- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-13
- Bylos Nr.
- 1A-605-315-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arunas Kisielius (pirm.), Audrone Kartaniene, Teresele Kazlauskiene
- Nuteistasis
- M. M.
- Nukentėjusysis
- T. K., J. G.
- Advokatai
- Domantas Skebas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aruno Kisieliaus,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo M. M. ir nukentejusiuju T. K. ir J. G. apeliacinius skundus del Ukmerges rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltima, numatyta LR BK 281 str. 1 d. ir nuteistas 10 MGL (1250 Lt) bauda.
Iš M. M. nukentejusiajam T. K. priteista 174,73 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 4.166,67 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, o nukentejusiojo T. K. kelti reikalavimai del nusikaltimu padarytos žalos (turtines ir neturtines) atlyginimo AB „Lietuvos draudimas“, kaip draudimo imones (civilinio bendraatsakovo), atžvilgiu atmesti.
Iš M. M. nukentejusiajam J. G. priteista 2.083,33 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, o nukentejusiojo J. G. kelti reikalavimai tiek del nusikaltimu padarytos turtines žalos atlyginimo M. M. atžvilgiu, tiek ir del nusikaltimu padarytos žalos (turtines ir neturtines) atlyginimo AB „Lietuvos draudimas“, kaip draudimo imones (civilinio bendraatsakovo), atžvilgiu atmesti.
Priteista iš M. M. 324 Lt turetu išlaidu advokates, kuri dalyvavo byloje kaip nukentejusiojo atstove, paslaugoms apmoketi nukentejusiojo T. K. naudai, 159,40 Lt turetu išlaidu advokates, kuri dalyvavo byloje kaip nukentejusiojo atstove, paslaugoms apmoketi nukentejusiojo J. G. naudai.
Aprašomoji dalis
nustate:
M. M. nuteistas už tai, kad 2005 m. gruodžio 29d., apie 21⁵⁵ val., vakare, Ukmerges mieste, Kauno gatveje, vairuodamas Ukmerges rajono savivaldybes tarybai priklausanti automobili „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruota UAB „ NORD/LB lizingas“ vardu, pažeide Keliu eismo taisykliu 146 p.(ivažiuodamas i kelia iš esanciu šalia jo teritoriju, vairuotojas privalo duoti kelia juo važiuojancioms transporto priemonems) reikalavimus ir padare autoavarija, t.y. jis, išvažiuodamas iš degalines „Alauša“, esancios Kauno gatveje Nr. 37, nepraleido Kauno gatve, kaip pagrindiniu keliu, važiavusio automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo pil. T. K., del ko ivykusio eismo ivykio metu, susidurus transporto priemonems, buvo sužalotas ne tik automobilio „Audi 80“ vairuotojas-pil. T. K., kuriam buvo padarytos kraujosruvos paakiuose, nosies kaulu lužimas, galvos smegenu sukretimas ir juosmens I slankstelio suspaustinis lužimas, sukele nesunku sveikatos sutrikdyma, nes del juosmens I slankstelio suspaustinio lužimo sveikata nukentejusiajam T. K. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienu laikotarpiui, bet ir kartu su juo važiave keleiviai, vienam iš kuriu-pil. J. G. buvo padaryti nubrozdinimai dešiniame kaktoje, muštine žaizda dešines akies viršutiniame voke, galvos smegenu sukretimas ir dešiniojo stipinkaulio lužimas, taip pat sukele nesunku sveikatos sutrikdyma, nes del muštines žaizdos voke ir dešiniojo stipinkaulio lužimo sveikata ir nukentejusiajam J. G. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienu laikotarpiui, o kitam keleiviui-pil. G. V. buvo padaryta muštine žaizda kaktoje, nubrozdinimas ir kraujosruva dešineje alkuneje, kas pastarajam sukele nežymu sveikatos sutrikdyma.