- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-26
- Bylos Nr.
- A-858-1131-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00983-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Romanas Klišauskas, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Atsakovas
- Narkotikų, Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Advokatai
- Algirdas Matkevičius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,
atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovei Jurgitai Miliauskaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „SP group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „SP group“ skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (teisių perėmėjas – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas) dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB ,,SP group” (toliau – ir Įmonė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 1–4), prašydamas panaikinti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir VTAKT, Tarnyba) 2010 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 3K10/36 (toliau – ir Nutarimas, ginčijamas Nutarimas). Skunde nurodyta, kad atsakovo nurodytos aplinkybės (elektroninės cigaretės, kurias internetinėje svetainėje siūlė įsigyti UAB ,,SP group” yra įprastas cigaretes imituojanti prekė, todėl buvo pažeistas Tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir TKĮ, Įstatymas) 18 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytas draudimas) yra nepagrįstos ir atmestinos. TKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punktas skirtas drausti tokius tabako gaminius (įprastas cigaretes, turinčias tabako) imituojančias prekes, kaip, pavyzdžiui, cigaretės formos saldainiai (be tabako ir nikotino). Elektroninės cigaretės, neturinčios tabako, gali turėti ne tik panašią į įprastas cigaretes formą, bet kartu ir atlieka tą pačią pagrindinę funkciją (paskirtį) – vartotojas oraliniu būdu įtraukia nikotino. Tad elektroninės cigaretės, neturinčios tabako, laikytinos ne tabako gaminius (įprastas cigaretes) imituojančiomis prekėmis. Nagrinėjamu atveju TKĮ nuostatos apskritai negali būti taikomos, nes Įstatymas reguliuoja tabako gaminių gamybą, prekybą, laikymą, gabenimą, įvežimą, importą, tačiau elektroninės cigaretės, neturinčios tabako, nepatenka į šį apibrėžimą, todėl nepatenka ir į TKĮ taikymo sritį. Kadangi Įstatymas nereguliuoja elektroninių cigarečių, neturinčių tabako, gamybos, prekybos, importo ir pan., tad prekybai elektroninėmis cigaretėmis netaikomas ir Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas draudimas. Nutarimo neteisėtumas taip pat grindžiamas ir tuo, kad VTAKT netinkamai taikė Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisę, pažeidė laisvo prekių judėjimo principą, nes kitose ES šalyse elektroninių cigarečių platinimas nėra uždraustas. Pažeidžiama Europos Sąjungos teisė – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 34 straipsnis. Atsakovas kaip tariamai neabejotiną ir įrodytą pareiškėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, lemiančią paskirtosios baudos dydį, nurodė tariamą kliudymą tyrimui ir pažeidimo slėpimą (dėl kurio Tarnyba 2010 m. vasario 26 d. buvo surašiusi pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą). Nepasibaigus nutarimo apskundimo terminui Atsakovas savo svetainėje internete patalpino nenuasmenintą nutarimą, taip pakenkdamas pareiškėjo, kaip ūkio subjekto, reputacijai ir kitiems interesams. Pagal surašytą protokolą nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 6 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo teiseną nutraukė.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsiliepimu (b. l. 52–57) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Buvo konstatuota, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje parduoda elektronines cigaretes, t. y. tabako gaminius imituojančias prekes, kurių civilinė apyvarta Lietuvos Respublikoje yra draudžiama, o ne tabako gaminius. Byloje nėra ginčo, jog elektroninės cigaretės nėra tabako gaminys ar produktas. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjo argumentai, kad nėra pažeidimo sudėties, nes elektroninės cigaretės nepatenka į tabako gaminių sąrašus ir todėl administracinė atsakomybė už prekybą tokiais gaminiais negalima. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnio apribojimai, be kita ko, gali būti pateisinami visuomenės (žmonių) sveikatos sumetimais, o TKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas draudimas taikomas nepriklausomai nuo prekių kilmės ir jis nėra skirtas įtvirtinti kitose valstybėse narėse pagamintų prekių diskriminaciją arba netiesiogiai ginti tam tikrus nacionalinius produktus ar gamintojus. Aplinkybė, jog viena valstybė narė taiko ne tokias griežtas taisykles kaip kita valstybė narė, dar nereiškia, kad pastarosios taisyklės yra neproporcingos (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1995 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Alpine Investments Nr. C-384/93). Tabako gaminių imitacijų realizacijos draudimą tokia apimtimi, kuria jis yra taikomas šioje byloje, pateisina bendrasis tikslas – visuomenės sveikata. Toks draudimas yra tinkama ir proporcinga priemonė siekiamam tikslui pasiekti, ypač atsižvelgiant į tai, kad minėtų elektroninių prekių vartojimas dėl jose esančio nikotino, šalutinių sudedamųjų dalių degimo proceso metu išsiskiriančių medžiagų gali būti žalingas asmenų sveikatai ir sukelti priklausomybę. Įmonės vadovo byla dėl administracinio teisės pažeidimo nėra nutraukta, nes vis dar vyksta teisminiai ginčai Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Tarnyba, priimdama 2010 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 3K10/36, nei materialinės, nei procesinės teisės normų nepažeidė, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, skirta bauda yra individualizuota, atsižvelgiant į aplinkybių visetą, pažeidimo pobūdį, pavojingumą visuomenės sveikatai, VTAKT savo kompetencijos ribose skyrė pagrįstą ir teisingą baudą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 28 d. sprendimu (b. l. 144–150) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies; Nutarimą, kuriuo UAB ,,SP group” už Lietuvos TKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą pažeidimą paskirta 5 000 litų bauda, pakeitė, pareiškėjui UAB ,,SP group” skirdamas 3 000 litų baudą; kitoje dalyje pareiškėjo UAB „SP group“ skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra reikšminga tai, jog produkto paskirtis ir naudojimo būdas yra analogiškas tabako gaminiams, t. y. skirtas oraliniam vartojimui. Pareiškėjo pateiktoje NJOY elektroninių cigarečių naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad e-cigaretė pradedama rūkyti įtraukiant orą beveik kaip įprasta cigaretė: įtraukimo metu diodas e-cigaretės priekyje užsidega, taip imituojamas degimas. Įtraukiant (tiksliau baterijai šildant purkštuką) gaminasi rūkas, primenantis cigarečių dūmą. Nurodoma, kad NJOY dėka savo konstrukcijos gali imituoti realų rūkymą; elektroninė cigaretė atitinka refleksinius rūkančiųjų poreikius ir yra tradicinių tabako gaminių alternatyva.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aptariamos elektroninės prekės imituoja tabako gaminius – cigaretes. Nors pareiškėjas nurodo, kad elektroninės cigaretės nėra tabako gaminiai, todėl jų apyvartai negali būti taikomas TKĮ, tačiau TKĮ 18 straipsnio, reglamentuojančio draudimus, susijusius su tabako gaminiais, 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad draudžiama gaminti ir (ar) parduoti žaislus, maisto produktus ir kitas prekes, kurių dizainas imituoja tabako gaminius ar jų pakuotes ir pareiškėjui taikyta ekonominė sankcija už šiame įstatymo straipsnyje nustatyto draudimo pažeidimą. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad elektroninės cigaretės yra tabako gaminys ar produktas, nėra, ir Tarnyba Nutarimą priėmė ne dėl prekybos tabako gaminiais ar produktais, bet dėl prekių, kurių dizainas imituoja tabako gaminius (cigaretes). Todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad Įstatymas netaikytinas elektroninių cigarečių, kaip tabako gaminių ar tabako gaminių pakaitalų, apyvartai. Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad elektroninių cigarečių apyvarta nėra įteisinta, todėl jų prekyba nepaneigia UAB „SP group“ atsakomybės dėl TKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytų draudimų nesilaikymo. Be to, Įstatymo projekto 161 straipsnis taip pat nustato tabako gaminių pakaitalų, kurie nėra įrašyti į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą, realizavimo draudimą. Nėra pagrindo vertinti esamos situacijos dėl elektroninių cigarečių kaip teisės spragos, nes nagrinėjamam ginčui taikytinas įstatymas įtvirtina draudimą dėl produktų, gaminių, prekių pardavimo, kurių dizainas imituoja tabako gaminius. Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas draudimas gaminti ir (ar) parduoti žaislus, maisto produktus ir kitas prekes, kurių dizainas imituoja tabako gaminius ar jų pakuotes, taikomas neatsižvelgiant į prekių kilmę ir jis nėra skirtas įtvirtinti kitose valstybėse narėse pagamintų prekių diskriminaciją arba netiesiogiai ginti tam tikrus nacionalinius produktus ar gamintojus, nes valstybės narės gali pačios nuspręsti, kaip turėtų būti traktuojamos elektroninės cigaretės bei panašūs gaminiai, ir kokie teisės aktai šiems produktams turėtų būti taikomi. Lietuvos Respublika yra ratifikavusi Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvenciją, kuri atspindi pakankamai aiškų ir nedviprasmišką pasaulio bendruomenės požiūrį į tabaką, jo neigiamą poveikį žmogui ir visuomenei, įsipareigojant visiškai uždrausti bet kokią tabako reklamą, pardavimo skatinimą ir rėmimą. Draudimą tokia apimtimi, kuria jis yra taikomas šioje byloje, pateisina bendrasis tikslas – visuomenės sveikata ir toks draudimas (šiai bylai aktualia apimtimi) yra tinkama ir proporcinga priemonė siekiamam tikslui pasiekti bei gali būti pateisinamas Europos Sąjungos teisės prasme. Tai suponuoja, kad šiuo atveju atitinkama priemonė galėtų būti laikoma neproporcinga paprastai tik tuo atveju, jei ji būtų akivaizdžiai netinkama siekiamam tikslui pasiekti (žr. pagal analogiją Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2002 m. gruodžio 10 d. sprendimą British American Tobacco (Investments) Ltd ir kt. byloje Nr. C-491/01). Tačiau tokiai išvadai šioje byloje nėra pakankamo pagrindo. Nustatytas draudimas pateisinamas ir tuo aspektu, kad minėtų elektroninių prekių vartojimas dėl jose esančio nikotino, šalutinių sudedamųjų dalių degimo procese išsiskiriančių medžiagų gali būti žalingas asmenų sveikatai.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas, įvertinęs tai, jog UAB „SP group“ kliudė Tarnybos tyrimui ir slėpė pažeidimą (2010 m. vasario 26 d. UAB „SP group“ direktoriui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas) ir šias aplinkybes pripažino Įmonės atsakomybę sunkinančiomis, Nutarimu pareiškėjui skyrė maksimalią 5 000 litų baudą. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo UAB „SP group“ veika pagal TKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punktą kvalifikuota teisingai, tačiau nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui paskirtos baudos dydis yra akivaizdžiai per didelis, nes neproporcingas padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 6 d. nutarimu T. P., dirbančio Įmonės direktoriaus pareigose, administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 185 straipsnyje numatyto pažeidimo nutraukė, pripažinus, kad jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. LITEKO duomenimis šis teismo nutarimas nėra įsiteisėjęs, nes dėl jo paduotas skundas, tačiau vertinant paskirtos ekonominės sankcijos dydį, teismas pripažįsta esant pagrindui atsižvelgti į kitas nagrinėjamam ginčui reikšmingas aplinkybes. Byloje nėra duomenų apie tai, kad anksčiau pareiškėjas būtų pažeidęs TKĮ reikalavimus. Todėl, įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį ir mastą, vykdomos veiklos laikotarpį, teismas laikė, kad nagrinėjamu atveju paskirta ekonominė sankcija, nepaisant to, jog pareiškėjas ir nepripažįsta pažeidimo, laikytina neadekvačia padarytai veikai ir tai sudaro pagrindą pakeisti Nutarimą paskirtos baudos atžvilgiu, nes toks sprendimas atitinka ir protingumo bei teisingumo principus.
III.
Pareiškėjas UAB ,,SP group” apeliaciniu skundu (b. l. 152–1158) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, taip pat pareiškėjas prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis Į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. Pareiškėjas, be argumentų, nurodytų skunde pirmosios instancijos teismui, pažymi, kad pareiškėjas nekvestionuoja elektorinių cigarečių, neturinčių tabako, panašumo į įprastas cigaretes, turinčias tabako. Vis dėlto TKĮ nuostatos skirtos reguliuoti tabako gaminių gamybą, prekybą, laikymą, gabenimą, įvežimą, importą ir kt., o pagal elektroninės cigaretės, neturinčios tabako, nepatenka į tabako gaminių apibrėžimą ir TKĮ taikymo sritį. Tokią poziciją yra išreiškusi ir Europos Komisija 2008 m. gegužės 22 Orientaciniame pranešime „Elektroninės cigaretės ir EB teisės aktai“. Elektorinės cigaretės laikytinos tabako gaminių pakaitalu. Seime užregistruoto TKĮ 2 ir 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projekte elektroninės cigaretės apibrėžiamos kaip tabako gaminių pakaitalai. Šiuo metu galiojantis TKĮ tokių draudimų, kurie numatomi nurodytu pakeitimu ir papildymu, nereglamentuoja.
