. administracine tvarka baustas, teistas. Jo atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkina aplinkybė, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo D. J. asmenybę, sprendžiama, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokuroro pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Kaltinamojo D. J. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl D. J. atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis D. J. bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. vasario 26 d. iki 2023 m. vasario 27 d. Šis laikas įskaitomas į D. J. paskirtos bausmės laiką (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Šios kardomosios priemonės kaltinamajam taikymas panaikinamas pradėjus jam paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam sumažintą bausmę-laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į D. J. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2024 m. vasario 26 d. iki 2024 m. vasario 27 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, BK 72² straipsniu, paskirti D. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti D. J. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti D. J., jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti D. J.

Išaiškinti D. J. , kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

Išaiškinti D. J., jog jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.