- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-02
- Bylos Nr.
- 2A-498/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- akcine bendrovės „Ūkio bankas“, uždarajai akcinei bendrovei „Armobetas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“
- Advokatai
- Diana Ingrida Vinklerytė, Arūnas Petrauskas, Tomas Puzinas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto Višinskio,
atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Armobetas“ atstovui advokatui Tomui Puzinui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Ūkio bankas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas, ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. papildomo sprendimo, kuriuo priteistos bylinėjimosi išlaidos, civilinėje byloje Nr. 2-1804-232/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Ūkio bankas“, uždarajai akcinei bendrovei „Armobetas“ dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I. Ginčo esmė
2008 m. kovo 16 d. ieškovas su atsakovu UAB „Armobetas" (šiuo metu – BUAB „Armobetas“) pasirašė subrangos sutartį Nr. 27 (b.1.26), kuria atsakovas UAB „Armobetas" kaip subrangovas įsipareigojo atlikti sutartyje numatytus darbus, o ieškovas kaip generalinis rangovas už juos sumokėti sutartą kainą. 2008 m. liepos 21 d. šalys pasirašė trišalį susitarimą (b. l. 26) su AB „SEB bankas“ (toliau bankas), kuriuo ieškovas (generalinis rangovas) sutiko, kad subrangovas faktoringo sutarties pagrindu perleistų bankui piniginių reikalavimų teises, atsirasiančias pagal subrangos sutartį ir įsipareigojo mokėti bankui 95 procentus nuo PVM sąskaitose - faktūrose nurodytos sumos, jeigu šiose sąskaitose bus atitinkamas įrašas, kad 95 procentus sumos ieškovas privalo sumokėti į atitinkamą banko sąskaitą.
2009 m. balandžio 18 d. UAB „Armobetas", vykdydamas trišalį susitarimą, išrašė ieškovui sąskaitą - faktūrą Nr. ARM0000377 už atliktus rangos darbus 654 892,51 sumai, kurioje buvo nurodyta, kad 95 procentai šios sąskaitos sumos yra perleisti bankui.
Ieškovas, paskaičiavęs 95 procentus nuo reikalaujamos sumokėti sumos, 2009 m. balandžio 21 d. AB DnB NORD banko pavedimu (b.1. 28) pervedė minėtą 95 procentų sumą, sudarančią 622 147,88 Lt ne bankui, kaip buvo įsipareigojęs pagal trišalį susitarimą, bet į UAB „Armobetas" sąskaitą AB „Ūkio bankas“. Pinigai į minėtą atsakovo sąskaitą buvo gauti tą pačią dieną, o atsakovas AB „Ūkio bankas“ nusirašė į UAB „Armobetas“ sąskaitą pervestas pinigines lėšas sau pagal kredito overdrafto sutartį.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Molesta" kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus UAB „Armobetas" ir AB „Ūkio bankas“ solidariai įvykdyti prievolę grąžinti nepagrįstai gautą 622 147,88 Lt sumą ieškovui; 5 proc. metines palūkanas nuo 2009 m. balandžio 22 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovo UAB „Molesta" naudai: solidariai iš atsakovų AB „Ūkio bankas“ ir UAB „Armobetas" 622 147,48 Lt nepagrįstai gautų lėšų ir 10 221,48 Lt (dešimt tūkstančių du šimtus dvidešimt vieną litą 48 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad pagal CK 1.90 straipsnio nuostatas iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį, o CK 6.237 straipsnis numato pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Atitinkamai, kaip matyti iš AB „Ūkio bankas“ pateiktų sąskaitos išrašų, pinigai į minėtą atsakovo sąskaitą buvo gauti ir ieškovas, prašydamas pinigus grąžinti (b.1.29-31) pranešė apie įvykusią klaidą atsakovui tą pačią dieną (b. l. 62, 121, 122), o klaidos egzistavimą patvirtino ir pats UAB „Armobetas", todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog neatitinka tiesos atsakovo AB „Ūkio bankas“ teiginys neva jis negalėjęs veltis į savo kliento ir ieškovo ginčą