Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Benedikto Leišio pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos Nr. 1-2087-271/2016 medžiaga, kurioje

2008-05-07 Anykščių r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. – 10 MGL dydžio bauda, 2009-05-05 Anykščių r. apylinkės teismo nutartimi bauda pakeista į 5 paras arešto; bausmė atlikta 2011-03-02; teistumas išnykęs;

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. T. šeimos nariui mušdamas sukėlė fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2016-07-02 apie 15.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,41 promilės) namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu stumdė sugyventinę R. B., griebė ją už rankų ir tuo sukėlė nukentėjusiajai R. B. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo Ž. T. kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais, nukentėjusiosios R. B. parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kita bylos medžiaga.

Kaltinamasis Ž. T. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2016-07-02 apie 15.00 val., buvo namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur gyvena kartu su savo sugyventine R. B., kartu su sugyventine jie vartojo alkoholį. Jis paėmė R. mobilų telefoną, norėjo pažiūrėti, kokį žaidimą žaidžia jų dukra A. B., gim. 2009 m., ir netyčia perskaitė vieną žinutę, kuri jam nepatiko, dėl to tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas. Jie pradėjo aiškintis santykius. Konflikto metu griebė ją už rankų, galėjo pastumti, tačiau visų smulkių detalių neatsimena, nes buvo girtas. Dėl konflikto ir dėl to, kad sukėlė sugyventinei fizinį skausmą, labai gailisi. Nurodo alkoholiu nepiktnaudžiaujantis ir dėl to problemų neturintis. Šiuo metu laikinai nedirba, planuoja steigti įmonę. Šeimą išlaiko kartu su sugyventine (b.l. 30-31).

Nukentėjusioji R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su sugyventiniu Ž. T., jų dukra A. B. ir sūnumi A. Su sugyventiniu gyvena apie 9 metus. Sugyventinis dirba, tačiau pinigų pragyvenimui duoda ne kiekvieną mėnesį. Alkoholį vartoja beveik kiekvieną dieną. Kartais ji išgeria kartu norėdama atsipalaiduoti. Konfliktai paskutiniu metu vyksta dažniausiai dėl pinigų. Anksčiau jai jau teko kviesti policiją dėl jo agresyvaus elgesio, tačiau sugyventinis bėgdavo nuo policijos. 2016-07-02 nuo pat ryto jis nedavė ramybės. Ryte buvo išėjęs, vėliau grįžo išgėręs. Pradėjo ją įžeidinėti, žeminti, stumdyti, buvo sugriebęs už rankų. Viskas vyko tiek lauke, tiek namuose. Konfliktą matė jų dukra, kuri dėl konflikto išėjo pas savo seserį, jos vyresniąją dukrą, gyvenančią netoliese. Buvo iškviesta policija, tačiau Ž. pabėgo. Maždaug po 15 minučių grįžo, vėl pradėjo konfliktuoti, po to pats iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai ją apžiūrėjo ir išvažiavo. Atvykusi policija juos abu išvežė tolimesniam aiškinimuisi. Kadangi jos kūne mėlynių nėra, į medikus nesikreips (b.l. 11-13, 14). Papildomai apklausta nukentėjusioji R. B. parodė, jog 2016-07-02 apie 15.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugyventinis Ž. T. namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu ją stumdė. Pastūmė apie tris kartus, tada ji nejuto skausmo. Po to sugyventinis griebė ją už abiejų rankų, pradėjo ją už rankų tempti, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Jokių žymių po konflikto jai ant kūno neliko, į medikus daugiau nesikreipė ir nesikreips. Šiuo metu pretenzijų Ž. T. nebeturi, prašo jo neiškeldinti (b.l. 18-19).

Iš policijos patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-07-02 apie 16.00 val. Vilniaus aps. VPK PR 2 kuopos 1 būrio patruliai V. I. ir K. J. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neblaivus sugyventinis mušasi. Atvykus adresu R. B. nurodė, kad sugyventinis Ž. T. ją stumdė ir įžeidinėjo, trukdė ilsėtis. Nurodytu adresu Ž. T. nesurastas (b.l. 5).

Iš policijos patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-07-02 apie 18.00 val. Vilniaus aps. VPK PR Raitojo būrio patruliai Ž. J. ir T. V. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neblaivus sugyventinis mušasi. Atvykus adresu Ž. T. nurodė, kad niekam pretenzijų neturi, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. R. B. nurodė, kad sugyventinis Ž. T. prieš ją smurtavo. Moteris buvo susijaudinusi, verkė. Smurto žymių jos kūne nebuvo matyti. Medikų pagalbos ji atsisakė. Ž. T. paaiškino, kad nesmurtavo, jis akivaizdžiai buvo neblaivus. Ž. T. buvo pristatytas į 3 PK budėtojų dalį, pristatant į policijos įstaigą jis elgėsi ramiai (b.l. 7-8).

Ž. T. 2016-07-02 18:43 val. alkotesteriu nustatytas 2,41 promilių girtumas (b.l. 44).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Ikiteisminio tyrimo eigoje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis Ž. T. sugyventinės R. B. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – stumdė bei tempė sugriebęs už rankų, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Kaltinamasis pripažino visus kaltinime jam inkriminuotus neteisėtus veiksmus, nurodydamas, kad dėl girtumo tiksliai neatsimenantis savo veiksmų. Atsimena, kad buvo sugriebęs sugyventinę už rankų, neatmeta galimybės, kad galėjęs ir pastumti. Smurtą pavartojo iš pykčio, kai sugyventinės telefone perskaitė jam nepatikusią žinutę ir tarp jų kilo konfliktas. Fizinio smurto panaudojimas jokiomis aplinkybėmis negali būti toleruojamas kaip tarpusavio konflikto sprendimo priemonė. Smurtas buvo pavartotas prieš šeimos narį. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų atsirado baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. Ž. T. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Nukentėjusioji neskundė prokuroro sprendimo kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 47). Kaltinamasis Ž. T. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b.l. 48-49).

Bausmės skyrimas

Ž. T. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Lengvina jo atsakomybę, kad pripažino savo kaltę ir gailisi dėl nusikalstamos veikos, sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui .

Ž. T. praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs (b.l. 38), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 37). Nedirba. Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę, teismas sutinka su prokuroro Ž. T. siūloma laisvės apribojimo bausme, kuri teismo manymu, yra proporcinga padarytai veikai.

LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad Ž. T. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Papildomai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,

NUSPRENDĖ:

Ž. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 9 mėnesių laisvės apribojimu.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. T. paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu:

1) nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;

2) pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje;

3) per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016-07-02 d. 18:10 val. iki 2016-07-04 d. 11:30 val. (dvi paras), vieną parą sulaikymo prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (LR BK 65 str. 1 d. 2 p. c) pp.).

LR BK 67 str. 3 d., 72(2) str. pagrindu nuteistajam Ž. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išklausant minėtą programą.

Iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pateiktas vykdyti, kardomąją priemonę Ž. T. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.