- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-17
- Bylos Nr.
- N-444-1883-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutarimo T. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2009 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas T. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalį paskyrė 3700 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams, pagal ATPK 134 straipsnio 2 dalį – 275 litų baudą, o pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį – 90 litų baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinės jam paskirtos nuobaudos - 3700 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams. Nuobaudos T. P. buvo paskirtos už tai, kad jis, 2009 m. birželio 19 d. sankryžoje vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) ženklo 507 „Eismo kryptis sankryžoje“ reikalavimus ir iš antrosios eismo juostos, leidžiančios važiuoti tik tiesiai, pasuko į kairę, išvažiavęs iš sankryžos, nepakluso policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustoti, būdamas baustas pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį, pakartotinai vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržų. Nutarime konstatuota, kad T. P. pažeidė KET 17, 8, 202 punktų reikalavimus.
Teismas įvertino T. P., liudytojų V. J., S. V., R. Š., V. M. paaiškinimus, konstatavo, kad T. P. neteisėtos veikos kvalifikuotos teisingai. T. P. teiginiai apie tai, kad jis į sankryžą įvažiavo trečiąja eismo juosta, buvo užsisegęs saugos diržą ir policijos pareigūnų nebuvo stabdomas, bei liudytojo S. V. parodymai apie tai, kad jis į trečiąją eismo juostą persirikiavo dar prieš sankryžą, įvertinti kritiškai, nes jie paneigti administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, kita bylos medžiaga. Teismas atkreipė dėmesį į prieštaravimus tarp T. P. ir S. V. parodymų - jie skirtingai nurodė persirikiavimo iš vienos eismo juostos į kitą vietą, įvažiavimo į sankryžą laiką ir tvarką. S. V. parodė, kad stovėjo trečiojoje juostoje tuo metu, kai antrojoje juostoje pamatė važiuojantį draugą T. Nurodė, kad prieš jo automobilį buvo dar keli automobiliai, kurie taip pat laukė, kol galės sukti į kairę, ir matė, kaip T. persirikiuoja į trečiąją eismo juostą. Teismas konstatavo, kad tokiu atveju T. P. į sankryžą įvažiuoti ir iš jos išvažiuoti turėjo pirmas, tačiau jis nurodo, kad prieš jį į pirmąją eismo juostą įvažiavo dar vienas automobilis. Teismas nurodė, kad S. V., stovėdamas ne pirmas ties sankryža, neturėjo galimybės matyti persirikiavimo momento ir to, kad eilėje stovintys vairuotojai leido persirikiuoti. Analizuojant tolimesnius parodymus taip pat pastebėti neatitikimai: pagal S. V. parodymus T. P. iš sankryžos išvažiavo pirmąja, o jis antrąja eismo juosta, todėl aiškiai matė, kad prieš T. automobilį ta pačia eismo juosta važiuoja dar vienas automobilis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kairysis posūkis sankryžoje leidžiamas tik iš trečiosios juostos, kurioje tuo metu buvo daugiau automobilių, o S. V. nebuvo pirmuoju eilėje, jis neturėjo galimybės įvažiuoti į sankryžą beveik tuo pačiu metu kaip ir T. P. (techniškai tai įmanoma tik tuo atveju, jeigu jis būtų prieš save į laukiančiųjų eilę įleidęs T. P. vairuojamą automobilį, tačiau tokių duomenų byloje nėra).
Policijos pareigūnų R. Š. ir V. M. parodymai apie faktines pažeidimų padarymo aplinkybes taip pat paneigė pažeidėjo išdėstytą versiją ir jo iniciatyva apklausto liudytojo S. V. parodymus. Netikėti policijos pareigūnų parodymais apie jų matytas aplinkybes teismas nurodė neturįs pagrindo.
Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė įvertinta tai, kad pakartotinai per metus padaryti KET pažeidimai, už vieną iš kurių jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Atsižvelgęs į pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, pažeidėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas padarė išvadą, kad už pažeidimų padarymą T. P. skirtinos didesnės nuobaudos negu sankcijose numatyti nuobaudų vidurkiai.
II.
