Kauno apygardos teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 21.5; 21.6; 48.4; 121.1; 121.15; 121.21; 121.22. (S)

SPRENDIMAS

2014 m. sausio 7 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič (pranešėjos), Žibutės Budžienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. K. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-274-90/2013 pagal ieškovo G. K. J. ieškinį atsakovams R. M. ir E. M. dėl sandorio nutraukimo ir atsakovų R. M. ir E. M. priešieškinį ieškovui G. K. J. dėl kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo, trečiasis asmuo Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarė R. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytos ir notarine tvarka patvirtintos 2010-03-18 sutarties Nr. 1378 galiojimo ir šios sutarties nutraukimo pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu teismo sprendimą skundžia ieškovas G. K. J., jo vertinimu, teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, todėl sprendimas naikintinas (LR CPK 330 str.). Apeliantas prašė panaikinti 2013-03-19 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo pareikštą ieškinį patenkinti visiškai, o atsakovų priešieškinį atmesti.

Priimdamas sprendimą teismas privalėjo nurodyti ne tik nustatytas bylos aplinkybes, bet ir įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų įvertinimą, taip pat nurodyti įstatymus, kuriais teismas vadovavosi priimdamas arba atmesdamas ieškinio arba priešieškinio argumentus ir reikalavimus (CPK 270 str. 4 d.).

Teismas visiškai neįvertino ir tos aplinkybės, kad atsakovai vienašališkai 2012-10-03 atsisakė vykdyti pagal sutartį prisiimtas prievoles, išėjo iš buto ir paliko ieškovą likimo valiai be jokios ieškovo kaltės, atsakovai neturėjo jokių pretenzijų ieškovui, konfliktas atsirado, kaip nurodyta teismo sprendime, dėl nesantaikos tarp atsakovės R. M. ir jos motinos R. Z..

Atsisakę vykdyti prievoles atsakovai pateikė ieškovui ultimatumą: jei ieškovas negrąžins atsakovams buto pagerinimui išleistų 6 000Lt, jie ims paskolą ir užstatys butą, o ieškovas rizikuoja likti be gyvenamojo ploto, būtent tai ir paskatino ieškovą kreiptis į teismą, tačiau šį aplinkybė taip ir nebuvo teismo įvertinta.

Teismo išvada, kad ginčo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), yra absurdiška, visiškai teisiškai nepagrįsta. Ginčo sutartis sudaryta vadovaujantis įstatymu, tai teismo posėdyje patvirtino Alytaus m. 1-ojo notarų biuro notarė R. M., ir jokio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms šioje sutartyje nėra.

Teismo išvada, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartį šalys sudarė tik dėl akių, neketindamos sukurti teisinių pasekmių (LR CK 1.86 str.), taip pat neatitinka tikrovės. Sutartis iš ieškovo pusės yra visiškai įvykdyta, todėl tvirtinti, kad sutartis sudaryta dėl akių, nėra jokio teisinio pagrindo, ir tai įrodo faktinės bylos aplinkybės.

Teismo sprendimo išvados dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nepagrįstos įstatymu ir argumentais, todėl toks sprendimas yra neteisėtas, ir taikyti restituciją dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nėra pagrindo. Teismas, priimdamas sprendimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turėjo pasakyti, nuo kurio momento toks sandoris negalioja, ar sandoris yra niekinis. Iš teismo sprendimo neaišku, ar šis sandoris prieštarauja įstatymui, ar atitinka įstatymą, tačiau sudarytas tik dėl akių.

Tai pat neatitinka tikrovės teismo išvada, kad buto esminio pagerinimo darbai buvo atlikti ieškovo sutikimu. Ieškovo sutikimo, nei raštinio, nei žodinio, pagerinti savo turtą atsakovams nereikėjo, ir to nenumato įstatymas. Atsakovai tai darė savo iniciatyva ir su ieškovu šio klausimo nederino. Ieškovas nereikalavo atlikti buto pagerinimo darbų, todėl reikalauti atlyginti išlaidas nėra teisinio pagrindo.

Ginčo sutartis turi būti nutraukta dėl atsakovų kaltės, šią aplinkybę patvirtino apklausti teisme ieškovo liudytojai, kurie padėdavo ieškovui rūpintis savimi ir savo sveikata, nes atsakovai to daryti nenorėjo.