bei todėl negražinęs per klaidą pervestos sumos. Teismas taip pat nurodė, kad kredito įstaiga neatsako už mokėtojų ir gavėjų tarpusavio pretenzijas dėl atsiskaitymo prievolių, kai nėra kredito įstaigos kaltės, tačiau šioje byloje tokių pretenzijų tarp šalių ir nebuvo kol AB „Ūkio bankas“ nepradėjo disponuoti sąskaitoje esančiais pinigais. Be to, teismas pažymėjo, kad iš pateikto į bylą įsiteisėjusio 2010 m. balandžio 13 d. Vilniaus apygardos teismo galutinio sprendimo matyti, kad bankas pagal trišalį susitarimą yra prisiteisęs iš ieškovo tą pačią sumą, kuri pagal šį sprendimą išieškoma iš jo priverstine tvarka antrą kartą. Taigi nepatenkinus ieškinio iš ieškovo būtų išieškoma ta pati prievolė du kartus, kas prieštarautų bendriesiems teisingumo protingumo sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 31 d., tenkindamas ieškovo UAB „Molesta“ pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo dalyje dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priėmė papildomą sprendimą, ištaisė rašymo apsirikimą ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip: priteisti ieškovo UAB „Molesta“ naudai: solidariai iš atsakovų AB „Ūkio bankas“ ir BUAB „Armobetas“ 622 147,48 Lt (šešis šimtus dvidešimt du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt septynis litus 48 centus) nepagrįstai gautų lėšų, 10 221,48 Lt žyminio mokesčio, 6050 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso priteisti 16 271,48 (šešiolika tūkstančių du šimtus septyniasdešimt vieną litą 48 centus) bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Ūkio bankas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimą pakeisti – ieškinį AB „Ūkio bankas“ atžvilgiu atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
1. AB „Ūkio bankas“ su ieškovu nesieja jokie prievoliniai santykiai, o apeliantas jokių pinigų iš ieškovo neįgijo, nes nuo lėšų įskaitymo asmens sąskaitoje, jos laikomos to asmens nuosavybe. Atitinkamai nurašyti pinigus nuo UAB „Armobetas“ sąskaitos įgalino tarp atsakovų sudarytos sąskaitos kreditavimo sutarties Nr. OV-04-096/04 nuostatos.
2. Apie tai, kad ieškovo 2009 m. balandžio 21 d. pervesti pinigai turėtų būti grąžinti UAB „Molesta“, atsakovas UAB „Armobetas“ atsakovui AB „Ūkio bankui“ praneš tik 2009 m. balandžio 23 d., kuomet ginčo pinigais jau buvo padengtas UAB „Armobetas“ įsiskolinimas ir ginčijamų pinigų atsakovo UAB „Armobetas“ sąskaitoje jau nebebuvo.
3. UAB „Armobetas“ privalėjo pateikti AB „Ūkio bankas“ atitinkamą mokėjimo nurodymą iš savo sąskaitos, ko jis nepadarė. Be to, ieškovo atliktą mokėjimo nurodymą pervesti ginčo pinigus į UAB „Armobetas“ sąskaitą ieškovas galėjo atšaukti tik įstatymo nustatytais atvejais, pervedamiems pinigams dar nepatekus į gavėjo (UAB „Armobetas“) sąskaitą.
4. Pretezijas dėl lėšų nurašymo nuo UAB „Armobetas“ sąskaitos teisėtumo AB „Ūkio bankui galėtų reikšti tik BUAB „Armobetas“, kuris tokio ieškinio nepareiškė. AB „Ūkio bankas“ taip pat nėra susijęs nei su vienu šios bylos dalyviu susitarimais ar deliktu, dėl ko jam galėtų kilti solidarioji atsakomybė, o žalos atlyginimo klausimas ieškinyje ir nekeliamas.
Atsiliepimas
5. Teismas visiškai nenagrinėjo UAB „Armobetas“ atsiliepime į ieškinį dėstomos pozicijos dėl dalinės ginčo pinigų užskaitos tarp ieškovo UAB „Molesta“ ir tuometinės UAB „Armobetas“, nors kartu su atsiliepimu į ieškinį UAB „Armobetas“ pateikė 2009 m. balandžio 30 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktą Nr. 1 (CK 6.131 str. 1 d.), kuriame apskaičiuotas 513 241,13 Lt įsiskolinimas ieškovui.
6. AB „Ūkio bankas“ ne visą ieškovo pervestą UAB „Armobetas“ pinigų sumą panaudojo šios bendrovės prievolėms bankui įvykdyti, nes 240,49 Lt nusirašė į bylą neįtraukti retieji asmenys.