Pareiškėjas taip pat pažymi, kad, egzistuojant teisės spragai, yra pažeidžiamas teisinio tikrumo (teisinio aiškumo) principas. Pareiškėjas veikė laikydamasis įstatymų reikalavimų, taip pat, siekdamas teisinio tikrumo, 2010 m. sausio 27 d. kreipėsi su prašymais dėl išaiškinimo į VTAKT, kitas institucijas. Gauti atsakymai iš valstybės institucijų nesuteikė teisinio tikrumo, nes pagal šių institucijų išaiškinimus elektroninės cigaretės nepriskirtinos nei medicinos prietaisams, nei žmonėms skirtiems vaistams. Nesant harmonizuoto prekybos elektorinėmis cigaretėmis teisinio režimo Europos Sąjungoje, kiekviena ES valstybė narė turi diskreciją apsispręsti, kokiai prekių grupei priskirtinos elektroninės cigaretės. Atsakovas nepateikė pareiškėjui išaiškinimo.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad prekyba elektorinėmis cigaretėmis leidžiama, nors ir ne visose, bet dalyje ES valstybių narių. Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo draudžia ne tik tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojančius kiekybinius importo ir eksporto apribojimus ir visas lygiaverčio poveikio priemones, bet ir priemones, kurios sudaro kliūtis laisvam prekių judėjimui ES vidaus rinkoje. Atsakovas sukūrė tokias kliūtis, nes pareiškėjas prekiavo elektroninėmis cigaretėmis internetu, tad jų įsigyti galėjo ne tik Lietuvos, bet ir visos ES (ir trečiųjų valstybių) subjektai. Elektroninės cigaretės, skirtingai nuo įprastų cigarečių, neturi tabako ir dervų, neturi ar beveik neturi kancerogeninių medžiagų, jų žala žmonių sveikatai kol kas yra hipotetinė, tuo tarpu įprastų cigarečių žala yra akivaizdžiai įrodyta klinikiniais tyrimais. Jeigu moksliniai tam tikro produkto pavojingumo sveikatai įrodymai nėra galutiniai, išsamūs ir aiškūs, valstybės narės gali nuspręsti, kokį sveikatos apsaugos lygį jos ketina garantuoti, atsižvelgdamos į laisvo prekių judėjimo ES reikalavimus. Svarbu, kad taikomos priemonės būtų proporcingos. Paprastai Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nustato, kad nacionalinė nuostata, draudžianti tam tikrą produktą, yra neproporcinga (žr., pvz., bylą Nr. 178/84, ECR 1227 ir kt.). Neproporcingas prekybos elektroninėmis cigaretėmis ribojimas negali būti pateisintas SESV 36 straipsnyje numatytais pagrindais ir pažeidžia ES teisę – SESV 34 straipsnį.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 168–172) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovas, be argumentų, nurodytų atsiliepime pirmosios instancijos teisme, pažymi, kad pareiškėjas neginčija faktinių bylos aplinkybių. Sprendžiant dėl TKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto pažeidimą, reikia vertinti prekės dizainą ir tabako gaminių išorinį panašumą, tuo tarpu prekės paskirtis nėra reikšminga aplinkybė. TKĮ reglamentuoja ir su tabako įsigijimo ir (ar) vartojimo skatinimu bei rėmimu susijusius santykius. Elektroninės cigaretės „NJOY“ imituoja tabako gaminius ir tokiu būdu skatina tabako gaminių įsigijimą ir vartojimą. Nelaikytina teisės spragomis tokie atvejai, kada aiškiai ir konkrečiai yra įtvirtintas draudimas dėl produktų, gaminių, prekių pardavimo, kurių dizainas imituoja tabako gaminius. Pareiškėjas nesikreipė į Tarnybą, į ją kreipėsi fizinis asmuo D. S., prašyme nėra nurodyta jokia jo atstovaujama įmonė. TKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimas taikomas be išimčių visoms prekėms. ES valstybės narės gali pačios nuspręsti, kaip turėtų būti traktuojamos elektorinės cigaretės bei panašūs gaminiai, ir kokie teisės aktai šiems produktams turėtų būti taikomi. Priklausomybę nuo tabako gaminių sukelia ne tik nikotinas, bet ir pats rūkymo procesas. Nagrinėjamu atveju elektroninėmis cigaretėmis imituojamas rūkymas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kyla dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 3K10/36 teisėtumo ir pagrįstumo. Iš ginčijamo Nutarimo turinio matyti, kad atsakovas juo nubaudė pareiškėją ekonomine sankcija už TKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatų pažeidimą, konkrečiai, už tai, kad pareiškėjas prekiavo elektroninėmis cigaretėmis. Atsakovas ginčijamame Nutarime konstatavo, jog parduodamas elektronines cigaretes pareiškėjas pažeidė TKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto, numatančio, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama gaminti ir (ar) parduoti žaislus, maisto produktus ir kitas prekes, kurių dizainas imituoja tabako gaminius ar jų pakuotes, reikalavimus.