Šioje byloje atsakovai yra nesąžiningos šalys, atsakovų turėtos išlaidos atsirado dėl atsakovų kaltės, sutartinių prievolių netinkamo vykdymo, todėl, pagal CK 6.152 str. 2 d., restitucija atsirado dėl atsakovų kaltės ir atsakovams tenka visos restitucijos išlaidos, todėl tenkinti priešieškinį, nors ir iš dalies, nėra teisinio pagrindo. Apelianto manymu, šią aplinkybę teismas taip pat turėjo argumentuoti, nes iš teismo sprendimo nematyti, kodėl ieškovas turi atlyginti dalį atsakovų turėtų išlaidų.

Atsakovų nuomone, teismas priėmė sprendimą, tinkamai įvertinęs visus pateiktus byloje įrodymus ir aplinkybes, todėl ieškovo G. K. J. apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Teismo išvada pripažinti negaliojančia išlaikymo iki gyvos galvos sutartį yra pagrįsta ir teisėta. Visi ieškovo argumentai, kad atsakovai nevykdė sutartyje nurodytų reikalavimų, yra nepagrįsti ir atmestini.

Išnagrinėjęs bylą, teismas nustatė, kad po 2010-03-18 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo atsakovai su ieškovu bendravo normaliai, tarpusavio santykiai buvo geri. 2011-03-09 atsakovai įsikraustė į ieškovo jiems perrašytą butą, esantį Alytuje, (duomenys neskelbtini) . Gyvendami bute tinkamai rūpinosi ieškovu, su jo žinia bute atliko pagerinimo darbus. Kito kambario, kuriame gyveno ieškovas su sugyventine, remontuoti dar nereikėjo, todėl jo ir neremontavo, nes neturėjo tiek pinigų. Šią aplinkybę teismo posėdyje pripažino ir pats ieškovas, kuris parodė, kad kambariui remontas nebuvo būtinas.

Ieškovas teismo posėdyje pats pripažino, kad jis sudarė sutartį su atsakovais dėl to, kad po jo mirties jo giminės neatimtų buto iš jo sugyventinės R. Z.. Ieškovo sugyventinė R. Z. negalėjo pati sudaryti su G. K. J. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, nes notarų biure jai buvo paaiškinta, jog ji yra vyresnio amžiaus ir nedirbanti, todėl tinkamai pasirūpinti ieškovu negalės.

Ieškovo sugyventinė R. Z. pradėjo atsakovams be jokio pagrindo priekaištauti, kibti, dėl ko prasidėjo nesutarimų, pradėjo kurstyti ieškovą nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Ši sutartis nutraukiama ne dėl atsakovų kaltės, jie visas sutartyje nurodytas sąlygas vykdė tinkamai. Pats ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovai jam negrasino, siūlė sutartį nutraukti gražiuoju.

Ieškovas gyveno kartu su sugyventine, todėl šalys tarpusavyje susitarė, kad komunalinius mokesčius mokės pusiau. Ieškovas šiam susitarimui pritarė, jokių pretenzijų mums nepareiškė.

Teismo išvada, kad restitucijos natūra taikyti negalima, nes bute yra atliktas remontas, dėl ko buto vertė pagerėjo, todėl iš ieškovo yra priteistina kompensacija, yra pagrįsta ir teisinga.

Teismas tinkamai išnagrinėjo civilinę bylą, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, procesinių teisės normų nepažeidė, todėl sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl ginčo santykių kvalifikacijos, dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo

Teismų praktikoje išaiškinta, kad taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Svarbios ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 str.).

Pirmosios instancijos teismas šiuos reikalavimus pažeidė, dėl to suklydo priimdamas sprendimą, tai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą pagal esamus byloje įrodymus (CPK 330 str.).

Pagal įstatyme įtvirtintą sąvokos apibrėžtį, išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi kvalifikuojama tokia sutartis, pagal kurią rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos (CK 6.460 straipsnis).

