- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-04
- Bylos Nr.
- AS-146-59-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Atsakovas
- Nacionalinei teismų administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. Š. skundą atsakovui Nacionalinei teismų administracijai dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2047-624/2010 pagal pareiškėjos R. Š. skundą atsakovui Nacionalinei teismų administracijai dėl įsakymo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Pareiškėja R. Š. 2010 m. lapkričio 5 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą ištaisyti minėtame teismo sprendime rašymo apsirikimus: sprendimo rezoliucinėje dalyje „priteista vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-04-02 iki 2010-10-18 ir vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio suma nurodytos neatskaičius fizinių asmenų pajamų ir socialinio draudimo mokesčių, kurie privalo būti apskaičiuoti ir išskaityti sprendimo vykdymo eigoje“ turi būti nurodyta „priteista vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-04-02 iki 2010-10-18 ir vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio suma nurodytos atskaičius fizinių asmenų pajamų ir socialinio draudimo mokesčius“.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi pareiškėjos R. Š. prašymo dėl rašymo apsirikimo netenkino.
Teismas nustatė, kad vykdydama teismo įpareigojimą pateikti duomenis apie pareiškėjos R. Š. vidutinį vienos darbo dienos ir vidutinį vieno mėnesio darbo užmokestį (I tomas, b. l. 13-14), atsakovė Nacionalinė teismų administracija pateikė 2010-05-17 pažymas Nr. 3R-1316-(4.48) ir Nr. 3R-1317-(4.48) apie pareiškėjai R. Š. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, kuriose nurodyta, kad R. Š. darbo užmokesčio dienos vidurkis (vidutinis darbo dienos užmokestis) yra 133.46 Lt, mėnesio vidurkis (vidutinis mėnesio darbo užmokestis) – 1912,94 Lt, tačiau nenurodė, ar ši suma paskaičiuota atskaičiuos mokesčius, ar ne (I tomas, b. l. 48-49). Pažymėjo, jog kadangi bylos nagrinėjimo metu duomenų apie tai, kad vidutinis darbo užmokestis pareiškėjai R. Š. apskaičiuotas neteisingai, t. y. nesivadovaujant Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintų Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu nustatytų reikalavimų, nebuvo, pareiškėja neginčijo atsakovės pateiktų apskaičiavimų dėl jos vidutinio darbo užmokesčio, šiais paskaičiavimais ir buvo vadovaujamasi apskaičiuojant priteisiamo vidutinio darbo užmokesčio sumą už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-04-03 iki 2010-10-18, taip pat vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-10-19 iki teismo sprendimo įsiteisėjo dienos. Akcentavo, kad pagrindo manyti, kad šiose pažymose sumos nurodytos atskaičius fizinių asmenų pajamų ir socialinio draudimo mokesčius, nebuvo.
Teismas priėjo prie išvados, jog teismo sprendimu priteista tokia suma, kokia ji yra priteista, o rašymo apsirikimas ar aiški aritmetinė klaida nebuvo padaryti, todėl prašymas negali būti tenkinamas, kadangi priešingu atveju būtų keičiamas sprendimo turinys.
Pažymėjo, jog nors atsakovė Nacionalinė teismų administracija teismą 2010-11-09 raštu informavo, kad sprendimas nėra įvykdytas, taip pat kad jos 2010-05-17 pažymose Nr. 3R-1316-(4.48) ir Nr. 3R-1317-(4.48) R. Š. vidutinis dienos darbo užmokestis ir vidutinis mėnesio darbo užmokestis pateikti atskaičius fizinių asmenų pajamų ir socialinio draudimo mokesčius, tai nėra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą, kadangi tokiu atveju akivaizdu, kad vidutinis darbo užmokestis pareiškėjai R. Š. apskaičiuotas neteisingai, t. y. pažeidžiant LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintų Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 5.2. p. ir 6.1. reikalavimus (apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, be pagrindo įskaityta kompensacija už nepanaudotas atostogas, taip pat nesilaikyta nuostatos dėl skaičiuojamojo laikotarpio).
III.
2010 m. lapkričio 22 d. pareiškėja paštu išsiuntė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jos prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo.
Savo poziciją grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog nebuvo pagrindo manyti, jog pažymose pareiškėjai priteistinos sumos nurodytos atskaičius fizinių asmenų pajamų ir socialinio draudimo mokesčius, yra nepagrįsta, nes minėtose pažymose yra atskira grafa „išskaičiuota“. Be to, pats atsakovas patvirtino, kad pažymose pareiškėjos vidutinis darbo užmokestis pateiktas jau atskaičius fizinių asmenų pajamų ir socialinio draudimo mokesčius.
2. Minėtas teismo sprendimas nėra įvykdytas, o rašymo apsirikimo ištaisymas nepakeis sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų, jį ištaisius nepasikeis nei mokėjimus privalančio atlikti atsakovo, nei šiuos mokėjimus turinčios gauti pareiškėjos teisės.
3. Pirmosios instancijos teismas išėjo už prašymo dėl apsirikimo ištaisymo nagrinėjimo ribų, nes vertino šalių pateiktus įrodymus (pažymas) bei juose pateiktų skaičiavimų teisingumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 straipsnio 2 dalis suteikia teismui teisę savo ar ginčo šalies iniciatyva ištaisyti teismo sprendime pastebėtą rašymo apsirikimą ar aiškią aritmetinę klaidą.
Iš šios nuostatos seka, kad įstatymas leidžia šią procesinę priemonę naudoti tik tokių teismo sprendimo netikslumų ištaisymui, kurie pagal bylos medžiagą yra akivaizdus rašymo apsirikimas ar aiški aritmetinė klaida, ir kurių ištaisymas nekeičia sprendimo turinio ir esmės.
Nagrinėjamu gi atveju, pareiškėja siekia, kad būtų ištaisyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimo rezoliucinės dalies nuostata „Priteista vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-04-02 iki 2010-10-18 ir vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio suma nurodytos neatskaičius fizinių asmenų pajamų ir socialinio draudimo mokesčių, kurie privalo būti apskaičiuoti ir išskaityti sprendimo vykdymo eigoje“, pakeičiant ją į nuostatą, kad pareiškėjai priteistina darbo užmokesčio suma, sprendime yra nurodyta jau atskaičius fizinių asmenų pajamų ir socialinio draudimo mokesčius ir jų papildomai apskaičiuoti bei išskaityti nereikia.
Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai ir teisingai nusprendė, kad taikyti ABTĮ 94 straipsnio nuostatas nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.
Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimo ir atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarties matyti, kad teismas priimdamas sprendimą jo rezoliucinėje dalyje formuluotę „neatskaičius fizinių asmenų pajamų ir socialinio draudimo mokesčių“ nurodė ne dėl rašymo apsirikimo, o remdamasis byloje esančių įrodymų vertinimu ir pabrėždamas teismo sprendimo vykdymui reikšmingą aplinkybę, kad šiuo teismo sprendimu priteista pareiškėjai suma yra nurodyta neatskaičius mokesčių, tačiau jie turi būti apskaičiuoti ir išskaityti vykdant teismo sprendimą.
Minėta, kad taikant ABTĮ 94 straipsnio 2 dalies nuostatas turi būti laikomasi reikalavimo, kad rašymo apsirikimo ištaisymas negali keisti teismo sprendimo turinio ir esmės. Pareiškėjos prašymo pakeisti teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimo rezoliucinę dalį patenkinimas reikštų, kad būtų keičiama teismo sprendimo esmė, nes būtų keičiamas atsakovui skirto įpareigojimo turinys ir apimtis (priteistinos ir pareiškėjai išmokėtinos sumos dydis). Toks keitimas nėra leidžiamas, nes pažeidžia ABTĮ 94 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto byloje pateiktų įrodymų (atsakovo pažymų) vertinimo ir jais remiantis teismo prieitų išvadų pagrįstumo, jei pareiškėja su jomis nesutinka, gali būti patikrinti tik per apeliacijos institutą, t. y. apeliacine tvarka skundžiant pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 127 str.).
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos R. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.