T. P. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą pakeisti, konstatuoti, kad jis nepadarė pažeidimų, numatytų ATPK 130 straipsnio 1 dalyje bei 134 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam švelnesnę nuobaudą. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismo samprotavimai bei išvados nelogiški, klaidingi, teismo teiginiai, kad egzistuoja jo ir liudytojo S. V. parodymų prieštaravimai, kad jie skirtingai nurodė persirikiavimo iš vienos eismo juostos į kitą vietą ir įvažiavimo į sankryžą laiką bei tvarką, neatitinka tikrovės. Apeliantas pažymi, kad nei jis, nei S. V. nenurodė, jog jis įvažiavo ir išvažiavo iš sankryžos pirmas (tai, kad jis prieš įvažiuodamas į sankryžą persirikiavo iš antros juostos į trečiąją, savaime nereiškia, kad jis stovėjo prieš sankryžą pirmas). Apeliantas paaiškina, jog jis persirikiavo iš antros juostos į trečiąją, kai trečiojoje juostoje iki sankryžos dar buvo du automobiliai, persirikiuoti jis galėjo užsidegus žaliam šviesoforo signalui ir automobiliams pajudėjus link sankryžos (trečiojo prieš sankryžą stovėjusio automobilio vairuotojas leido jam persirikiuoti; S. V. vairuotas automobilis stovėjo greta šio automobilio, maždaug už kelių metrų ir S. V. galėjo gerai matyti, kaip jis persirikiavo iš antrosios juostos į trečiąją). Apeliantas nurodo, kad jis įvažiavo į sankryžą iš trečiosios eismo juostos, kad S. V. iš sankryžos įvažiavo į antrąją Architektų gatvės juostą, o jis – į pirmąją. Pažymi, kad S. V. galėjo be kliūčių matyti, kaip jis persirikiavo iš pirmosios Architektų gatvės juostos į antrąją (jis prieš pat S. V. vairuotą automobilį aplenkė greitį sumažinusį autobusiuką). Apeliantas teigia dėl objektyvių priežasčių negalėjęs suvokti, kad būtent jį stabdė policijos pareigūnai, nes priešais važiavęs autobusiukas užstojo vaizdą ir jis negalėjo gerai matyti, kas vyksta už jo. Apeliantas nurodo, kad aplenkęs autobusiuką jis važiavo įprastu greičiu, nepažeidinėdamas Kelių eismo taisyklių, policijos pareigūnai jį pasivijo ir sustabdė nenuvažiavus net vieno kilometro nuo tos vietos, kur jie stovėjo. Policijos pareigūnai pripažino, kad jis turėjo galimybę pabėgti, jei būtų to norėjęs. Apeliantas pažymi jiems nesipriešinęs ir tuoj pat sustojęs, kai jam buvo nurodyta tai padaryti, važiavęs leistinu greičiu. Apeliantas teigia, kad jo veiksmuose nebuvo kaltės, kuri yra būtinas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementas, kad teismas pažeidė ATPK 248 ir 257 straipsnių reikalavimus. Apeliantas neigia padaręs ir ATPK 134 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, nurodo, kad prieš jį važiavęs autobusiukas užstojo vaizdą policijos pareigūnams, todėl jie neturėjo galimybės matyti, ar jis buvo prisisegęs saugos diržą. Be to, liudytojas V. J. patvirtino, kad jis saugos diržą buvo prisisegęs. Apeliantas neginčija, kad persirikiuodamas iš antros Erfurto gatvės juostos į trečiąją galėjo pervažiuoti ištisinę gatvės juostas skiriančią liniją, nurodo, jog taip galėjo įvykti dėl jo susikoncentravimo į galimybę persirikiuoti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu teismo nutarimu T. P. paskirtos administracinės nuobaudos už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 134 straipsnio 2 dalyje bei ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. ATPK 124¹ straipsnio 2 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 50 iki 100 litų, ATPK 130 straipsnio 1 dalis (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1675 redakcija) - kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>, o ATPK 134 straipsnio 2 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) – kad naudojimosi saugos diržais, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas, padarytas asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, užtraukia baudą nuo 200 iki 300 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vienam mėnesiui.
T. P. neigia padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje bei 134 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus. Paaiškinime administracinio teisės pažeidimo protokole jis nurodė, kad prieš pat sankryžą persirikiavo į kitą eismo juostą, iš kurios galima buvo sukti į kairę, o pamatęs policijos pareigūnus manė, kad šie stabdo prieš jį važiavusią transporto priemonę. Apeliantas pažymi važiavęs leistinu greičiu, nuo policijos pareigūnų pasprukti nebandęs. Tačiau policijos pareigūno R. Š. tarnybiniame pranešime (b. l. 3) nurodoma, kad T. P. pažeidė kelio ženklo Nr. 507 reikalavimus, buvo neprisisegęs saugos diržo, jo vairuotą automobilį stabdant krivūlės pagalba, priešais jį jokia kita transporto priemonė nevažiavo, T. P. turėjo matyti, kad yra stabdomas, tačiau persirikiavo į kitą eismo juostą ir padidinęs greitį nuvažiavo. Tarnybiniame pranešime paaiškinta, kad T. P. negalėjo pasprukti nuo policijos pareigūnų dėl automobilių spūsties, sustabdytas elgėsi įžūliai. Tai policijos pareigūnai R. Š. bei V. M. patvirtino ir teismo posėdyje. Policijos pareigūnų, vykdžiusių savo tarnybines pareigas, paaiškinimais nenustatyta pagrindo abejoti. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, kuris suinteresuotas išvengti administracinės atsakomybės priemonių taikymo, bei liudytojų V. J. ir S. V., kurie nurodė esą pažįstami su T. P. (jo bendradarbis ir draugas), paaiškinimais pagrįstai nesiremta priimant sprendimą byloje. Pažymėtina ir tai, kad V. J. paaiškino iš T. P. vairuoto automobilio išlipęs dar prieš tai, kai buvo užfiksuoti aptariami pažeidimai. Byloje pateikti duomenys apie anksčiau T. P. padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus patvirtina, kad 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą (b. l. 9).
Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad T. P. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 134 straipsnio 2 dalyje bei ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje. Kadangi pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, pažeidimų padarymo T. P. nepripažįsta, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, metų laikotarpyje padarytas pakartotinai; ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas; b. l. 9), teismo nutarimu jam pagrįstai paskirtos didesnės nei vidutinės įstatymo numatytos baudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vidutiniam įstatymo numatytam terminui. Išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
T. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.