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. M. apeliaciniu skundu prašo atnaujinti irodymu tyrima byloje ir paskirti eismo ivykio ekspertize, paskiriant ja VGTU doc. dr. E. S., panaikinti Ukmerges rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendi, ji išteisinti, o nukentejusiuju civilinius ieškinius atmesti. Nurodo, kad pagrindine salyga eismo ivykiui kilti buvo nukentejusiojo T. K. padarytas tuometines redakcijos KET 172, 173, 240 p. pažeidimas. Teismas neatsižvelge i tai, kad apeliantas butu spejes pravažiuoti pro artejanti automobili „Audi 80“ ir pasitraukti i priešpriešine eismo juosta, jeigu nukentejusysis T. K. nebutu nukreipes savo vairuojamo automobilio i kaire link nuteistojo automobilio „Seat“, taip pat jeigu nukentejusysis butu pasirinkes leistina važiavimo greiti ir laiku bei tinkamai stabdes. Ekspertizes akte konstatuota, kad minetas važiavimo krypties keitimas techniniu požiuriu buvo nepriimtinas – nukentejusysis turejo stabdyti automobili nekeisdamas važiavimo krypties. Be to, nukentejusieji T. K. ir J. G. važiavo neužsisege saugos diržu. Teismas nepakankamai ivertino ta aplinkybe, jog nuteistasis neturejo pagrindo tiketis, kad artejancio automobilio vairuotojas žymiai viršija leistina greiti, todel priartes greiciau, nei tikejosi nuteistasis. Apeliantas pažymi, kad ekspertizes akte nurodytas techninis eismo ivykio dalyviu veiksmu vertinimas teismui nera privalomas, ekspertui negali buti suteikiama teismo funkcija spresti klausima apie tai, kurio eismo ivykio dalyvio veiksmai teisiniu požiuriu buvo pagrindine salyga eismo ivykiui kilti. Šioje byloje nustatyta, kad nukentejusysis viršijo leistina važiavimo greiti, užduot stabdes keite judejimo krypti, sukeldamas pavoju eismo saugumui. Apelianto vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo išvažiavimo iš degalines pakankamai dideli atstuma, todel ši kliutis nukentejusiajam nebuvo netiketa. Be to, apeliantas nurodo, kad eismo ivykio pedsakai bei automobiliu padetis po eismo ivykio policijos pareigunu buvo užfiksuota itin nekokybiškai, apklausta tyreja E. S. patvirtino, kad tinkamai nefiksavo ivykio vietos duomenu del patirties trukumo. Teismas konstatavo, kad nukentejusieji nesegejo saugos diržu ir pagristai sumažino jiems priteistos žalos sumas, taciau netyre nukentejusiuju padaryto pažeidimo priežastinio ryšio su sužalojimais, nes nesunkus sveikatos sutrikdymai nukentejusiesiems buvo padaryti butent del to, kad jie nesegejo saugos diržu.
Apelianto teigimu, tiesioginio priežastinio ryšio tarp jo veiksmu ir nukentejusiesiems sukeltu sveikatos sutrikdymu nera, todel nera ir LR Civilinio kodekso 6.247 str. nurodytos civilines atsakomybes salygos, nukentejusiuju civiliniai ieškiniai yra atmestini. Be to, teismas priteisdamas turtines žalos atlyginima iš paties nuteistojo, o ne iš jo atsakomybe apdraudusios draudimo bendroves, netinkamai taike privalomaji civilines atsakomybes draudima reglamentuojanciu teises aktu nuostatas. Nuteistojo teigimu, jis buvo apsidraudes civiline atsakomybe draudimo bendroveje „Lietuvos draudimas“, o kaltininkas atsako už padaryta žala subsidiariai, t.y. privalo atlyginti tik ta žalos dali, kurios neatlygina draudikas (LR CK 6.254 str. 2 d.). Šiuo atveju draudimo bendrove nera išmokejusi maksimalios 500 000 euru sumos, skirtos turtinei žalai atlyginti. Teismas savo ruožtu nusprende, kad dalis iš draudimo bendroves nepatenkintu nukentejusiuju reikalavimu visgi yra pagristi, todel tokiu atveju turejo turtines žalos atlyginima priteisti iš draudimo bendroves, nes pats nuteistasis likusia turtine žala turi atlyginti tik tuomet, kai viršijama maksimali draudimo suma.