Pirmosios instancijos teismas savo sprendime konstatavo, jog ginčijamas Nutarimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau sumažino skirtos ekonominės sankcijos dydį.
Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, visų pirma pažymi, kad byloje nekyla ginčo dėl to, jog pareiškėjas prekiavo elektroninėmis cigaretėmis, taip pat dėl to, kad elektroninės cigaretės nėra tabako gaminys ginčui aktualiu metu (t.y. ginčijamo Nutarimo priėmimo metu) galiojusios TKĮ redakcijos prasme (TKĮ 2 straipsnio 2 punkte numatyta, kad „tabako gaminiai – rūkyti, uostyti, čiulpti ar kramtyti skirti gaminiai, pagaminti tik iš tabako (tiek genetiškai modifikuoto, tiek nemodifikuoto) arba kuriuose yra tabako“).
Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, aiškindamas TKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto turinį, iš esmės laikėsi nuostatos, jog sprendžiant klausimą, ar buvo padarytas minėtos teisės normos pažeidimas, pakanka nustatyti, jog tam tikras subjektas parduoda produktus, kurių dizainas imituoja tabako gaminius ar jų pakuotes. Pirmosios instancijos teismo manymu, pati ginčo esmė yra susijusi su parduodamu objektu. Ginčijamo Nutarimo analizė rodo, kad atskleisdamas TKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos turinį atsakovas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, iš esmės taikė lingvistinį teisės aiškinimo metodą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi TKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto turinį ir faktines bylos aplinkybes, tokiam minėtos teisės normos aiškinimui nepritaria. Šiuo atveju pažymėtina, kad lingvistinis teisės aiškinimo metodas nėra vienintelis ir ne visais atvejais leidžia tinkamai atskleisti teisės normos esmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad aiškinant aptariamos teisės normos turinį turi būti taikomas ne tik lingvistinis, bet ir teleologinis aiškinimo metodas, t. y. turi būti įvertinami įstatymų leidėjo siekiai, ketinimai įtvirtinant ir šią teisės normą, ir apskritai specialų reguliavimą, taikytiną tabako gaminių apyvartai. Pagal TKĮ 1 straipsnio 3 dalį tabako gaminiai laikomi specialiais gaminiais, kuriems taikomas ypatingas reguliavimas. TKĮ 1 straipsnio 2 dalis, konstatuodama, kad visuomenės sveikata yra viena pagrindinių vertybių, nurodo, jog TKĮ nuostatomis siekiama mažinti tabako gaminių vartojimą Lietuvos Respublikoje, jų prieinamumą (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui. Analogiškai, iš TKĮ 18 straipsnio 1 dalies, įskaitant ir bylai aktualų 8 punktą, turinio matyti, kad ja iš esmės siekiama įtvirtinti tam tikrus tabako gaminių įsigijimo ir (ar) vartojimo skatinimo būdus. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas TKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto turinį, laikosi nuostatos, jog šios teisės normos sudėtis yra formali, t. y. konstatavimui, jog buvo padarytas Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto pažeidimas, pakanka nustatyti, kad Bendrovė parduoda produktus, kurių dizainas imituoja tabako gaminius ar jų pakuotes (žr., pvz., 2010 m. gegužės 3 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A525 – 638/2010; 2010 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822 – 696/2010). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šios bylos faktinės aplinkybės reikšmingai skiriasi nuo minėtose bylose, kuriose Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra suformavęs TKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto aiškinimo praktiką, nustatytų faktinių aplinkybių, nes nurodytose bylose vertintos prekės (produktai) nebuvo tabako gaminių pakaitalai.