Ginčo šalys prašė nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį skirtingais motyvais. Ieškovas prašė nutraukti 2010 m. kovo 18 d. sutartį tuo pagrindu, kad atsakovai iš esmės pažeidė sutartį ir vienašališkai nutraukė sutarties vykdymą. Atsakovai prašė pripažinti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį negaliojančia, sudarytą pažeidžiant įstatymą, nes 2010 m. kovo 18 d. sutartis buvo sudaryta dėl akių, ne turint tikslą išlaikyti iki gyvos galvos ieškovą, o užtikrinti liudytojai R. Z. teisę į gyvenamąjį plotą ieškovo bute po jo mirties. Teisėjų kolegijos vertinimu šioms aplinkybėms patvirtinti atsakovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, o surinkti byloje įrodymai patvirtina priešingai, nei apie sutarties sudarymo tikslą teigia atsakovai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas G. K. J. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos 2010 m. kovo 18 d. sutartį su atsakovais R. M. ir E. M. (b. l. 4–9). Šia sutartimi ieškovas G. K. J. su sąlyga, kad jie išlaikys ieškovą iki gyvos galvos, perleido sutuoktiniams R. M. ir E. M. butą, esantį Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini) , garažo boksą Nr. 25, esantį Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini) , lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam iš atsakovų. Sutartyje nurodyta, kad perduodamą turtą šalys įkainuoja 72 650 Lt (iš kurių 64 600 Lt – butą ir 8050 Lt – garažo boksą). Sudarydamos sutartį šalys nurodė, kad ieškovas perdavė, o atsakovai perėmė perleidžiamą turtą kartu su visais turto nuosavybės dokumentais. Atskiro perdavimo–priėmimo akto šalys nesudarė. Sutarties 6.3 p. atsakovai įsipareigojo per protingą terminą savo lėšomis įregistruoti nuosavybę VĮ Registro centre. Toje pačioje sutartyje taip pat nurodyta, kad ši sutartis šalių suprasta dėl turinio, pasekmių ir kaip atitinkanti jų valią bei tikruosius ketinimus, priimta ir pasirašyta.

Byloje įrodyta, kad atsakovai nekilnojamąjį turtą (butą, garažo boksą) priėmė, įregistravo savo vardu, bute apsigyveno, remontavo butą, keitė buitinę techniką, santechninį įregimą, šiuos sprendimus atsakovai priėmė savarankiškai, tad valdė nekilnojamąjį turtą kaip savininkai. Taigi atsakovai perėmė nuosavybėn ieškovo nekilnojamąjį turtą kartu su visais turto nuosavybės dokumentais (sutarties 4.1 punktas). Paminėti atsakovų veiksmai patvirtina, kad atsakovai ginčo sutartį realiai vykdė, taip kaip nurodyta sutartyje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nekilnojamo turto perleidimas atsakovams pagal ginčo sutartį (sutarties 2.1–2.3 punktai) ieškovo sugyventinei nesukūrė teisių ir pareigų į ieškovo turtą nei ieškovui esant gyvam, nei po jo mirties. Todėl atmestinas atsakovų motyvas, kad ginčo sutartis sudaryta dėl akių, turint tikslą užtikrinti liudytojos R. Z. interesus, nes labiau tikėtina, kad atsakovai 2010 m. kovo 18 d. sutartį sudarė turėdami tikslą išlaikyti ieškovą iki gyvos galvos, taip pat ieškovas, sudarydamas ginčo sutartį, norėjo pasirūpinti savo gyvenimo sąlygų pagerinimu, o ne sugyventinės teise į būstą po savo mirties. Pažymėtina, kad byloje neįrodytas atsakovų argumentas, kad ginčo sutartis buvo sudaryta su jais tik dėl to, kad notarė nesutiko patvirtinti sutarties tarp ieškovo ir liudytojos R. Z.. Pateikti byloje įrodymai, garažo bokso, buto perėmimas atsakovų nuosavybėn, šio turto įregistravimas nuosavybės teise atsakovų vardu nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovai sudarė tariamąjį sandorį, laikė ginčo sutartį formaliu dokumentu, nes kaip nustatyta anksčiau, ginčo šalys atliko veiksmus, nurodytus sutarties 2.1–2.4 punktuose (CPK 78, 185 str.). Todėl atmestinas atsakovų motyvas, kad ginčo sutartį šalys sudarė dėl akių.

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems asmeniniams poreikiams tenkinti.

Išlaikymo iki gyvos galvos 2010 m. kovo 18 d. sutarties (V skyriaus) 5.1 p. ginčo šalys patvirtino atsakovų įsipareigojimą išlaikyti G. K. J. iki gyvos galvos, suteikti jam gyvenamąjį plotą, maitinimą, drabužius, nupirkdami reikiamus vaistus, slaugydami ligos atveju ir suteikdami kitas būtinas paslaugas jo prašymu, o taip pat įsipareigojo jį palaidoti ir prižiūrėti kapą. Sutartyje šalys nenustatė piniginės išlaikymo vertės.