Nukentejusysis T. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Ukmerges rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendi ir paskirti M. M. griežtesne bausme, priteisti 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 974,73 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt turetu išlaidu advokates, kuri dalyvavo baudžiamojoje byloje kaip nukentejusiojo atstove, paslaugoms apmoketi, taip pat išreikalauti iš VšI Ukmerges Ligonine T. K. ligos istorija. Nurodo, kad teismas nepagristai sumažino jo patirta turtine bei neturtine žala. Ivykio metu apeliantui buvo padarytos kraujosruvos, nosies kaulu lužimas, galvos smegenu sutrenkimas, juosmens I slankstelio suspaustinis lužimas, todel gydytoju rekomenduotas masažas. Liudytojas A. V. patvirtino, kad jam buvo paskirti tik 10 masažo seansu, nes didesnis masažu skaicius del lešu trukumo negalejo buti paskirtas. Neaišku, kodel teismas pasisake, jog nebuvo irodyta šiu masažu butinybe, be to, teismui buvo pateikti irodymai, kad M. M. daugiau nei prieš 4 metus sukeltas eismo ivykis iki šiol turi liekamuju reiškiniu. Nukentejusiojo teigimu, visi liudytojai patvirtino, kad eismo ivykio metu jis buvo prisiseges saugos diržu ir tik po ivykio praejus 4 metams paskutineje ekspertizeje atsirado irašas, kad tiketina, jog eismo ivykio metu nukentejusysis T. K. galejo nesegeti saugos diržo. Nera suprantama, kodel teismas remiasi ne byloje esanciu irodymu visuma, o eksperto transporto trasologo V. Šakeno išsakyta nuomone, kad nukentejusiojo striukeje esancios sugadinimo žymes nebudingos saugos diržo paliktiems požymiams. Nukentejusysis pažymi, kad del patirtu traumu negalejo 2006 m. baigti verslo mokyklos, del patirtos stuburo traumos jam negalima ilgai sedeti, o tai užkerta kelia studijuoti ar dirbti megstama darba. Be to, baudžiamosios bylos nagrinejimas truko daugiau negu ketverius metus, todel priteistu bylinejimo išlaidu sumažinimas iki 324 Lt yra nepagristas. Taip pat teismas skirdamas bausme nuteistajam nukrypo nuo baudos vidurkio ir neatsižvelge, kad nebuvo nustatyta jokiu nuteistojo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, jis visa laika neige savo kalte, neatsipraše nukentejusiuju, neatlygino padarytos žalos.
Nukentejusysis J. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Ukmerges rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendi ir paskirti M. M. griežtesne bausme, priteisti 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 800 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt turetu išlaidu advokates, kuri dalyvavo baudžiamojoje byloje kaip nukentejusiojo atstove, paslaugoms apmoketi, taip pat išreikalauti iš VšI Ukmerges Ligonine J. G. ligos istorija. Nurodo, kad teisme apklaustas liudytojas A. V. patvirtino, kad jam buvo paskirti tik trys masažo seansai, nes del lešu trukumo didesnis masažu skaicius negalejo buti paskirtas, taip pat nurode, kad norint pasiekti koki nors poveiki buvo butini keli masažu ciklai po 10 masažu kiekvienas. Atsižvelgiant i tai, neaišku, kodel teismas pasisake, jog nebuvo irodyta šiu masažu butinybe. Sukeltas eismo ivykis iki šiol turi liekamuju reiškiniu nukentejusiajam ir teismui buvo pateikti tai patvirtinantys irodymai. Pažymi, kad nuteistojo veiksmai jam sukele dideli fizini skausma, šiuo metu fizinis kruvis sukelia skausmus, todel jis negali dirbti fiziniu darbu ir isidarbinti, rašymas taip pat sukelia fizini skausma. Gydytoju teigimu, del autoivykio metu patirtu sužalojimu ateityje gali tekti daryti plastine operacija, siekiant išgydyti nejautra ir panaikinti randus. Apelianto manymu, nepagristas bylinejimo išlaidu sumažinimas iki 159,40 Lt, nes bylos nagrinejimas truko daugiau negu ketverius metus. Taip pat teismas skirdamas bausme nuteistajam nukrypo nuo baudos vidurkio ir neatsižvelge, kad nebuvo nustatyta jokiu nuteistojo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, jis visa laika neige savo kalte, neatsipraše nukentejusiuju, neatlygino padarytos žalos.
Teismo posedyje nuteistasis M. M. ir jo gynejas praše nuteistojo apeliacini skunda tenkinti, o nukentejusiuju T. K. ir J. G. apeliacinius skundus atmesti.
Nukentejusiuju T. K. ir J. G. atstovai praše ju ginamuju apeliacinius skundus tenkinti, o nuteistojo M. M. apeliacini skunda atmesti.
Prokuroras praše atmesti nuteistojo M. M. ir nukentejusiuju T. K. ir J. G. apeliacinius skundus.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. M. apeliacinis skundas atmestinas, nukentejusiuju T. K. ir J. G. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Del nuteistojo M. M. skundo argumentu
Nurodo, kad pagrindine salyga eismo ivykiui kilti buvo nukentejusiojo T. K. padarytas tuometines redakcijos KET 172, 173, 240 p. pažeidimas. Teismas neatsižvelge i tai, kad apeliantas butu spejes pravažiuoti pro artejanti automobili „Audi 80“ ir pasitraukti i priešpriešine eismo juosta, jeigu nukentejusysis T. K. nebutu nukreipes savo vairuojamo automobilio i kaire link nuteistojo automobilio „Seat“, taip pat jeigu nukentejusysis butu pasirinkes leistina važiavimo greiti ir laiku bei tinkamai stabdes.
