Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. J., Valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas R. J. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo sutuoktinės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti.

2. Nurodo, kad jo sutuoktinė V. J. mirė (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje jie įgijo nekilnojamąjį turtą, kuris įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, t. y. žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), butas, (duomenys neskelbtini), arba nors registruotas pareiškėjo vardu, tačiau pagal prigimtį yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Po sutuoktinės mirties niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo, pareiškėjas toliau gyveno kaip nekilnojamojo turto savininkas. Pareiškėjas taip pat gyvena ir bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), moka mokesčius.

3. Pažymi, kad po sutuoktinės V. J. mirties, jis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti, nepraleidęs įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti (CK 5.50 straipsnis). Kadangi neturi teisinio išsilavinimo, nesuprato skirtumų tarp palikimo priėmimo kreipiantis į notarą ir palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Per beveik penkerius metus, praėjus po žmonos mirties nei įpėdinių (neskaitant jo), nei kreditorių neatsirado ir negalėjo atsirasti, niekas jokių pretenzijų nepareiškė. Kol nenustatytas palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintis faktas, kad jis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti, negali būti išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, jis negali padaryti pakeitimų viešajame registre. Taip ribojama disponavimo paveldėtu turtu teisė. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukurs teisines pasekmes, kadangi atsiras teisė visa apimtimi disponuoti paveldėtu turtu. Galiojantys teisės aktai nustato, kad tokio pobūdžio juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti tik teismas.

4. Suinteresuotas asmuo V. J. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Pareiškėjas yra suinteresuoto asmens V. J. tėvas, jie gyvena kartu. Nurodo, kad pareiškime išdėstytos aplinkybės yra teisingos. Suinteresuotas asmuo jokių pretenzijų po motinos mirties dėl paveldimo turto ir jokio suinteresuotumo šioje byloje neturi. Pareiškime nurodytas turtas yra pareiškėjo ir jo sutuoktinės santuokos metu užgyventas turtas ir laikomas kaip jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Po pareiškėjo sutuoktinės mirties niekas nepasikeitė, pareiškėjas kartu su suinteresuotu asmeniu gyvena, tvarko ir prižiūri likusi nekilnojamąjį turtą.

5. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos V. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. J. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. J. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo tenkinimui. Prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neturi duomenų apie V. J. palikimo perėjimo valstybei faktą. Neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad R. J. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, Tarnyba neprieštaraus pareiškėjo prašymo tenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ir V. J. (iki santuokos buvusi pavardė G.) susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu abu sutuoktiniai vedė bendrą ūkį ir gyvendami santuokoje įgijo nuosavybėn nekilnojamąjį turtą – 0,3579 ha žemės sklypą esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu S(duomenys neskelbtini) ir tuo pačiu adresu esančius tris ūkinius pastatus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butą/patalpą - butą esanti adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo į bylą pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad pastatas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 133,34 kv. m. bendro ploto, su pirmiau paminėtais pastatais įregistruotas kaip R. J. nuosavybė (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Butas, esantis (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruotas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pagal (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas 0,3579 ha, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruotas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pagal (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

8. V. J. mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje su R. J.. R. J. po sutuoktinės mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. V. J. testamento nepaliko, ką patvirtina duomenys iš testamentų registro. Kaip matyti iš VĮ Registro centro pateiktos Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis palikėja V. J. turėjo vieną pirmos eilės įpėdinį pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.11 straipsnio 1 dalis) – sūnų V. J.. Po V. J. mirties pirmos eilės įpėdinis į palikėjos turtą nepretendavo, į notarą dėl paveldimo turto priėmimo nesikreipė ir V. J. turto paveldėjimo byla nebuvo užvesta. R. J. – palikėją pergyvenęs sutuoktinis (CK 5.13 straipsnis), dėl paveldėjimo į notarą taip pat nesikreipė, tačiau bendrą su V. J. įsigytą ūkį tvarkė toliau, tęsė naudojimąsi bei prižiūrėjo iš savo asmeninių bei kartu su V. J. sukauptų santaupų (mokėjo ir vis dar moka reikiamus mokesčius).

9. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

10. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.

11. Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsniu palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėjas kita tvarka gauti jam reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

12. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis).

13. Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali būti nustatomas tada, kai konstatuojami Civilinio kodekso ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktą. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

14. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad po V. J. mirties paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas, mirusioji nebuvo sudariusi testamento, į notarų biurą įpėdiniai nesikreipė ir paveldėjimo bylą nėra užvesta (CK 5.50 straipsnio 6 dalis). Taigi, R. J. po jo sutuoktinės V. J. mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Tačiau mirusios sutuoktinės palikimą jis priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, t. y. po V. J. mirties likusį jai, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes teise, priklausiusį nekilnojamąjį turtą valdė, juo naudojosi ir jį prižiūrėjo. Tai patvirtina pareiškėjo pateikti nuoseklūs paaiškinimai procesiniuose dokumentuose ir pateikti įrodymai - nekilnojamojo turto dokumentai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašas, kuriame nurodomos apmokėtos paslaugos, t. y. AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (elektra, dujos). Pažymėtina ir tai, kad prieštaraujančių šio fakto nustatymui byloje nebuvo.

15. Civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas konstatuoja, kad kitokia tvarka nei nustatant juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimą ir palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų, todėl palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

16. Pažymėtina, kad pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

17. Įvertinus byloje esančią rašytinę medžiagą, pareiškėjo procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, bei atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir palikimo priėmimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (mirusios (duomenys neskelbtini)), jos palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas – 448 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 445-448 straipsniais, 578 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)), palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatomas pareiškėjui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.