Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. K. ir Ž. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir S. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kadangi iki teismo posėdžio pradžios nėra ginčijamas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai L. K. ir Ž. K. po savo motinos D. G. mirties (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė jos palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 533 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ypatingosios teisenos nuostatas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 444-448 str.) nurodė, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme.

Pagal teismui pateiktą mirties liudijimo išrašą Nr. 347 nustatyta, kad D. G. mirė (duomenys neskelbtini), iš kito pateikto mirties liudijimo Nr. 531 matyti, kad K. G. mirė (duomenys neskelbtini). Iš santuokos sudarymo įrašo Nr. 123 matyti, kad K. G. ir D. G. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas 2014 m. sausio 6 d. testamentas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad testatorė D. G. po savo mirties testamentu palieka savo turtą, t.y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausiusį jai, palieka savo sūnui Ž. K.. Iš 2023-03-09 Testamentų registro nustatyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui, palikimo atsisakymo, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktai. Pareiškėjai nurodo, kad iš karto po motinos D. G. mirties palikimą tiek pagal testamentą, tiek paveldimą pagal įstatymą priėmė faktiškai pradėdami jį valdyti. Motinos mirties dieną liko ir daugiau nekilnojamojo turto, t.y. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); statiniai, esantys (duomenys neskelbtini); patalpos/butai, esantys (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Testamente nenumatytą palikimo dalį, taip pat faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą priėmė pareiškėjai. Pareiškėjai po motinos mirties toliau rūpinosi, prižiūrėjo, gerino buitį, mokėjo mokesčius. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjų nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais rašytiniais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjai L. K. ir Ž. K. po savo motinos D. G. mirties atliko aktyvius veiksmus, rūpindamiesi nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, paėmę buto nuosavybės dokumentus, žemės sklypus, gerino buitį, tokiu būdu siekdami įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

Pažymėtina, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjai negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmenys priėmė palikimą faktiškai pradėję jį valdyti nėra registruojami.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, šis reikalavimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad pareiškėjai L. K. ir Ž. K. po savo motinos D. G. mirties (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė palikimą, pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas siekiant užvesti paveldėjimo bylą notarų biure ir tvarkyti visus atsirandančius reikalus, susijusius su paveldėjimu po D. G. mirties (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), per 3 (tris) mėnesius palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.