Kolegija, išnagrinejusi baudžiamosios bylos medžiaga ir nuteistojo M. M. apeliaciniame skunde išdestytus argumentus, daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo M. M. veiksmus pagal LR BK 281 str. 1 d. M. M. kalte, padarius jam inkriminuota nusikaltima, patvirtinta bylos faktiniais duomenimis, o butent: liudytoju M. P., D. Ž., E. S. parodymais, pirmine keliu eismo ivykio vietos apžiuros schema, ivykio vietos apžiuros protokolais, protokolais apie transporto priemones apžiura ir technines bukles patikrinima bei fotolentemis, specialistu išvadomis ir kompleksinemis eismo ivykio – teismo medicinos ekspertizemis, paties nuteistojo M. M. parodymais bei nukentejusiuju T. K., J. G., G. V. parodymais. Pirmosios instancijos teismas pagristai padare išvada, kad M. M., 2005 m. gruodžio 29d., apie 21⁵⁵ val., vakare, Ukmerges mieste, Kauno gatveje, vairuodamas Ukmerges rajono savivaldybes tarybai priklausanti automobili „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruota UAB „ NORD/LB lizingas“ vardu, pažeide Keliu eismo taisykliu 146 p.(ivažiuodamas i kelia iš esanciu šalia jo teritoriju, vairuotojas privalo duoti kelia juo važiuojancioms transporto priemonems) reikalavimus ir padare autoavarija, t.y. jis, išvažiuodamas iš degalines „Alauša“, esancios Kauno gatveje Nr. 37, nepraleido Kauno gatve, kaip pagrindiniu keliu, važiavusio automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo pil. T. K..
Nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad pagrindine salyga eismo ivykiui kilti buvo nukentejusiojo T. K. padarytas tuometines redakcijos KET 172, 173, 240 p. pažeidimas. Kolegija nelaiko pagristais tokius nuteistojo skundo argumentus, kadangi bylos faktiniai duomenys patvirtina, jog butent M. M. veiksmai buvo pagrindine autoivykio kilimo priežastimi. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. M. pažeide Keliu eismo taisykliu 146 p. (ivažiuodamas i kelia iš esanciu šalia jo teritoriju, vairuotojas privalo duoti kelia juo važiuojancioms transporto priemonems) reikalavimus, t.y. jis, išvažiuodamas iš degalines „Alauša“, esancios Kauno gatveje Nr. 37, nepraleido Kauno gatve, kaip pagrindiniu keliu, važiavusio automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo pil. T. K.. Nors nuteistasis nurodo, kad teismas nepakankamai ivertino ta aplinkybe, jog nuteistasis neturejo pagrindo tiketis, kad artejancio automobilio vairuotojas žymiai viršija leistina greiti, ivažiuodamas i kelia iš esanciu šalia jo teritoriju, vairuotojas privalo duoti kelia juo važiuojancioms transporto priemonems, kaip numatyta ivykio metu galiojusiu Keliu eismo taisykliu 146 punkte. Minetame punkte nenumatyta jokiu išimciu, kurioms esant vairuotojas neprivalo duoti kelia ivažiuodamas i kelia iš šalia jo esanciu teritorija, todel nuteistojo argumentai apie tai, kad ne vien jo veiksmai buvo pagrindine priežastimi autoivykiui kilti, atmestini kaip nepagristi.