7. Ieškovo neteisėtą poziciją rodo ir tai, kad UAB „Armobetas“ esant mokiam, ieškovas ginčo pinigų iš AB „Ūkio bankas“ nereikalautų. Visgi atsakovu byloje trauktinas tas asmuo, kuris prievoliniais ar kitais santykiais susijęs su ieškovu, o ne tas, kas turi pinigų.
Šalies argumentai
Papildomu apeliaciniu skundu atsakovas AB „Ūkio bankas“ tų pačių kaip ir apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų pagrindu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. papildomo sprendimo dalį, kuria priteista 6050 Lt bylinėjimosi išlaidų, nepriteisiant bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo AB „Ūkio banko“.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovas UAB „Molesta“ prašo juos atmesti ir priteisti iš atsakovo AB „Ūkio bankas“ bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad lėšų gavimas į asmens sąskaitą savaime nereiškia, kad jos priklauso tam asmeniui nuosavybės teise, o lemiamą reikšmę turi tai, kokiu teisiniu pagrindu lėšos pateko į sąskaitą. Atitinkamai ginčo suma nagrinėjamu atveju į UAB „Armobetas“ sąskaitą pateko be jokio teisinio pagrindo, nes dėl šios sumos tarp UAB „Molesta“, UAB „Armobetas“ ir AB „Ūkio bankas“ nėra sudaryta jokio sandorio, kurio pagrindu ginčo suma pereitų UAB „Armobetas“ nuosavybėn. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. galutiniu sprendimu AB SEB bankas ginčo sumą prisiteisė ir UAB „Molesta“, kas reiškia, jog UAB „Molesta“ įvykdžius prievolę AB SEB bankui, reikalavimo teisę į ginčo sumą turi tik UAB „Molesta“. Be teisinio pagrindo įgytas turtas grąžinamas CK pagrindu, o ne dėl Mokėjimų įstatymo pažeidimo, todėl pastarasis įstatymas nėra aktualus nagrinėjamo ginčo aspektu. Atitinkamai joks asmuo negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita, padarydamas šiam nuostolių, o apie tai, kad ginčo suma UAB „Armoketas“ nepriklauso, ieškovui buvo pranešta net dviem raštais tą pačią pinigų pervedimo dieną (B. l. 29, 30), sekančią dieną (n. l. 31), ką 2009 m. balandžio 23 d. patvirtino ir UAB ‚Armobetas“ (b. l. 33). Taigi lėšų nurašymo operacija atlikta sąmoningai siekiant užvaldyti ginčo lėšas. Tuo tarpu vienašalio tarpusavio skolų užskaitymo sandorių UAB „Armobetas“ nėra patvirtinęs ir apie jį bendrovei „Molesta“ nėra pranešęs. Apeliaciniame skunde minimas faktas, kad UAB „Amobetas“ bankui nepareiškė ieškinio dėl ginčo sumos, ne tik nepanaikina ieškovo nuosavybės teisių į ginčo sumą, bet ir įrodo ieškovo įrodinėjamą aplinkybę, kad ginčo suma UAB „Armobetas“ niekada nepriklausė. Tuo tarpu tokios nuomonės, jog ginčo sumos iš AB „Ūkio bankas“ nereikalautų, jeigu UAB „Armobetas“ būtų mokus, ieškovas procesiniuose dokumentuose nėra pareiškęs. Atitinkamai atsakovu gali būti traukiamas ne tik prievoliniais santykiais su ieškovu susijęs asmuo, tačiau ir asmuo, įvykdęs įstatymo deliktą.
Atsiliepimu į apeliacinius skundus tretysis asmuo AB SEB bankas prašo civilinę bylą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Todėl byla nagrinėjama atsakovo AB ,,Ūkio bankas“ apeliacinių skundų, kuriuose bankas skundžia tik tas sprendimo ir papildomo sprendimo dalis, kuriomis ieškinys buvo patenkintas banko atžvilgiu, ribose.
Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu apeliantas, visų pirma, nurodo, kad nuo lėšų įskaitymo asmens sąskaitoje, jos laikomos to asmens nuosavybe. Tačiau toks teigimas jokia įstatymine norma neparemtas ir, kolegijos nuomone, prieštarauja teisinei logikai, nes lėšas sąskaitos savininkas gali gauti įvairiais pagrindais, tame tarpe nesukuriančiais jų gavėjui nuosavybės teisės į gautą sumą arba juo labiau tokiu atveju, kai (kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje) pinigai buvo pervesti į sąskaitą dėl trečiojo asmens klaidos. Svarbu yra ir tai, kad įstatymo leidėjas, priešingai apelianto teiginiui, tokį kaip nagrinėjamas atvejis prie nuosavybės teisės įgijimo pagrindų nepriskiria, o lėšos per klaidą pervestos į banko kliento sąskaitą negali būti vertinamos kaip radinys (CK 4.47 str.). Šiuo atveju apelianto nuoroda į Mokėjimų įstatymo nuostatas, kurių pagrindu bankas grindžia savo veiksmų teisingumą ir sąžiningumą, kolegijos nuomone, nėra tinkama, nes paminėtas įstatymas reglamentuoja mokėjimo paslaugų teikėjų veiklą ir atsakomybę, mokėjimo paslaugas, jų teikimo sąlygas ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimus, mokėjimo paslaugų vartotojų ir mokėjimo paslaugų teikėjų teises ir pareigas, susijusias su mokėjimo paslaugomis, kai mokėjimo paslaugų teikimas yra verslas ir turi visai kitokią paskirtį bei negali reguliuoti civilinių teisinių santykių, susiklosčiusių tarp nagrinėjamos bylos dalyvių, nes šiuo atveju ginčas kilo ne dėl mokėjimo paslaugos teikimo, bet dėl atsakovo veiksmų, išaiškėjus, kad lėšos į jo kliento sąskaitą buvo pervestos be jokio teisinio pagrindo, teisėtumo.
Tuo tarpu tai, kad ieškovo lėšos į bendrovės ,,Armobetas“ sąskaitą buvo pervestos nesant tam teisinio pagrindo, patvirtina ne tik bylos medžiaga, bet ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimas, kuriuo buvo konstatuota, kad aplinkybė, jog UAB ,,,Molesta“ 2009 m. balandžio 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 12091 apmokėjo 95 proc. (622 147,88 Lt) nuo 2009 m. vasario 27 d. PVM sąskaitoje faktūroje ARM 0000377 nurodytos (654 892,51 Lt) sumos į UAB ,,Armobetas“ sąskaitą Ūkio banke, negali būti laikoma tinkamu prievolės įvykdymu pagal paminėtą trišalį susitarimą Nr. 1, bei priteisė iš ieškovo AB SEB banko naudai ginčo sumą (622 147,88 Lt). Taigi byloje nustatyta, kad ieškovo į UAB ,,Armobetas“ sąskaitą lėšos buvo pervestos per klaidą ir, priešingai negu teigia apeliantas, negalėjo tapti UAB „Armobetas“ nuosavybe. Todėl nepagrįstas yra apelianto teiginys, kad CK 6.237 straipsnis bankui netaikytinas, nes bankas, kurio su ieškovu nesieja jokie prievoliniai santykiai, ieškovo sąskaita nepraturtėjo, o nusirašė UAB ,,Armobetas“ pinigus, nes, kaip jau buvo nustatyta anksčiau, šie pinigai bendrovei ,,Armobetas“ nepriklausė.
Taigi ieškovo lėšoms bendrovės ,,Armobetas“ sąskaitoje atsiradus be jokio teisinio pagrindo, banko veiksmas – jų nurašymas bendrovės ,,Armobetas“ išduoto kredito padengimui taip pat negali būti pripažintas teisėtu. Sprendžiant apie banko veiksmų teisėtumą svarbu yra ir tai, kad jau ginčo sumos pervedimo dieną (2009 m. balandžio 21 d.) ieškovas informavo banką apie įvykusią klaidą, bei dar kartą tą padarė 2009 m. balandžio 22 d., o banko klientas – bendrovė ,,Armobetas“ banką apie tai informavo 2009 m. balandžio 23 d. Tačiau nežiūrint to, bankas per visą susirašinėjimo laiką tęsė ginčo pinigų iš bendrovės ,,Armobetas“ sąskaitos nurašymą (b. l. 122, 123). Atsižvelgiant į tai, kad bankui mokėjimo paslaugų tiekimas yra verslas, be to, tam tikrais atvejais (kaip nagrinėjamu atveju) jam yra suteiktos teisės nurašyti lėšas nuo klientų sąskaitų ir jis santykiuose su mokėjimo paslaugų vartotojais yra stipresnioji pusė, apeliantui turi būti taikomi padidinti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Tuo tarpu aukščiau aprašyti banko veiksmai akivaizdžiai prieštarauja protingumo bei sąžiningumo reikalavimams (CK 1.5 str.). Būtent nurodytos aplinkybės ir apsprendė ne tik bendrovės ,,Armobetas“, bet ir banko atsakomybę dėl ieškovo prarastų lėšų (CK 6.237 str. 1 d.).
Apeliantas taip pat nurodo, kad UAB ,,Armobetas“ esant mokiam, ieškovas ginčo pinigų iš AB „Ūkio bankas“ nereikalautų. Tačiau ieškovas ieškinį pareiškė dar iki bankroto bylos bendrovei ,,Armobetas“ iškėlimo. Be to, paminėta apelianto prielaida pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo nepaneigia. Tuo tarpu tarpusavio skolų užskaitymo akto projekto (b. l. 77 – 78) ieškovas nepasirašė, o UAB „Armobetas“ apie vienašalį prievolės įskaitymą ieškovui, kaip to reikalauja įstatymas, nepranešė (CK 6.131 str. 1, 2 d.). Todėl apelianto teiginys, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tarp ieškovo ir UAB „Armobetas“ įvykusią dalinę įsiskolinimų užskaitą, nėra pagrįstas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikinti skundžiamą sprendimo dalį nėra pagrindo. Kita vertus, iš į bylą pateikto UAB ,,Armobetas“ sąskaitos išrašo matyti, kad dalį iš ieškovo per klaidą atsakovui pervestų pinigų nurašė ne bankas, o kitas asmuo, kurio nurašyta suma sudaro ne 240,49 Lt kaip teigiama apeliaciniame skunde, o 235,09 Lt (b. l. 121). Šia prasme sprendimas keistinas, atitinkamai sumažinant ieškovo naudai iš apelianto priteistą sumą, o minėtą sumą priteisiant tik iš BUAB „Armobetas“.
Ieškinį patenkinus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi paskirstė bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir papildomu sprendimu priteistas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurių dydžio apeliantas neginčija. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. papildomu sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo rezoliucinė dalis išdėstyta iš naujo, keistinas ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. papildomas sprendimas. Kita vertus, priimdamas papildomą sprendimą, pirmosios instancijos teismas vėlgi nepasisakė dėl ieškovo prašymo priimti papildomą sprendimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Todėl ši prašymo dalis, vadovaujantis CPK 327 straipsnio antrąja dalimi grąžinama spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 2 d. 7 p.).
Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą (dėl 235,09 Lt priteisimo), tarp šalių, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, turėtų būti paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, o taip pat atitinkamai turėtų būti perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, tačiau atsižvelgiant į tai, kad patenkinto apeliacinio skundo reikalavimas sudaro vos 0,038 procentus viso reikalavimo (622147,48 Lt), bylinėjimosi išlaidos dėl mažareikšmiškumo tarp šalių neskirstytinos ir neperskirstytinos. Tuo tarpu, atsižvelgiant į tai, jog didžioji dalis atsakovo AB „Ūkio bankas“ apeliacinio skundo reikalavimo yra atmesta, iš jo priteistinos ieškovo UAB „Molesta“ išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 210 – 211), kurios, vadovaujantis LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, mažintinos iki 1 500 Lt (CPK 98 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 3 dalimi, 327 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:
„Priteisti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“, (į. k. 167553831) naudai: solidariai iš atsakovų akcinės bendrovės „Ūkio bankas“ (į. k. 112020136) ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Armobetas“ (į. k. 225958870) 621 912,39 Lt (šešis šimtus dvidešimt vieną tūkstantį devynis šimtus dvylika litų 39 ct), o taip pat 10 221,48 Lt (dešimt tūkstančių du šimtus dvidešimt vieną litą 48 ct) žyminio mokesčio išlaidų ir 6050 Lt (šešis tūkstančius penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ naudai iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Armobetas“ 235,09 Lt (du šimtus trisdešimt penkis litus 9 ct)“.
Perduoti bylą dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Priteisti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ naudai iš atsakovo akcinės bendrovės „Ūkio bankas“ 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų.