Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-03-28 · Administracinė byla Nr. I-2143-809/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-28
Bylos Nr.
I-2143-809/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00401-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Eglė Žulyė-Janulionienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas
M. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2143-809/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00401-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–12).

Nurodė, kad buvo suimtas ir laikomas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2019 m. sausio 23 d. sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Patalpų plotas buvo apie 50 kv. m. 1-oje sekcijoje, o 3-oje sekcijoje apie 30 kv. m. Paaiškino, kad 1-oje sekcijoje buvo laikomas laikotarpiais nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2016 m. spalio 31 d. ir nuo 2017 m. kovo 17 d. iki 2019 m. sausio 23 d., o 3-oje sekcijoje laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 31 d. iki 2017 m. kovo 17 d. Pažymėjo, jog 1-oje sekcijoje buvo laikoma po 24 asmenis, o 3-oje sekcijoje – 14 asmenų, todėl nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais nustatytas gyvenamasis plotas. Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinamos suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, taip pat nepakankamai buvo užtikrinami kultūros, sporto, kurybos, saviraiškos, mokslo ir kt. renginiai, siekiant į minėtas veiklas įtraukti nuteistuosius. Nurodė, jog nebuvo sudarytos sąlygos sportuoti lauke bei patalpose, lankyti renginius ir pan. Akcentavo, jog mažą patalpų plotą galėjo kompensuoti suteikta judėjimo laisvė. Teigė, jog sprendžiant gyvenamojo ploto pažeidimo faktą, būtina atsižvelgti į tai, jog 1-oje sekcijoje buvo 24 taburetės, 24 gulimos vietos, 12 daiktų spintelių, 3 didelės spintos, stalas, sofa, bei į tai, kad buvo laikomi 24 asmenys, todėl turėjo nuolat gulėti arba sėdėti. Taip pat tarp gultų nebuvo užtikrintas minimalus atstumas. Pažymėjo, jog dėl didelio nuteistųjų skaičiaus turėjo valgyti atšalusį maistą, nes prie stalo neužtekdavo vietos visiems laikomiems asmenims. Paaiškino, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. buvo įdarbintas atlikti maisto dalintojo darbus bei supažindintas su pareigybės aprašymu. Laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2019 m. sausio 23 d. buvo priverstas kiekvieną dieną nuo 6.30 val. iki 21.00 val. dirbti be poilsio dienų maisto dalintoju per pusryčius, pietus ir vakarienę. Išdalinus maistą, turėjo išsiplauti postus, tualetus, dušus, kameras. Pažymėjo, jog turėjo dalinti maistą asmenims, kurie serga tuberkulioze, o Lukiškių TI-K nebuvo išduodamos tam tikros apsaugos priemonės, t. y. pirštinės, kepurės, burnos kaukė ir pan. Akcentavo, kad dirbo be išeiginių, gaunamas atlyginimas buvo nedidelis, o už viršvalandžius nebuvo mokama. Darbo apranga buvo išduota, t. y. chalatas baltos spalvos, kurį turėjo skalbti iš savų lėšų. Lukiškių TI-K administracija neapmoka ir nekompensuoja būtiniausių pirkinių, t. y. skalbimo miltelių, minkštiklių. Kasdien turėjo nešioti iš parduotuvės produktus nuteistiesiems į kameras, smulkųjį paketą ir siuntinius per visas kameras ir korpusus. Atkreipė dėmesį, jog pasirašydavo už dirbtas valandas, nes vedėjos vertė pasirašyti grasindamos, kad neteks darbo. Lukiškių TI-K maisto paėmimas iš virtuvės į ūkio dalį yra 11.20 val., o maisto dalintojai į korpusus privalo vežti maistą 11.45 val. Kol maistas yra atvežamas į ūkio dalį ir yra išdalinamas, praeina ne mažiau 5 minutės, todėl pietums ir poilsiui likdavo 10 minučių. Nurodė, kad Lukiškių TI-K ūkio dalyje drabužių džiovinimo patalpos plotas buvo apie 6 kv. m. ploto, ją turėjo dalintis su 74 nuteistaisiais, todėl dėl netinkamos ventiliacijos ir mažos džiovinimo patalpos turėjo eiti į darbą su drėgnais ir šlapiais drabužiais. Paaiškino, jog per visą kalinimo laikotarpį negalėjo valgyti duonos, kuri buvo vežama į Lukiškių TI-K, kadangi ta pačia mašina buvo vežamos metalo atliekos iš Lukiškių TI-K, o iš jų tekėdavo skysčiai. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė miego sutrikimus ir nepatogumus.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 17–26).

Nurodė sekcijų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2019 m. sausio 22 d. numerius, jų plotus, asmenų skaičių sekcijose, įskaitant ir patį pareiškėją. Lukiškių TI-K, skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio nuostatų. Paaiškino, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.

Paaiškino, kad pareiškėjas bausmės atlikimo metu išreiškė norą pasilikti Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, todėl buvo paliktas Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus ir paskirtas dirbti maisto dalintoju. Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo pravedamas saugaus darbo instruktažas, išduodami pagal darbo specifiką reikalingi drabužiai bei kitos reikalingos priemonės darbui atlikti. Pareiškėjas 2016 m. spalio 31 d. buvo perkeltas dirbti inventoriaus sandėlio darbininku, 2017 m. kovo 17 d. perkeltas dirbti maisto dalintoju, 2018 m. kovo 30 d. pareiškėjui buvo leista dirbti valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) ,,(duomenys neskelbtini)“, o 2019 m. sausio 22 d. pareiškėjas buvo išbrauktas iš dirbančių nuteistųjų sąrašo atbuvus teismo nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką. Akcentavo, kad pareiškėjas per visą bausmės atlikimo laikotarpį į Lukiškių TI-K nesikreipė dėl blogų kalinimo sąlygų, neprašė (nei žodžiu, nei raštu) jam pateikti darbo grafikų, filmuotos medžiagos ar pan.

Nuteistiesiems, paliktiems Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, yra sudaryta atskira 2015 m. gegužės 27 d. direktoriaus įsakymu Nr. N-61 patvirtinta dienotvarkė (toliau – ir Dienotvarkė). Pagal Dienotvarkę, nuteistieji darbo dienomis keliasi 6.00 val. ryto (poilsio ir švenčių dienomis – 7.00 val.), jiems yra skiriamas 10 minučių laikas pasinaudoti tualetu bei susitvarkyti savo miegamąją vietą. Pusryčių dalinimas korpusuose yra numatytas nuo 6.10 val. iki 7.00 val. ryto (poilsio ir švenčių dienomis nuo 7.10 val. iki 8.40 val.). Po maisto dalinimo korpusuose nuo 7.00 val. iki 7.30 val. (poilsio ir švenčių dienomis nuo 7.40 val. iki 8.30 val.) nuteistiesiems yra skiriamas laikas pusryčiams.

Nurodė, jog pareiškėjui buvo suteikiamos išeiginės šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis. Maisto dalintojo pareigybės yra vienos iš labiausiai pageidaujamos nuteistųjų, nes maisto dalintojai turi daugiausiai laisvo laiko. Pusryčių, pietų ir vakarienės laikas bendrai sudėjus užimtų ne daugiau kaip 3 valandas. Dar valanda skiriama darbo vietos sutvarkymui, kitas laikas buvo užimamas Socialinei reabilitacijai, mokslams, pozityviam užimtumui vykdyti. Maisto dalintojai taip pat pristatydavo prekes iš parduotuvės kamerose laikomiems asmenims, ši sąlyga yra įtraukta į nuteistųjų atliekančius darbus pareigybės aprašymą. Pareiškėjas buvo supažindintas su maisto dalintojo pareigybėmis iš kurių 6.2 punktas įpareigoja vykdyti įstaigos pareigūnų nurodymus pristatant parduotuvėje pirktas prekes bei gautus siuntinius į rėžiminę zoną suimtiesiems ir nuteistiesiems, o 6.7 punktas numato įpareigojimą palaikyti darbo vietoje švarą ir tvarką. Pažymėjo, jog prievarta niekas dirbti nevaro, jei nuteistasis nori, tai jis gali pats atsisakyti darbų ir išvykti į pataisos namus tolesnei bausmei atlikti.

Pareiškėjui Socialinės reabilitacinės veiklos pakako, bausmės atlikimo metu, pareiškėjas vaikščiodavo į sporto salę, kurioje mankštinosi su treniruokliais. Taip pat skaitė fantastines knygas, riboto interneto prieiga nesinaudojo. Domėjosi Lietuvoje ir pasaulyje vykstančiais procesais, žiūrėjo televizijos laidas, kriminalines naujienas, sporto rungtynes. Pareiškėjas nuo 2016 m. rugsėjo mėn. mokėsi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje suvirintojo profesijos, o 2017 m. birželio 19–20 dienomis išlaikė egzaminus ir įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybę. Be to, 2018 m. Vilniaus mokymo centro gimnazijoje įgijo vidurinį išsilavinimą.

Nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. liepos 12 d. užbaigė dalyvavimą VĮ ,,Malonės namai“ projekte ,,Keistis išmokstama“ pagal programą ,,Savęs pažinimas: smurtinio elgesio atpažinimas ir keitimas“. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 19 d. dalyvavo susitikime su Vilniaus apygardos probacijos mediacijos pareigūnais. Taip pat 2017 m. spalio 31 d. dalyvavo M. J. koncerte, o 2018 m. sausio 19 d. klausėsi Lietuvos mokslų akademijos mišriojo choro.

Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rudens iki 2018 m. sausio 25 d. pareiškėjas dalyvavo ir sėkmingai užbaigė ,,Alfa“ kursus, kuriuos vedė kunigas kapelionas V. K. kartu su Eucharistinio Jėzaus sese vienuole L. Kartu su kitais ,,Alfa“ kursuose dalyvavusiais nuteistaisiais giedojo giesmes, meldėsi ir diskutavo grupelėse. Šiuose susirinkimuose nuteistasis atrado daugiau ramybės, savikontrolės ir noro kitaip gyventi Lukiškių TI-K ir ateityje laisvėje. Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 29 d. susitiko su Lietuvos kapelionų asociacijos nariais kalėdiniame bendravime. Be to, 2017 m. gruodžio 19 d. Lukiškių TI-K Psichologinė tarnyba išreiškė pareiškėjui padėką už aktyvų dalyvavimą gerosiose Kalėdinėse iniciatyvose, skirtose paremti beglobių gyvūnų organizacijas ir pasveikinti vienišus, garbaus amžiaus senelių pensionato gyventojus. Pažymėjo, jog paklausus pas pareiškėją, kodėl jis nustojo lankęsis įstaigos administracijos renginiuose, atsakė, kad tokiu būdu rodo savo nepasitenkinimą, nes jo Lygtinio paleidimo komisija neišleido į laisvę lygtinai.

Pareiškėjas dalyvaudavo integracijos į visuomenę programoje. Dalyvavo individualių pokalbių tematikoje: smurto prevencija. Šio užsiėmimo metu, jam buvo išaiškintas smurto poveikis žmogui, smurto sąvoka. Buvo aptartos smurto formos, pateikiami pavyzdžiai. Supažindintas su atsakomybe, numatyta už nusikalstamas veikas panaudojant smurtą. Nuteistasis įvykdė ,,namų“ užduotį – parašė laišką smurtą patyrusiam asmeniui. Jame analizavo smurtavimo priežastis bei kaip spręsti problemas be smurto panaudojimo. Kalbėtasi apie alkoholio / narkotikų vartojimo pasekmes. Nuteistasis suvokia, kad vartojant psichotropines medžiagas vystosi priklausomybė, yra matęs kaip alkoholis keičia artimus žmones, todėl ateičiai deklaruoja blaivų gyvenimo būdą. Nuteistasis nuo 2017 m. sausio mėn. dalyvavo asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje. Užsiėmimus lankė, tačiau keletą paskaitų yra praleidęs. Paskaitų metu iniciatyva nepasižymi, klausimų neuždavinėja. Įgytos žinios vertinamos patenkinamai. Nuteistasis dalyvavo bendruosiuose nuteistųjų susirinkimuose, juose buvo informuojamas apie paskutinius aktualius įvykius, vykstančius pačioje įstaigoje ir būryje.

Pareiškėjas 2017 m. sausio 18 d. ir 2017 m. vasario 2 d. dalyvavo individualiose psichologinėse konsultacijose, skirtose analizuoti nuteistojo probleminį elgesį, skatinti atsakomybės už savo pasirinkimus prisiėmimą ir pasekmių įvertinimo svarbą. Konsultacijų metu išsikelta problema – savo veiksmų pasekmių neįvertinimas. Laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2017 m. liepos 19 d. dalyvavo motyvacinėje elgesio pataisos programoje ,,Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, kuria siekiama padėti nuteistajam suvokti padarytų veiksmų pasekmes, motyvuoti jį keisti gyvenimo būdą, nedaryti naujų teisės pažeidimų, nustatyti savo gyvenimo prioritetus, tikslus ir tinkamai išnaudoti savo resursus. Nuteistojo motyvacija iš ,,Pasiruošimo“ perėjo į ,,Sprendimo“ stadiją. Programos metu pastebėtas didesnis nuteistojo gilinimasis į savo gyvenimo situaciją, veiksmų pasekmes, aiškesnių gyvenimo prioritetų formulavimas ir pastangos siekti savo tikslų. Laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. dalyvavo dailės terapijos programoje ,,RAKTAS“, kurios metu dalyviai skatinami analizuoti savo mintis, jausmus bei elgseną ir siekti socialiai pageidaujamų pokyčių. Programos užsiėmimų eigoje, nuteistasis vis labiau įsitraukė į programos procesą, analizavo savo elgesį, ieškojo alternatyvių sprendimų. Pastebėtas didesnis pasitikėjimas savimi ir savo galimybėmis. Laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2018 m. birželio 18 d. nuteistasis dalyvavo ,,Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymo programoje“. Nuteistojo motyvacija dalyvauti užsiėmimuose buvo nepastovi, tačiau pakankama programos baigimui. Pareiškėjas įsisavino tam tikrus rezultatus. Pareiškėjas 2018 m. kovo 12 d. dalyvavo narkotikų vartojimo prevencijai skirtoje paskaitoje ,,Narkotinių medžiagų vartojimo patirtys ir neigiamos pasekmės“. Taip pat pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 10 d. dalyvavo ,,Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos minėjime“.

Nurodė, kad pareiškėjas nepasižymėjo pavyzdingu elgesiu. Per bausmės atlikimo laikotarpį buvo baustas tris kartus. Paaiškino, kad pareiškėjas buvo vieną kartą skatintas, t. y. 2017 m. gruodžio 29 d. už stropų ir gerą darbą panaikinta 2017 m. kovo 9 d. paskirta nuobauda prieš terminą. Pažymėjo, kad prieš paleidžiant iš laisvės atėmimo vietos, pareiškėjas nesistengė rodyti aktyvios iniciatyvos dalyvauti įstaigos rengiamuose konkursuose, turnyruose, parodose ar kituose renginiuose, nes didesnę dalį renginių praleisdavo.

Paaiškino, kad gyvendami sekcijose, nuteistieji turi galimybę judėti bei bendrauti su kitais nuteistaisiais, lankyti sporto salę, kompiuterinę klasę, valgyklą. Jie turi teisę vaikščioti po lokalinio sektoriaus teritoriją ir faktiškai nėa suvaržyti patalpos, kurioje miega, ribomis. Dienos metu gali išeiti net į lauką. Dienos metu gyvenamosios sekcijos dažniausiai būna tuščios, nes yra nerakinamos, tad dauguma nuteistųjų būna lauke ar dalyvauja socialinės, psichologinės reabilitacijos programose ir kt. Nuteistieji į jas sueina tik pernakvoti. Nuteistieji miega miegamuosiuose, kurie nėra rakinami. Lukiškių TI-K bendrabučio gyvenamosios patalpos Ūkio būrio tualetas (įrengtas atskirai nuo gyvenamosios patalpos), prausykla, dušas (įrengtas atskirai nuo gyvenamosios patalpos), drabužių ir avalynės džiovykla, valgykla aprūpinta baldais ir kitu inventoriumi. Kiekviename aukšte įrengta po du atskirus tualetus ir po dvi atskiras dušo kabinas nuteistųjų privatumui užtikrinti. Sekcijose atlikti remontai, todėl patalpos erdvios, tvarkingos, suremontuotos. Sekcijose esanti valgykla aprūpinta baldais ir kitu inventoriumi. Ūkio būrio valgykloje yra stalai ir suolai (viena vieta vienam asmeniui) ir valgant vietos atsisėsti visiems užtenka. Maistas į Ūkio būrio valgyklą nuteistiesiems išduodamas šiltas, nes termiškai apdorotas maistas laikomas maistui laikyti skirtuose termosuose. Šalia Ūkio būrio valgyklos yra virtuvėlė, kurioje galima pasigaminti ir pasišildyti maistą.

Atkreipė dėmesį, kad duona į Lukiškių TI-K niekada nebuvo vežama su mašina, kurioje buvo vežamos metalo atliekos. Pažymėjo, jog iš metalo atliekų skystis tekėti niekaip negali. Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai 2018 m. rugpjūčio mėn. ir rugsėjo mėn. patikrinimo metu dėl duonos taršos, trūkumų nerado. Taip pat pažymėjo, kad dėl Ūkio būrio gyvenamosios pirmos, antros ir trečios sekcijos sanitarinės būklės į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą kreiptasi nebuvo. Akcentavo, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri kiekvienais metais pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Lukiškių TI-K pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai su suimtaisiais bei nuteistaisiais bendrauja laikydamiesi etikos principų, išklauso ir pagal savo kompetenciją bei turimus įgaliojimus, suteikia asmenims informaciją, būtiną jų teisėms įgyvendinti, pareigoms atlikti ar priimti teisingą sprendimą, o sudėtingesniais atvejais su suimtaisiais ir nuteistaisiais pravedami individualūs pokalbiai, siekiant geriau įsigilinti ir efektyviau spręsti kylančias problemas bei siekiant analitiškai įvertinti problemų pakartotinumą, imtis prevencinių priemonių, kad būtų šių problemų išvengta ilgalaikėje perspektyvoje.

Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2019 m. sausio 23 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015), minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2019 m. sausio 22 d. buvo laikomas toliau nurodytose sekcijose: 105,14 kv. m. ploto sekcijoje Nr. 1 (17–22 asm.) ir 57,32 kv. m. ploto sekcijoje Nr. 3 (6–14, 17 asm.). Pažymėtina, kad gyvendami sekcijose, nuteistieji turi teisę vaikščioti po lokalinio sektoriaus teritoriją ir faktiškai nėra suvaržyti patalpos, kurioje miega, ribomis. Nuteistieji miega miegamuosiuose, kurie nėra rakinami, o tualetas yra įrengtas atskirai nuo gyvenamosios patalpos (b. l. 17–26).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo laikotarpiu sekcijoje Nr. 1 pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas svyravo nuo 4,77 kv. m. iki 6,18 kv. m. Ginčo laikotarpiu sekcijoje Nr. 3 pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas svyravo nuo 3,37 kv. m. iki 9,55 kv. m. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui sekcijoje Nr. 3 nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas 2017 m. rugpjūčio 24 d., iš viso 1 parą.

Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad kamerų plotą mažino esantys baldai, todėl turėjo nuolat gulėti arba sėdėti. Taip pat tarp gultų nebuvo užtikrinamas minimalus atstumas.

Žemesnės instancijos teismas

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14 punkto 6–9 papunkčiuose nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Atkreiptinas dėmesys, kad Eksploatavimo taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Teismas akcentuoja, kad pagal EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), pateiktą išaiškinimą, į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais, tačiau šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovės atstovo padarytus teisės pažeidimus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui vieną parą nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, todėl sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui bus vertinama aplinkybė dėl sekcijų aprūpinimo baldais.

Dėl pareiškėjo teiginių, jog nebuvo užtikrinamas minimalus atstumas tarp gultų, pažymėtina, jog toks atstumas galiojančiuose teisės aktuose nėra nurodomas. Gultai įrengti vadovaujantis protingumo kriterijumi, kad būtų pakankamai vietos judėti (b. l. 41–43). Esant šioms aplinkybėms, Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuotini.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinamos suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakankamai buvo užtikrinami kultūros, sporto, kurybos, saviraiškos, mokslo ir kt. renginiai. Taip pat nebuvo sudarytos sąlygos sportuoti lauke bei patalpose, lankyti renginius.

Vadovaujantis BVK 136 straipsniu, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja pataisos įstaigų administracija. Pagal BVK 57 straipsnio 2 dalį, socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dalyvavo Socialinės reabilitacijos programose, sportuodavo, skaitydavo knygas, žiūrėdavo televiziją. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybę ir vidurinį išsilavinimą. Taip pat dalyvaudavo socialinėse, reabilitacinėse programose, koncertuose, renginiuose, projektuose siekė įgyti socialinių bei psichologinių įgūdžių. Pažymėtina, jog pareiškėjas nepasižymėjo pavyzdingu elgesiu, o per bausmės atlikimo laikotarpį buvo baustas tris kartus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prieš paleidžiant iš laisvės atėmimo vietos, pareiškėjas nesistengė rodyti aktyvios iniciatyvos dalyvauti įstaigos rengiamuose konkursuose, turnyruose, parodose ar kituose renginiuose, nes didesnę dalį renginių praleisdavo (b. l. 17–26, 38–40). Taip pat pažymėtina, kad Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodė, jog gyvendami sekcijose nuteistieji turi galimybę judėti bei bendrauti su kitais nuteistaisiais, lankyti sporto salę, kompiuterinę klasę, valgyklą. Jie turi teisę vaikščioti po lokalinio sektoriaus teritoriją, o dienos metu gali išeiti į lauką (b. l. 17–26). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K tinkamai įgyvendina socialines reabilitacijos programas, socialinių poreikių tenkinimą, užtikrina kultūros, sporto, kurybos, saviraiškos, mokslo ir kt. renginius bei sudaro sąlygas sportuoti, lankyti renginius, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl didelio nuteistųjų skaičiaus turėjo valgyti atšalusį maistą, nes prie stalo neužtekdavo vietos visiems laikomiems asmenims.

Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodė, kad Ūkio būrio 1 ir 3 sekcijos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 ,,Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – ir Inventoriaus norma). Sekcijose esanti valgykla aprūpinta baldais ir kitu inventoriumi vadovaujantis Inventoriaus norma. Ūkio būrio valgykloje yra stalai ir suolai (viena vieta vienam asmeniui) ir valgant vietos atsisėsti visiems užtenka. Maistas į Ūkio būrio valgyklą nuteistiesiems išduodamas šiltas, nes termiškai apdorotas maistas laikomas maistui laikyti skirtuose termosuose. Šalia Ūkio būrio valgyklos yra virtuvėlė, kurioje galima pasigaminti ir pasišildyti maistą (b. l. 17–26).

Inventoriaus normos 11.5 papunktyje nustatyta, kad valgykloje turi būti stalas ir suolas, o viena vieta vienam asmeniui. Pažymėtina, jog Inventoriaus normose nėra nurodyti reikalavimai stalo ar suolo dydžiui. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas su prašymais ar skundais į Lukiškių TI-K administraciją dėl papildomų suolų ar stalo įrengimo nesikreipė (b. l. 29). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo argumentai dėl nepakankamai įrengtų vietų prie stalo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K turėjo dirbti maisto dalintoju kiekvieną dieną ir be išeiginių, o mokamas atlyginimas buvo mažas bei už viršvalandžius nebuvo mokama. Taip pat išdalinęs maistą turėjo išsiplauti postus, tualetus, dušus, kameras bei kasdien nešioti iš parduotuvės produktus nuteistiesiems į kameras, smulkųjį paketą ir siuntinius per visas kameras ir korpusus. Lukiškių TI-K nebuvo išduodamos darbui skirtos apsaugos priemonės.

Pagal BVK 111 straipsnį darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių. Kaip pažymėta LVAT praktikoje šios pataisos priemonės pagrindinis tikslas – paruošti asmenį integracijai į visuomenę bei išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (LVAT 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1396/2011). Nuteistųjų darbas yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas ir turi didelę reikšmę jų pataisos procese (LVAT 2012 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1956/2012). LVAT aiškindamas BVK antrojo skirsnio normas konstatavo, kad nuteistųjų mokamas ir nemokamas darbas yra jiems privalomas. Nuteistiesiems dirbant mokamą ir nemokamą darbą yra numatytos tokio darbo paskyrimo alternatyvos, priklausančios nuo pataisos įstaigos administracijos valios parinkti nuteistajam vienokį arba kitokį darbą, atsižvelgiant į nuteistųjų darbingumą, jų turimą kvalifikaciją (LVAT 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1898/2013; 2013 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1449/2013). Teismas taip pat pažymi, kad pataisos įstaigos administracija turi užtikrinti nuteistiesiems, dirbantiems nemokamus darbus, saugias ir sveikas darbo sąlygas, atitinkančias saugų darbą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Be to, įtraukdama nuteistuosius į nemokamus darbus, pataisos įstaigos administracija turi atsižvelgti į fizines ir protines nuteistų asmenų (ypač nepilnamečių, moterų ir riboto darbingumo žmonių) galimybes dirbti tokius darbus.