Ieškovo manymu, 2010 m. kovo 18 d. sutarties 5.1 punkte nurodytus įsipareigojimus atsakovai vykdė ne taip, kaip nurodyta sutartyje, dėl to ieškovas patyrė asmeninių išlaidų, turėjo nepatogumų. Ieškovas sumokėdavo atsakovams ar kitam asmeniui už nuvežimą pas gydytojus, nors šią paslaugą atsakovai turėjo teikti ieškovui nemokamai. Ieškovas rūpinosi savo gydymu, slauga, vaistų pirkimu, maisto gaminimu. Buto remonto išlaidas ir komunalinius mokesčius ieškovas iš dalies apmokėjo iš savo lėšų, nors ieškovo manymu, jis to daryti neprivalėjo. Šiuos ieškovo paaiškinimus teismo posėdyje patvirtino liudytojai R. Z., D. B., L. M..

Priešingai, nei aiškina ieškovas apie sutarties nevykdymą, atsakovai teigia, kad sutartį vykdė tinkamai, nors ne visiškai taip, kaip nurodyta sutartyje. Atsakovai rūpinosi ieškovu, vežė jį pas gydytojus ir poilsiauti, pirko vaistus ir maistą, slaugė ieškovą, apmokėjo dalį komunalinių mokesčių, nes toks buvo šalių susitarimas. Atsakovų manymu, jie teikė ieškovui numatytas sutartyje paslaugas tiek, kad būtų patenkinti protingi ieškovo poreikiai, tačiau šalys ginčo sutartyje nesusitarė pirkti ieškovui naujus drabužius, tad atsakovai pirko ieškovui drabužius ne naujus, o iš labdaros. Ieškovas kartais neėmė maisto iš atsakovų, nes bijojo sugyventinės R. Z., kuri buvo nepatenkinta tuo, kad atsakovai rūpinasi ieškovu. Tame tarpe atsakovė R. M. paaiškino, kad konfliktavo su R. Z., tai pakenkė atsakovės sveikatai, todėl 2012 m. iš buto išsikraustė ir paliko ieškovą, nutraukė sutartinius įsipareigojimus. Atsakovų nuomone jų nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų I. B., I. Č., R. P. parodymai. Tačiau su tuo pilnai sutikti negalima.

Teisėjų kolegija, vertindama šalių ir liudytojų parodymus, konstatuoja, kad dauguma įrodymų patvirtina, jog atsakovai sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai. Tas faktas, kad ieškovas gera valia prisidėjo prie išlaidų, kurias turėjo pagal sutartį apmokėti atsakovai, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovai nepažeidė sutartinių santykių, nes atsakovai byloje neįrodė, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog ieškovas savo lėšomis sumokės išlaidas, susijusias su jo išlaikymu, kurios ginčo sutartimi apmokėti priskirtos atsakovams. Taigi atsakovų motyvas dėl šalių susitarimo, jog ieškovas dalį išlaidų būsto išlaikymui sumokėjo iš savo lėšų, pagal šalių susitarimą laikomas neįrodytu, todėl jis atmestinas.

Atsižvelgiant į ieškovo priklausomybę nuo atsakovų tinkamo prievolės vykdymo, prievolės vykdymo principai atsakovus įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų veiksmai vykdant sutartinius įsipareigojimus šių sutarties vykdymo principų neatitiko. Liudytojai R. Z., D. B., L. M. (b. l. 87, 88) patvirtino ieškovo paaiškinimą, kad atsakovai naudojosi ieškovo lėšomis, tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų dėl vaistų, drabužių, maisto pirkimo, ieškovo vežiojimo į gydymo įstaigą. Pažymėtina, kad atsakovai, teigdami, jog ginčo sutartį vykdė tinkamai, šioms aplinkybėms įrodyti nepateikė jokių patikimų įrodymų. Todėl tikėtina, jog atsakovai netinkamai vykdė ginčo sutartį, nes sutartinius įsipareigojimus vykdė savo nuožiūra, o ne atsižvelgdami į ieškovo poreikius, ne taip, kaip šalys susitarė ginčo sutartyje.

Teisėjų kolegija nesivadovauja sprendime (CPK 177 str. 1 d.) liudytojos I. B. parodymais (b. l. 87), nes liudytoja apie ginčo sutarties vykdymą paaiškino tiek, kiek sužinojo iš atsakovės R. M., tačiau konkrečiai jokių aplinkybių apie tai, kad ieškovas tikrai buvo nuvežtas į gydymo įstaigą, pati liudytoja nežinojo. Taip pat nesivadovauja liudytojos I. Č. parodymais (b. l. 88–89), nes liudytoja paaiškino apie šalių santykius ir bendravimą iki ginčo sutarties, o ne po sutarties sudarymo. Be to, teismas nesivadovauja liudytojo R. P. parodymais (b. l. 89), nes jis labai abstrakčiai paaiškino teismui apie tai, kaip atsakovai rūpinosi ieškovu: kad atsakovai veždavo ieškovą į kapus ir kitur, kur paprašydavo. Tačiau kaip nustatyta byloje, atsakovai privalėjo pasirūpinti ieškovo nuvežimu į gydymo įstaigą ir tai padaryti neatlygintinai, apie šią atsakovų pareigą liudytojas jokių konkrečių paaiškinimų teismui nedavė. Esant tokioms aplinkybėms minėtų liudytojų parodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisiškai reikšmingi vertinant šalių motyvus dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, todėl konstatuojama, kad atsakovai nurodytų procesiniuose dokumentuose aplinkybių dėl tinkamo sutarties vykdymo byloje neįrodė (CPK 185 str.).

CK 6.464 straipsnyje įtvirtinti du skirtingi išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pabaigos pagrindai: 1-oje dalyje nustatytu atveju sutartis baigiasi dėl rentos gavėjo mirties pasibaigus išlaikymo prievolei, t. y. įvykdymu; 2-oje dalyje nustatytu atveju sutartis baigiasi rentos gavėjo reikalavimu, kai rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia prievolę teikti išlaikymą.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovai pagal ginčo 2010 m. kovo 18 d. sutartį apsigyveno kartu su ieškovu, o 2012 m. spalio 3 d. iš buto išsikėlė dėl atsakovės ir liudytojos R. Z. konfliktiškų santykių. Atsakovai jokių pretenzijų dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo ieškovui nepareiškė. Todėl ieškovo argumentas, kad atsakovai iš esmės pažeidė sutartinius santykius, yra pagrįstas.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). CK 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. V. T., bylos Nr. 3K-3-461/2007; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Č. v. J. R., bylos Nr. 3K-3-425/2011; kt.).

Bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovai vienašališkai nutraukė sutarties vykdymą ir žodžiu įpareigojo ieškovą atsiimti atsakovams pagal ginčo sutartį perduotą nekilnojamąjį turtą, taip pat turtą perrašyti ieškovo vardu, tokiais veiksmais atsakovai pažeidė ieškovo teisėtus lūkesčius ir interesus, dėl to ieškovas prarado pasitikėjimą atsakovais, kuris išlaikymo iki gyvos galvos teisiniuose santykiuose yra būtinas, todėl laikoma, kad atsakovai ginčo sutartį pažeidė iš esmės (CK 6.217 straipsnis). Dėl nurodytos priežasties ieškovo reikalavimas tenkintinas (CK 6.464 straipsnio 2 dalį), išlaikymo iki gyvos galvos sutartis nutrauktina dėl esminio sutarties pažeidimo atsakovų veiksmais. Ieškovui grąžintinas atsakovams ginčo sutarties pagrindu perleistas nekilnojamas turtas, šiam turtui panaikinama teisinė registracija atsakovų vardu ir laikinosios apsaugos priemonės, taikytos pirmosios instancijos teismo nutartimi (b. l. 13–14), kad būtų užtikrintas ieškinio reikalavimų patenkinimas (CPK 150 str.).

Dėl turto pagerinimo išlaidų priteisimo

CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš šios gavusi. Specialiojoje išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimą reglamentuojančioje teisės normoje – CK 6.464 straipsnio 2 dalyje – nustatyta, kad tais atvejais, kai rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį, rentos gavėjas turi teisę reikalauti iš rentos mokėtojo, kad šis grąžintų perduotą nekilnojamąjį daiktą arba sumokėtų daikto išperkamąją kainą šio kodekso 6.454 straipsnyje numatytomis sąlygomis. Šiuo atveju rentos mokėtojai neturi teisės reikalauti atlyginti jiems išlaidas, susijusias su rentos gavėjo išlaikymu. Byloje atsakovai įrodinėjo, kad buto pagerinimui išleido 7761,35 Lt, ieškovas pripažino turto pagerinimo faktą, tačiau teigė, kad to daryti nereikėjo, nes butas buvo tinkamos būklės, be to, ieškovas pinigais gera valia prisidėjo prie šių išlaidų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovams šios turto pagerinimo išlaidos, kaip susijusios su rentos gavėjų išlaikymu, CK 6.464 straipsnio 2 dalies pagrindu nepriteistinos, nes atsakovai pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutarties 5.1 punktą įsipareigojo ieškovui teikti aprūpinimą gyvenamąja patalpa (teisę naudotis perleidžiamu turtu). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad perleistas atsakovams butas nebuvo tinkamas gyventi ir kad atsakovų turėtos ginčo turto pagerinimo išlaidos buvo būtinos padaryti jį tinkamu gyventi, todėl priskirtinos rentos gavėjų išlaikymo (aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis) išlaidoms.

Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą, priima naują sprendimą, tenkina ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo ieškovas prašo patenkinti ieškovo reikalavimus nutraukti ginčo sutartį, taikyti restituciją, grąžinti ieškovui turtą natūra – butą, esantį Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini) , garažo boksą Nr. 25, esantį Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini) , panaikinti atsakovų vardu atliktą šiam turtui teisinę registraciją. Atsakovų priešieškinio reikalavimas dėl ginčo sutarties pripažinimo tariamuoju sandoriu ir tuo pagrindu sutarties nutraukimo, priteisimo atsakovams turto pagerinimo išlaidų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai turi būti perskirstomos pirmosios instancijos teisme ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Byloje yra įrodymų, patvirtinančių ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas: ieškovas sumokėjo pirmosios instancijos teisme 143 Lt žyminį mokestį už ieškinio pareiškimą (b. l. 12) ir 143 Lt bei 151 Lt už apeliacinį skundą (b. l. 109, 111). Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, šios išlaidos (437 Lt) priteistinos ieškovui iš atsakovų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovui pirmosios instancijos teisme, remiantis 2012 m. spalio 17 d. sutartimi (b. l. 11), atstovavo advokatas G. G., kuris ieškovo vardu surašė procesinius dokumentus (ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį, dubliuką) ir atstovavo jam teismo posėdžiuose. Ieškovas už suteiktas teisines paslaugas (b. l. 72) advokatui sumokėjo 800 Lt (b. l. 73, pinigų priėmimo kvitai Nr. 346993, 346995). Ieškovo turėtos teisinių paslaugų apmokėjimo išlaidos yra protingo dydžio, atitinka advokato darbo sąnaudas byloje ir nėra didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (8.2, 8.3., 8.18. punktuose), todėl šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovų.

Taip pat iš atsakovų valstybei priteistina 32,65 Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginti pagal Alytaus rajono apylinkės teismo pažymą (b. l. 1) apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti, atsakovų priešieškinį atmesti.

Pripažinti, kad atsakovai R. M. ir E. M. iš esmės pažeidė 2010 m. kovo 18 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, patvirtintą Alytaus m. 1-jo notarų biuro notarės R. M., notarinio registro Nr. 1378, ir sutartį nutraukti.

Taikyti restituciją – grąžinti ieškovui G. K. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) butą, un. Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį Alytaus m. sav., Alytaus m., (duomenys neskelbtini) , negyvenamąją patalpą – garažo boksą Nr. 25, un. Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį Alytaus m., sav. Alytaus m., (duomenys neskelbtini) , perduotus atsakovams R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) pagal 2010 m. kovo 18 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, notarinio registro Nr. 1378, ir šiam turtui panaikinti teisinę registraciją atsakovų R. M. ir E. M. vardu. Panaikinus teisinę registraciją šiam turtui, panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4430-90/2012 taikytas laikinąsias apsaugos priemones: butui, un. Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiam Alytaus m. sav., Alytaus m., (duomenys neskelbtini) , negyvenamajai patalpai – garažo boksui Nr. 25, un. Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiam Alytaus m. sav., Alytaus m., (duomenys neskelbtini) .

Priteisti iš atsakovų R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas:

32,65 (trisdešimt du litus 65 ct) Lt – po 16,32 Lt (šešiolika litų 32 ct) iš kiekvieno atsakovo į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660),

437 Lt (keturis šimtus trisdešimt septynis) Lt – po 218,50 Lt (du šimtus aštuoniolika litus 50 ct) iš kiekvieno atsakovo žyminio mokesčio, ieškovo sumokėto pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme, ir 800 (aštuonių šimtų) Lt ieškovo turėtas advokato teisinių paslaugų apmokėjimo išlaidas – po 400 (keturis šimtus) Lt iš kiekvieno atsakovo ieškovui G. K. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)