Be to, nuteistojo kalte patvirtina ir nukentejusiuju parodymai. Nukentejusysis G. V. parode, kad ivykio diena važiavo T. K. vairuojamame automobilyje „Audi 80“, šalia vairuotojo sedejo J. G.. Automobili „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) liudytojo teigimu, jis pamate iki susidurimo likus 5 m. Tada, kai automobilis „Seat Alhambra“ išvažiavo užkirsdamas kelia jis dar nebuvo pilnai ivažiaves i savo važiuojamaja kelio juosta. Minetus parodymus liudytojas patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu. Šiuos parodymus patvirtina ir kartu važiavusio liudytojo M. P. bei liudytojo D. Ž. parodymai. M. P. parode, kad ivykio diena važiavo kartu su T. K., J. G. ir G. V. automobiliu „Audi 80“. Kai ivyko susidurimas, automobilis „Seat Alhambra“ dar nebuvo pilnai išvažiaves i savo važiuojamaja kelio dali ir bubo ties vidurio linija. D. Ž. parode, kad ivykio diena pylesi degalus degalineje „Alauša“. Parode, kad automobilis „Seat Alhambra“ išvažinejo iš degalines skersai gatves. Tuo pat metu nuo miesto puses atvažiavo automobilis „Audi 80“, kuris pamates, kad minetas automobilis „Seat Alhambra“ jau per daug išvažiaves i važiuojamaja kelio dali, pasuko šiek tiek kairiau ir susidurimas ivyko Kauno gatves viduryje. Liudytojo teigimu, automobilis „Audi 80“ važiavo ne didesniu kaip 50km/h greiciu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nustatyta, jog 2005m. gruodžio 29d., apie 21⁵⁵ val., vakare, Ukmerges mieste, Kauno gatveje ivyko eismo ivykis, kurio metu susidure i kelia iš šalia esancios degalines „ Alauša “ išvažiaves kaltinamojo M. M. vairuojamas automobilis „ Seat Alhambra “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno gatve, kaip pagrindiniu keliu, važiaves vieno iš nukentejusiuju T. K. vairuojamas automobilis „ Audi 80 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Išaiškinus visas bylos aplinkybes matyti, kad, po ivykusios autoavarijos atlikus eismo ivykio vietos apžiura, buvo nubraižytos kelios eismo ivykio schemos, taciau tiek bylos medžiagoje esancioje juodraštineje eismo ivykio vietos apžiuros schemoje, tiek ir 2005m. gruodžio 29d. schemoje prie keliu transporto eismo ivykio vietos apžiuros protokolo, kurios abi nera mastelines, nebuvo užfiksuoti duomenys, apibudinantys transporto priemoniu susidurimo vieta, ir eismo ivykyje dalyvavusiu transporto priemoniu padetys po eismo ivykio kelio Kauno gatves važiuojamosios dalies ilgio atžvilgiu bei Kauno gatveje esancio namo, pažymeto Nr. 100, ir prie išvažiavimo iš degalines esancio kelio ženklo(„Ivažiuoti draudžiama“) padetys Kauno gatves važiuojamosios kelio dalies ilgio ir plocio atžvilgiu. Kadangi eismo ivykio dalyviu nurodytos eismo ivykio aplinkybes buvo itin prieštaringos, minetu duomenu nebuvimas salygojo tai, kad ikiteisminio tyrimo metu objektu tyrima atlike specialistai negalejo tiksliai nustatyti eismo ivykyje dalyvavusiu transporto priemoniu susidurimo vietos Kauno gatves važiuojamosios kelio dalies ilgio ir plocio atžvilgiu (b.l. 116-125, t. 1). Tokiu budu, siekiant surinkti papildomus duomenis galimai eismo ivykyje dalyvavusiu transporto priemoniu susidurimo vietai ir ju galimoms padetims prieš pat susidurima nustatyti, viename iš 2007 m. gruodžio 03 d. ivykusiu teismo posedžiu bylos nagrinejimo teisme metu buvo priimta nutartis pavesti ikiteisminio tyrimo teisejui organizuoti procesiniu veiksmu, t.y. papildomos eismo ivykio vietos apžiuros atlikima, sudarant masteline eismo ivykio vietos schema pagal bylos medžiagoje esanciose schemose fiksuotas transporto priemoniu padetis po eismo ivykio, ir vieno iš eismo ivykyje dalyvavusio automobilio „Audi 80“ mastelines fotonuotraukos padaryma (b.l. 81-82, t.1). Pagal atliktu procesiniu veiksmu pagrindu gautus duomenis ir kita pateikta papildoma medžiaga bylos nagrinejimo teisme metu buvo paskirtos atlikti kelios kompleksines eismo ivykio – teismo medicinos ekspertizes.
Atliktos pakartotines kompleksines eismo ivykio – teismo medicinos ekspertizes patvirtino automobilyje „Audi 80“ važiavusiu G. V., M. P. bei ivyki maciusiojo liudytojo D. Ž., kuris tuo metu buvo degalineje, nurodytas autoivykio aplinkybes, t.y. tai, kad susidurimo metu automobilis „Seat Alhambra“ skiriamosios kelio juostos dar nebuvo kirtes, automobiliai susidure ties kelio viduriu. Kartu paneigtina nuteistojo M. M. paaiškinimai, kad iki transporto priemoniu susidurimo ivykio vietoje jo vairuotas automobilis jau buvo visiškai ištiesintas ir baiges manevra, t.y. savo važiuojamosios kelio juostos puseje.
Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas konstatavo, jog nukentejusieji nesegejo saugos diržu ir pagristai sumažino jiems priteistos žalos sumas, taciau netyre nukentejusiuju padaryto pažeidimo priežastinio ryšio su sužalojimais, nes nesunkus sveikatos sutrikdymai nukentejusiesiems buvo padaryti butent del to, kad jie nesegejo saugos diržu. Kolegija su šiuo apelianto skundo argumentu nesutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ivertino paciu nukentejusiuju dideli neatsarguma eismo ivykio metu, padejusi žalai atsirasti ir jai padideti, todel J. G. reikalavimu del likusios draudimo imones nekompensuotos turtines žalos atlyginimo atmete, o T. K. pareikšta civilini ieškinyje dalyje del padarytos turtines žalos atlyginimo sumažino ir tenkino dalinai. Apelianto skundo argumentai, kad nukentejusieji patyre sužalojimus del to, kad nesegejo saugos diržu, iš esmes yra formalaus pobudžio, nes byloje, kaip mineta aukšciau, negincytinai irodyta, kad pagrindine salyga eismo ivykiui kilti ir minetiems sužalojimams atsirasti buvo nuteistojo M. M. veiksmai.
Iš nuteistojo M. M. sudarytos transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. LT / AEA A994515 matyti , kad jis 2005-05-11 sudare privalomaja draudimo sutarti su AB „Lietuvos draudimas“, todel nagrinejamu atveju yra du asmenys, kurie turi pareiga atlyginti padaryta žala . Lietuvos Respublikos 6.254 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktines žalos dydžio skirtuma atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos atlyginima. Šiuo atveju apylinkes teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 11 str. (2004-05-01 istatymo Nr. IX-2041 redakcija), bei aukšciau pamineta CK norma, pagristai nurode, kad AB „Lietuvos draudimas“, kaip draudimo imone, vadovaudamasi LR Vyriausybes 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo ivykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokejimo taisyklemis ir LR transporto priemoniu draudiku biuro patvirtinta Eismo ivykiuose padarytos žalos asmeniui administravimo metodika, abiems nukentejusiesiems jau atlygino dali jiems padarytos neturtines žalos draudimo istatymo numatytos draudimo sumos ribose ir tokiu budu visiškai ivykde savo prievole del neturtines žalos atlyginimo, nes draudikui visiškas nuostoliu atlyginimo principas neteiktinas. Kaip matyti iš apelianto sudarytos draudimo sutarties sudarymo datos, jis ja sudare 2005-05-11, galiojant Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymui (2007-05-01 istatymo Nr. IX-2041 redakcija), kai šio istatymo 11 str. buvo nustatyta draudimo istaigos atlygintina suma už neturtine žala iki 500 euru. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. K. iš AB „Lietuvos draudimas“ išmoketa 1 273,44 Lt dydžio draudimo išmoka (273,60 Lt atlyginant patirtas gydymosi bei transporto išlaidas ir 1035,84 Lt neturtines žalos atlyginimo, taip pat už gydyma Valstybinei ligoniu kasai 3 729 Lt, o J. G. išmoketa 720 Lt dydžio draudimo išmoka bei už gydyma Valstybinei ligoniu kasai 1 323,70 Lt. Atsižvelgiant i išdestyta, apelianto teiginys, kad draudimo bendrove nera išmokejusi maksimalios 500 000 euru sumos, skirtos turtinei žalai atlyginti, visiškai nepagristas ir todel atmestinas.
Del nukentejusiuju T. K. ir J. G. argumentu
Nukentejusysis T. K. prašo paskirti M. M. griežtesne bausme, priteisti 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 974,73 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt turetu išlaidu advokates, kuri dalyvavo baudžiamojoje byloje kaip nukentejusiojo atstove, paslaugoms apmoketi, taip pat išreikalauti iš VšI Ukmerges Ligonine T. K. ligos istorija. Nukentejusysis J. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Ukmerges rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendi ir paskirti M. M. griežtesne bausme, priteisti 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 800 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt turetu išlaidu advokates, kuri dalyvavo baudžiamojoje byloje kaip nukentejusiojo atstove, paslaugoms apmoketi, taip pat išreikalauti iš VšI Ukmerges Ligonine J. G. ligos istorija
Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. M. bausme, bendruju bausmes skyrimo pagrindu, numatytu BK 41 str., 54 str., nepažeide. Teismas atsižvelge i padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsni (nusikaltimas, numatytas BK 281 str. 1 d., priskiriamas prie neatsargiu), pobudi, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybe apibudinancius duomenis – praeityje neteistas, nusikalto pirma karta, yra charakterizuojamas teigiamai.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurode nuteistojo M. M. bausmes rušies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmes ruši ir nustatydamas jos trukme, atsižvelge i i tai, kad pastarojo atsakomybe sunkinanciu ir lengvinanciu aplinkybiu nera.
Teismo nuomone, paskirtoji bausme tiek savo rušimi, tiek dydžiu nera aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmes skyrimo pagrindus, todel griežtinti ja apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nera objektyvaus pagrindo.
Tiek T. K., tiek J. G. teigimu, neaišku, kodel teismas pasisake, jog nebuvo irodyta masažu butinybe. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagristai nurode, kad masažo proceduros, kuriu išlaidas abu nukentejusieji praše apmoketi, nepagristos nei gydytoju paskyrimais, bei apmokejimo dokumentais, šiu išlaidu nukentejusieji negales pagristi ir veliau, nes minetas masažo proceduras atlikusi specialiste, nukentejusiuju motinos teigimu, yra išvykusi gyventi i užsieni. Atsižvelgus i minetu aplinkybiu visuma, konstatuotina, kad pagrindo apmoketi nukentejusiuju masažo proceduras nera.
Nors nukentejusiajam T. K. nesuprantama, kodel teismas remiasi ne byloje esanciu irodymu visuma, o eksperto transporto trasologo V. Šakeno išsakyta nuomone, kad nukentejusiojo striukeje esancios sugadinimo žymes nebudingos saugos diržo paliktiems požymiams, šis jo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagristas. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje buvo atlikta pakartotine kompleksine eismo ivykio-teismo medicinos ekspertize ir 2009-07-20 ekspertizes akte Nr. 11-492 (09) padaryta išvada, jog labiausiai tiketina, kad prieš eismo ivyki tiek automobili „Audi 80“ vairaves nukentejusysis T. K., tiek šalia jo sedejes nukentejusysis J. G. nebuvo prisisege saugos diržais. Šia išvada teisiamajame posedyje patvirtino ir teisme apklausti ekspertai. Apeliacines instancijos teismas pažymi, kad neturi pagrindo abejoti ekspertu pateiktoms išvadoms, be to, nukentejusiojo T. K. pateikta striuke buvo teismui praejus 4 metams po eismo ivykio, ikiteisminio tyrimo metu apžiureta nebuvo, kitu byloje patvirtinanciu duomenu, kad nukentejusysis per eismo ivyki vilkejo butent mineta striuke nera, todel pateikta striuke negali buti laikytina daiktiniu irodymu.
Tiek T. K., tiek J. G. prašo priteisti po 25 000 Lt neturtines žalos atlyginimui, 974,73 Lt ir 800 Lt atitinkamai turtinei žalai atlyginti bei po 2000 Lt turetu išlaidu advokates, kuri dalyvavo baudžiamojoje byloje kaip nukentejusiojo atstove, paslaugoms apmoketi.
Pagal baudžiamojo proceso istatyma kiekvienas asmuo, pripažintas nukentejusiuoju, turi teise reikalauti, kad butu nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstama veika padares asmuo, taip pat gauti del nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginima (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Del to asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines ar neturtines žalos, turi teise baudžiamajame procese pareikšti itariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilini ieškini (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, irodinejamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, taciau, kai nagrinejant civilini ieškini baudžiamojoje byloje kyla klausimu, kuriu sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, remdamasis irodymais del civilinio ieškinio pagristumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikšta civilini ieškini arba ji atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendima patenkinti civilini ieškini teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esanciais irodymais, tarp ju ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagristas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtine ar neturtine žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo, asmens sveikatai ar del asmens gyvybes atemimo bei kitais istatymo nustatytais atvejais. Jeigu civilinio ieškinio dalykas yra neturtine žala, jos dydis turi buti taip pat irodytas, todel teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymetina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sažiningumo kriterijai yra bendrieji teises principai, konkrecioje situacijoje užtikrinantys priešingu interesu pusiausvyra, atsižvelgiant i situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teises normos tam tikros faktines situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtines žalos dydžio ribu nustatyma. Del to teismai, priteisdami asmeniui kitu asmenu nusikalstama veika padaryta neturtine žala, atsižvelgia ne tik i nukentejusiojo, bet ir i pagristus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad teismas, nustatydamas nukentejusiesiems priteistinos neturtines žalos dydi, atsižvelge i tai, kad del nuteistojo M. M. padaryto nusikaltimo autoavarijos metu padarytos žalos patirtu sužalojimu pasekmes yra juntamos ir šiuo metu, nes dabar fizinis kruvis jiems sukelia skausmus ir yra draudžiamas, kas riboja ju galimybes dirbti fizini darba, o nukentejusiajam T. K. užkerta kelia studijuoti ar dirbti sedima darba nes del patirtos stuburo traumos jis negali ilgai sedeti. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai isigilino i faktines bylos aplinkybes, atsižvelge i BK 281 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomu vertybiu svarba, teisingai ivertinusi M. M. nusikalstamos veikos padarinius, nukentejusiuju dideli neatsarguma bei tai, kad draudimo imones jau atlygino nukentejusiems dali neturtines žalos, ir motyvuotai nukentejusiajam T. K. 4 166,67 Lt, o nukentejusiajam V. G. 2083,33 Lt neturtines žalos. Teiseju kolegijos nuomone, apeliacines instancijos teismas teisingai suprato istatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje) itvirtintus neturtines žalos ivertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaike. Atsižvelgiant i Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama teismu praktika konstatuotina, jog analogiškose bylose priteisiamas 4000-6000 Lt neturtines žalos dydis (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2009 m. gegužes 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207/2009, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2007 m. lapkricio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-821/200, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2007 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-439/200, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/200). Be to, kaip jau mineta aukšciau, T. K. iš AB „Lietuvos draudimas“ išmoketa 1 273,44 Lt dydžio draudimo išmoka (273,60 Lt atlyginant patirtas gydymosi bei transporto išlaidas ir 1035,84 Lt neturtines žalos atlyginimo, taip pat už gydyma Valstybinei ligoniu kasai 3 729 Lt, o J. G. išmoketa 720 Lt dydžio draudimo išmoka bei už gydyma Valstybinei ligoniu kasai 1 323,70 Lt
Atsižvelgiant i aukšciau išdestytu aplinkybiu visuma, kolegija neturi pagrindo manyti, kad teismas, šioje baudžiamojoje byloje nagrinedamas ir spresdamas neturtines žalos atlyginimo nukentejusiesiems klausima, pažeide baudžiamojo proceso ar civilines teises normas, reglamentuojancias neturtines ir turtines žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Kolegija pažymi, kad nukentejusieji pagristai prašo priteisti po 2000 Lt turetu išlaidu advokates paslaugoms apmoketi. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažines kaltinamaji kaltu, teismas, priimdamas nuosprendi, turi teise nuspresti iš kaltinamojo išieškoti nukentejusiojo ir civilinio ieškovo turetas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentejusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmoketi. Teismas, atsižvelgdamas i nuteistojo turtine padeti, gali ju išlaidu kaltinamajam nepriteisti ar ju dydi sumažinti. Taigi kiekvienu atveju, kiek priteisti turetu išlaidu advokato paslaugoms apmoketi, nusprendžia teismas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas priteise nukentejusiuju turetas išlaidas advokates, kuri baudžiamoje byloje dalyvavo kaip nukentejusiuju atstove, paslaugoms apmoketi proporcingai kiekvieno iš ju patenkinto civilinio ieškinio daliai.
Apeliacines instancijos teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant i nuteistojo turtine padeti, priteistas turtines ir neturtines žalos sumas, pirmosios instancijos teismas nepagristai sumažino prašomas priteisti išlaidas advokates paslaugoms apmoketi priteisdamas proporcingai kiekvieno iš nukentejusiuju patenkinto civilinio ieškinio daliai. Kaip matyti, bylos procesas tesesi daugiau negu ketverius metus, gynejai dalyvavo ivairiuose procesiniuose veiksmuose, todel iš nuteistojo priteistinos nukentejusiesiems atstovavusios advokates išlaidos.
Rezoliucinė dalis
nutare:
nuteistojo M. M. ir nukentejusiuju T. K. bei J. G. apeliacinius skundus atmesti.
Iš M. M. priteisti nukentejusiuju T. K. bei J. G. naudai po 2000 Lt advokates paslaugoms apmoketi.