Įvertinus elektroninių cigarečių savybes ir jų vartojimo ypatybes nėra pagrindo teigti, jog TKĮ prasme aptariamos elektroninės cigaretės imituoja tabako gaminius. Priešingai, tokios elektroninės cigaretės bendriausia prasme konkuruoja su tabako gaminiais, rinkoje jos pateikiamos kaip tabako gaminių pakaitalas. Tai, kad byloje aptariamo produkto paskirtis ir naudojimo būdas analogiškas tabako gaminiams, pripažįsta ir atsakovas ginčijamame Nutarime, kuriame nurodoma, jog „aptariamu atveju produkto paskirtis ir naudojimo būdas yra analogiškas tabako gaminiams“. Pirmiau nurodytose teismų nagrinėtose bylose atitikties TKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punktui požiūriu vertinti produktai, kaip taisyklė, buvo saldumynai, jie, kaip minėta, negali būti laikomi tabako gaminių pakaitalu.
Šiuo aspektu dėmesys atkreiptinas į tai, kad įstatymų leidėjas nedraudžia prekiauti tabako gaminiais, tik įvairiomis priemonės siekia riboti jų vartojimą. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pareiškėjas, prekiaudamas elektroninėmis cigaretėmis, iš esmės įgyvendino ūkinės veiklos laisvę, kurią garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis. Turint galvoje konstitucinį šios laisvės statusą manytina, kad jei įstatymų leidėjas, ieškodamas pusiausvyros tarp šios laisvės ir visuomeninio intereso (šiuo atveju, visuomenės sveikatos poreikių užtikrinimo), būtų ketinęs uždrausti gaminius, kurie pagal savo paskirtį ir naudojimo būdą yra analogiški nedraudžiamiems tabako gaminiams, jis tokį draudimą įstatymuose būtų įtvirtinęs tiesiogiai ir nedviprasmiškai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad asmens ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Tačiau jis kartu pažymėjo, kad įstatyme nustatyti draudimai turi būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 24 d. nutarimą; 2005 m. gegužės 13 d. nutarimą).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad lingvistinis TKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatų aiškinimas, be kita ko, nulemtų paradoksalius rezultatus, nes prekyba elektroninėmis cigaretėmis, kurios turi tabako gaminio formą, būtų draudžiama, tuo tarpu prekyba elektroninėmis cigaretėmis, kurios neturi tokios formos, būtų leidžiama, nors abiejų produktų poveikis asmens sveikatai būtų tapatus. Dėl pirmiau minėtų priežasčių atmestinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginys, kad elektroninių cigarečių prekyba nėra įteisinta, nes tam tikras papildomas tokios prekybos „įteisinimas“ nėra būtinas: ūkinės veiklos laisvė apima teisę laisvai pasirinkti verslą, o konstitucinis asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principas sąlygoja tai, kad ūkinės veiklos reguliavimui būdingas bendrojo leidimo metodas: leidžiama viskas, kas nėra draudžiama (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 9 d. nutarimą; 2005 m. gegužės 13 d. nutarimą).
Atitinkamai, nors atsakovas ir ginčijamame Nutarime, ir bylos nagrinėjimo metu akcentavo neigiamą elektroninių cigarečių poveikį asmenų sveikatai, šie argumentai analogiškai reikšmingi ir tabako gaminių atžvilgiu (TKĮ 1 straipsnio 2 dalis), tačiau, kaip minėta, įstatymų leidėjas prekybos šiais produktais nėra uždraudęs. Atitinkamai, šie argumentai savaime nėra pakankami aiškinti TKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto turinį atsakovo nurodomu būdu ir jį taikyti bylos faktinėms aplinkybėms.
Taigi nesant draudimo prekiauti tabako gaminiais, įvertinus elektroninių cigarečių paskirtį, ir atsižvelgiant į TKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto turinį, darytina išvada, kad byloje aptariamoms elektroninėms cigaretėms nėra pagrindo taikyti TKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą draudimą. Turėdama galvoje pirmiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, jog šioje byloje faktinės aplinkybės, kiek ir kokiu mastu elektroninės cigaretės dizainas atitinka (imituoja) tabako gaminius, nėra teisiškai reikšmingos.
Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl jis naikintinas (ABTĮ 143 straipsnis) ir priimtinas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo UAB „SP group“ apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 3K10/36.
Sprendimas neskundžiamas.