BVK 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis šio kodekso 117 straipsnio nuostatomis. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose numatytus atvejus. Nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis nuteistiesiems nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio arba švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų (BVK 128 straipsnio 2–3 dalys).

Iš bylos duomenų matyti, kad pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą ,,Dėl nuteistųjų palikimo Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus bei paskyrimo į pareigas“ Nr. N-130 pareiškėjas buvo paskirtas į maisto dalintojo pareigas (b. l. 36). Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. spalio 31 d. įsakymą ,,Dėl nuteistųjų, paliktų Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, perkėlimo į kitas pareigas“ Nr. N-187 pareiškėjas buvo perkeltas iš maisto dalintojo į inventoriaus sandėlio darbininko pareigas (b. l. 35). Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. kovo 17 d. įsakymą ,,Dėl nuteistųjų, paliktų Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, perkėlimo į kitas pareigas“ Nr. N-35 pareiškėjas iš inventoriaus sandėlio darbininko buvo perkeltas į maisto dalintojo pareigas (b. l. 34). Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2018 m. kovo 30 d. įsakymą ,,Dėl nuteistųjų, paliktų Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, atleidimo iš einamų pareigų“ Nr. N-57 pareiškėjas buvo atleistas iš maisto dalintojų brigadininkų pareigų ryšium su įsidarbinimu VĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 33). Pagal VĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2018 m. kovo 30 d. įsakymą ,,Dėl nuteistųjų skyrimo į darbą“ Nr. 7/05-37 pareiškėjas nuo 2018 m. balandžio 1 d. buvo paskirtas į Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio darbininkų (įstaigos valgykloje) laikininkų pareigas (b. l. 32). Lukiškių TI-K direktorius 2018 m. kovo 30 d. įsakymu ,,Dėl leidimo nuteistiesiems, paliktiems Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, dirbti valstybės įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)““ Nr. N-58 leido pareiškėjui nuo 2018 m. balandžio 1 d. pareiškėjui dirbti VĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 31). Lukiškių TI-K direktorius 2019 m. sausio 22 d. įsakymu ,,Dėl nuteistojo išbraukimo iš nuteistųjų, paliktų Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, sąrašo“ Nr. N-11 nuo 2019 m. sausio 23 d. išbraukė pareiškėją iš nuteistųjų, paliktų Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, sąrašo (b. l. 30).

Pagal Dienotvarkę, pusryčių dalinimas korpusuose trunka nuo 6.10 val. iki 7.00 val., o poilsio ir švenčių dienomis nuo 7.10 val. iki 7.40 val. Pusryčiai trunka nuo 7.00 val. iki 7. 30 val., o poilsio ir švenčių dienomis nuo 7.40 val. iki 8.30 val. Pietūs trunka tiek darbo, tiek poilsio ir švenčių dienomis nuo 11.30 val. iki 12.10 val., o pietų dalinimas korpusuose tiek darbo, tiek poilsio ir švenčių dienomis nuo 12.10 val. iki 13.30 val. Pietų dalinimas priežiūros poste Nr. 8 trunka tiek darbo, tiek poilsio ir švenčių dienomis nuo 14.30 val. iki 15.00 val. Vakarienė trunka tiek darbo, tiek poilsio ir švenčių dienomis nuo 17.00 val. iki 17.30 val. Vakarienės dalinimas korpusuose trunka tiek darbo, tiek poilsio ir švenčių dienomis nuo 17.30 val. iki 18.30 val. Vakarienės dalinimas priežiūros poste Nr. 8 trunka tiek darbo, tiek poilsio ir švenčių dienomis nuo 19.00 val. iki 19.30 val. (b. l. 37).

Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjui buvo suteikiamos išeiginės šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis. Maisto dalintojo pareigybės yra vienos iš labiausiai pageidaujamos nuteistųjų, nes maisto dalintojai turi daugiausiai laisvo laiko. Pusryčių, pietų ir vakarienės laikas bendrai sudėjus užimtų ne daugiau kaip 3 valandas. Dar valanda skiriama darbo vietos sutvarkymui, kitas laikas buvo užimamas Socialinei reabilitacijai, mokslams, pozityviam užimtumui vykdyti. Maisto dalintojai taip pat pristatydavo prekes iš parduotuvės kamerose laikomiems asmenims, ši sąlyga yra įtraukta į nuteistųjų atliekančius darbus pareigybės aprašymą. Pareiškėjas buvo supažindintas su maisto dalintojo pareigybėmis iš kurių 6.2 punktas įpareigoja vykdyti įstaigos pareigūnų nurodymus pristatant parduotuvėje pirktas prekes bei gautus siuntinius į rėžiminę zoną suimtiesiems ir nuteistiesiems, o 6.7 punktas numato įpareigojimą palaikyti darbo vietoje švarą ir tvarką. Pažymėjo, jog prievarta niekas dirbti nevaro, jei nuteistasis nori, tai jis gali pats atsisakyti darbų ir išvykti į pataisos namus tolesnei bausmei atlikti (b. l. 17–26).

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 ir 2 dalis, nuteistieji gali būti įtraukiami į pataisos įstaigos ir gretimų teritorijų tvarkymą, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus ne ilgiau nei dvejoms valandoms per dieną. Vadovaujantis minėta Bausmių vykdymo kodekso nuostata pareiškėjui galėjo būti skiriami tam tikri darbai, susiję su buities sąlygų gerinimu, kaip pareiškėjas skunde iš esmės ir nurodė. Iš nuoseklios LVAT praktikos matyti, kad nuteistųjų įtraukimas į darbus įstatymų nustatyta tvarka draudžiamu priverčiamuoju darbu nelaikomas (2012 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1956/2012; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1396/2011; 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2686/2012; 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-946/2009; 2013 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1449/2013 ir kt.). Pastebėtina, kad minėta išvada Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo suformuota, laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 3 ir 5 dalies nuostatų, įtvirtinančių, kad priverčiamasis darbas draudžiamas, tačiau juo nelaikomas įstatymo reguliuojamas teismo nuteistųjų darbas, bei atsižvelgus į priverstinio ar privalomo darbo draudimą įtvirtinančius tarptautinius dokumentus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą akcentavo, jog pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 4 straipsnį, sąvoka „priverstinis ar privalomasis darbas“ negali reikšti kokio nors darbo, kurį paprastai reikalaujama atlikti kalinimo metu, taikant šios Konvencijos 5 straipsnio nuostatas, ir darbo lygtinio atleidimo nuo tokio kalinimo laikotarpiu (3 d. (a) p.) (LVAT 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2686/2012; 2012 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1956/2012).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodyti papildomi darbai, t. y. plovimas postų, tualetų, dušų, kamerų, laikytini darbais, kurie gali būti skiriami dirbti vadovaujantis BVK 134 straipsniu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad maisto dalintojo pareigybė įpareigoja vykdyti įstaigos pareigūnų nurodymus pristatant parduotuvėje pirktas prekes bei gautus siuntinius į rėžiminę zoną suimtiesiems ir nuteistiesiems bei palaikyti darbo vietoje švarą ir tvarką (b. l. 17–26). Pažymėtina, jog pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog nebuvo supažindintas su maisto dalintojo pareigybės aprašymu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, sutikdamas dirbti maisto dalintoju bei susipažindamas su pareigybės aprašymu, žinojo, jog į jo pareigas įeina vykdyti įstaigos pareigūnų nurodymus pristatant parduotuvėje pirktas prekes bei gautus siuntinius į rėžiminę zoną suimtiesiems ir nuteistiesiems, todėl nėra pagrindo teigti, jog Lukiškių TI-K praplėtė pareiškėjo pareigybės aprašyme nurodomas funkcijas.

Pareiškėjas taip pat skunde teigė, jog Lukiškių TI-K neužtikrino tinkamos dienotvarkės, t. y. turėjo dirbti be išeiginių ir be poilsio. Pažymėtina, jog byloje pateikta Dienotvarkė patvirtina, jog pareiškėjui dienos metu buvo išskirtas laikas tiek poilsiui, tiek laisvalaikiui, tiek dalyvavimui socialinės reabilitacijos programose ir kt. (b. l. 37). Be to, pareiškėjui buvo suteikiamos išeiginės šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis (b. l. 17–26). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai dėl netinkamos dienotvarkės ir darbo savaitgaliais bei švenčių dienomis, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškėjo teiginių, kad jam nebuvo išduotos darbui skirtos apsaugos priemonės pažymėtina, jog galiojantys teisės aktai neįpareigoja maisto dalintojų mūvėti pirštinių, kadangi maistas dalinamas tam tikslui skirtais kalibruotais specialiais įrankiais, t. y. maistas rankomis neliečiamas. Maistas dalinamas griežtai laikantis higienos normų reikalavimų. Be to, pareiškėjas buvo aprūpintas visomis darbui reikalingomis priemonėmis ir darbo drabužiais (b. l. 41–43). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktu paaiškinimu, todėl Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuotini.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad pareiškėjas atliko ūkio darbus, tik esant savanoriškam sutikimui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų verčiamas dirbti, ar, kad jis turėjo atlikti nesutartą darbą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų atlikęs darbines funkcijas netinkamomis sąlygomis. Pažymėtina, kad pareiškėjas turėjo teisę darbo atsisakyti bet kuriuo metu, taip pat teikti Lukiškių TI-K pranešimus (skundus) dėl netinkamų darbo sąlygų, tačiau tokių prašymų (skundų) byloje nėra pateikta. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjas atliko jam nepriskirtą darbą ar dirbo netinkamomis sąlygomis.

Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad darbo aprangą turėjo skalbti iš savo lėšų, o Lukiškių TI-K administracija neapmokėjo ir nekompensavo būtiniausių pirkinių, t. y. skalbimo miltelių, minkštiklių. Taip pat dėl Lukiškių TI-K drabužių džiovinimo patalpos mažo ploto ir netinkamos ventiliacijos turėjo eiti į darbą su drėgnais ir šlapiais drabužiais.

Lietuvos higienos normos 134:2015 40 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.

Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus 2019 m. vasario mėn. Pranešime ,,Dėl M. J. skundo“ nurodyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtieji ir nuteistieji gauna išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Valdiška patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Suimtieji ir nuteistieji teikiama asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktą skalbimo paslaugą. Suimtieji ir nuteistieji neturintys asmeninėje sąskaitoje pingų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių nemokamai, bet ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną. Jeigu pareiškėjo netenkino sudarytos skalbimo sąlygos bendrabučio gyvenamosiose patalpose, kadangi buvo mokus, galėjo naudotis mokama skalbimo paslauga, tuomet asmeniniai drabužiai būtų išskalbti ir grąžinti jau sausi tą pačią dieną (b. l. 41–43).

Pareiškėjo argumentai, jog Lukiškių TI-K nesudarė sąlygų skalbti ir džiovinti drabužius tiek dažnai, kiek pareiškėjui reikia, vertinti kritiškai, nes Lietuvos higienos norma 134:2015 nereglamentuoja, jog tokios paslaugos pareiškėjui turi būti teikiamos nemokamai. Lukiškių TI-K patalynė bei asmeniniai apatiniai drabužiai kartą per savaitę skalbiami nemokamai, o grąžinami tą pačią dieną jau sausi (b. l. 41–43). Be to, pareiškėjas, esant poreikiui, galėjo pasinaudoti mokama skalbimo paslauga tiek kartų, kiek jam reikėjo, o išskalbti drabužiai taip pat grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas aplinkybės, jog jam buvo suteikta teisė skalbti darbo aprangą, nepaneigia, todėl atsižvelgus į išdėstytą, konstatuotina, jog šiuo aspektu nenustatyta neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog pasirašydavo už dirbtas valandas, nes vedėjos vertė pasirašyti grasindamos, kad neteks darbo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad pareiškėjas nenurodė nei už kiek dirbtų valandų pasirašydavo, nei kokios vedėjos grasino pareiškėjui ir ar dėl to pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją, kitas atsakingas institucijas. Teismo vertinimu, vien abstraktaus pobūdžio pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo Lukiškių TI-K darbuotojų elgesio, nėra pakankamas pagrindas pripažinti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus, todėl yra atmestini kaip neįrodyti.

Pareiškėjas skunde teigė, kad per visą kalinimo laikotarpį negalėjo valgyti duonos, kuri buvo vežama į Lukiškių TI-K, kadangi ta pačia mašina buvo vežamos metalo atliekos iš Lukiškių TI-K, o iš jų tekėdavo skysčiai.

Lukiškių TI-K nurodė, kad duona į Lukiškių TI-K niekada nebuvo vežama su mašina, kurioje buvo vežamos metalo atliekos. Pažymėjo, jog iš metalo atliekų skystis tekėti niekaip negali. Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai 2018 m. rugpjūčio mėn. ir rugsėjo mėn. patikrinimo metu dėl duonos taršos, trūkumų nerado. Taip pat pažymėjo, kad dėl Ūkio būrio gyvenamosios pirmos, antros ir trečios sekcijos sanitarinės būklės į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą kreiptasi nebuvo (b. l. 17–26, 41–43).

Iš Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018 m. rugpjūčio 9 d. Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) patikrinimo akto Nr. 69VMĮP-1631 ir Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018 m. rugsėjo 19 d. Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) patikrinimo akto Nr. 69 VMĮP-1888 matyti, kad netinkamos duonos kokybės ir jos atitikimo higienos bei tinkamumo vartoti ar kitų pažeidimų nebuvo nustatyta (b. l. 44–48).

Žemesnės instancijos teismas

Lukiškių TI-K laikomi asmenys turi teisę bet kada raštu ar žodžiu kreiptis į administraciją su nusiskundimais, prašymais, pasiūlymais ar pareiškimais dėl laikymo įstaigoje sąlygų, maitinimo ar bet kokių iškilusių problemų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su skundais ar prašymais dėl netinkamos duonos kokybės ir (ar) jos atitikimo higienos reikalavimams. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo teiginiai, jog negalėjo valgyti duonos, nes ji buvo vežama ta pačia mašina kaip ir metalo atliekos iš kurių tekėdavo skysčiai, paremti vien tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais byloje esančiais įrodymais. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo teiginiais, jog Lukiškių TI-K duona niekada nebuvo vežama su mašina, kurioje buvo vežamos metalo atliekos, be to, pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad tiekiama duona buvo netinkamos kokybės ar, kad ji buvo tiekiama į Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis. Be to, Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nenustatė, jog Lukiškių I-K tiekiama duona yra netinkama. Todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo miego sutrikimais ir nepatogumais. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją).

Įvertinus teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam sekcijoje, kurioje būtų užtikrintas minimalus plotas gyvenamojoje sekcijoje, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Tačiau, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo klausimą, nagrinėjamu atveju vertintina nurodyto pažeidimo mastas bei trukmė. Teismas pažymi, kad pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K neužtikrinant minimalaus ploto gyvenamojoje sekcijoje, iš viso 1 parą, taip pat tam tikrus nepatogumus pareiškėjui galėjo sukelti sekcijoje esantys baldai, tačiau kitų pažeidimų, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimu nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo išgyvenimai pagal savo pobūdį ir trukmę laikytini tokiais, jog jo teisių pažeidimo į privatumą fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais (LVAT 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-2140/2014).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo M. J. skundas tenkinamas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. J. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo M. J. teisė būti kalinamam Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

Pareiškėjo M. J. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė