Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuoto asmens (skolininko) advokatų profesinės bendrijos „LEGES/LB“ seniūnui A. Š., dalyvaujant suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) G. F., nedalyvaujant antstoliui Ričardui Kudrauskui, apie teismo posėdį informuotas tinkamai, nedalyvavimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Ričardo Kudrausko pareiškimą dėl patraukimo atsakomybėn asmens, kliudančio vykdyti vykdomąjį dokumentą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis Ričardas Kudrauskas prašė pareiškimu už jo reikalavimų nevykdymą ir kliudymą vykdyti vykdomąjį dokumentą, skirti skolininko advokatų profesinės bendrijos „LEGES/LB“ seniūnui A. Š. piniginę baudą už antstolio reikalavimo nevykdymą, skaičiuojant ją nuo 2012-03-13.

Advokatų profesinės bendrijos „LEGES/LB“ seniūnas A. Š. prašė teismo antstolio pareiškimo netenkinti ir nurodė, kad antstolio patvarkymas jų bendrijai įteiktas nebuvo, jų bendrija nežinojo apie tokią vykdomąją bylą iki šių metų gegužės mėnesio antros pusės. Kaip nurodyta antstolio pareiškime 2012-02-11 pranešimai apie išieškojimą buvo įteikti administratorei V. L., kuri jų bendrijoje niekada nedirbo ir nedirba. Iš kolegės adv. R. R. sužinojęs, kad antstolis R. Kudrauskas jo ieško, paskambino R. Kudrauskui. Antstolis paminėjo išieškotojo F. pavardę. Apie skolą, priteistą iš bendrijos F., jam buvo žinoma, žinoma, kad buvo priimtas teismo įsakymas, kuriuo buvo priteista suma, bet apie vykdymą dar jokios kalbos nebuvo. Jis antstoliui pažadėjo aiškintis situaciją. Tuo pokalbis ir pasibaigė. Kitą kartą, už savaitės ar dviejų paskambino R. Kudrauskas ir paprašė jo, kadangi nėra lėšų bendrijos sąskaitose, parašyti prašymą išdėstyti skolos sumokėjimą. Su antstolio prašymu jis sutiko, dėl to patvarkymo kreipėsi į savo darbuotoją R. U., ar buvo gautas toks patvarkymas, tačiau jokio patvarkymo gauta nebuvo, o per tą laiką antstolis R. Kudrauskas, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo, kai nevykdomas patvarkymas. Dėl patvarkymo įteikimo galėjo įvykti klaida dėl panašių pavadinimų. Yra TŪB verslo teisės grupė, kuri vadinasi TŪB Verslo Teisės Grupė "LEGES | LB". Anksčiau abu juridiniai asmenys buvo įsikūrę Tilžės g. 157, Šiauliuose, tame pačiame pastate. Tiesiog nurodytas adresas, jų bendrija oficialiai registruota šiuo adresu, tačiau nuo 2011-09-01 yra įsikūrusi Dvaro g. 98, Šiauliai, tai yra faktinė bendrijos buvimo vieta, apie kurią informuoti teismai, visur rašoma sutartyse. Juridinių asmenų registre tai nebuvo išviešinta, kadangi dar nėra iki galo sutvarkyti dokumentai. Matyt, čia įvyko kažkoks nesusipratimas, V. L. tikrai negalėjo priimti svetimo rašto, nes mato, kur verslo grupei neša korespondenciją, kur advokatų profesinei bendrijai. Nors ir buvo pokalbiai su antstoliu, antstolis galėjo atsiųsti patvarkymą ar kažkaip kitaip susikalbėti, tačiau antstolis to nepadarė, todėl prašė teismo antstolio pareiškimo netenkinti.

Išieškotojas G. F. teimo prašė antstolio pareiškimą tenkinti, nes advokatų profesinė bendrija „LEGES/LB“ žinojo apie teismo įsakymą ir tai, kad jį reikia vykdyti. Jis pats su seniūnu ir kitu asmeniu – I. B., kuris buvęs bendrijos darbuotojas, ne vieną kartą buvo kalbėjęs dėl skolos grąžinimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 31 straipsnį, advokatų profesinė bendrija teises ir pareigas prisiima per savo dalyvius, jei steigimo dokumente nenumatoma turėti bendrijos valdymo organą. Advokatų profesinė bendrija „LEGES/LB“ turi bendrijos vadovą – seniūną A. Š.. Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir atsako už bendrijos kasdienės veiklos organizavimą. Jis privalo veikti rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama bendrija veiktų sutinkamai su įstatymais ir kitais teisės aktais. Bendrija savo veikloje privalo laikytis daugybės teisės aktų nustatytų reikalavimų. Dažniausiai įstatymas ar kitoks teisės aktas, numatantis tam tikrus reikalavimus, kartu nustato, kad už tų reikalavimų laikymąsi yra atsakingas įmonės (bendrijos) vadovas. Pagal bendrą taisyklę bendrijos vadovas atsako tik už savo asmeninius veiksmus, kuriais buvo pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai. Šios aukščiau paminėtos nuostatos turi būti žinomos ir advokatų profesinės bendrijos seniūnui A. Š., kuris nuo pat bendrijos įkūrimo yra jos vadovas (CK 2.82 str.)

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 585 straipsnyje įtvirtinta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Taip pat proceso teisės normose yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trukdymą antstoliui vykdyti teismo sprendimą (BK 231 straipsnis).

Vykdymo procese skolininkui yra suteiktos ne tik tam tikros teisės, bet ir pareigos. Viena iš skolininko pareigų yra nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Tai reiškia, kad skolininkas gavęs teisėtus antstolio reikalavimus, privalo juos įvykdyti per juose nurodytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas. Įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kada antstolis vykdymo procese gali kreiptis į teismą pareiškimu, tame tarpe ir dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais (CPK 593 str. 2 d.). Antstolis į teismą su pareiškimu kreipėsi CPK 585 str. 2 dalies pagrindu, t.y. CPK VI dalyje numatytas atvejis.

Įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai yra privalomi dalyvaujantiems byloje asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (LR CPK 18 str.).

Šis civilinio proceso principas išlygų nenumato, taigi jokiomis aplinkybėmis negali būti pateisinamas įsiteisėjusio ir įmanomo įvykdyti teismo sprendimo (šiuo atveju teismo įsakymo) nevykdymas. Iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų matosi, kad G. F. kreipėsi į antstolį dėl teismo įsakymo nevykdymo. Antstolis 2012-02-09 išsiuntė skolininkui advokatų profesinei bendrijai „LEGES/LB“ patvarkymą dėl skolos sumokėjimo juridinio asmens buveinės adresu – Tilžės g. 157, Šiauliai. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 2.49 straipsnis nurodo, kad juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą. Jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveinę. Visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Antstolis, kreipdamasis į bendriją Juridinių asmenų registre nurodytu adresu teisėtai reikalavo iš bendrijos seniūno atlikti patvarkyme nurodytus veiksmus, tačiau advokatas A. Š. teigia patvarkymo negavęs, nes jis tikriausiai buvo įteiktas kito, panašiu pavadinimu įregistruoto juridinio asmens darbuotojui, tačiau neneigia, kad jam buvo žinoma apie priteistą skolą, pats asmeniškai kalbėjo su kreditoriumi ir antstoliu, kuris kelis kartus prašė įvykdyti teismo įsakymą. Advokatų profesinės bendrijos seniūnas, pats būdamas praktikuojančiu advokatu, gerai žinojo įstatymų nuostatas dėl vykdomųjų dokumentų vykdytinumo ir jų nevykdymo pasekmes, tačiau nepridėjo net minimalių pastangų antstolio prašymui įvykdyti, nors ne kartą kalbėjo su kreditoriumi I. F. ir antstoliu R. Kudrausku, Juridinių asmenų registre bendrijos buveinės adresas nepakeistas iki šiol.

Teismas byloje daro išvada, kad bendrijos vadovas pagal savo pareigas privalo veikti maksimaliai apdairiai ir rūpestingai, kad būtų visokeriopai užtikrinti jo vadovaujamos bendrijos interesai. Kadangi bendrijos vadovui nuo pat tapimo juo momento atsiranda vadovo pareiga elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (duty of care, duty due diligence). Šios pareigos turinys yra platus ir iš esmės reiškia, kad ne tik bendrija, bet ir tretieji asmenys turi teisę reikalauti iš bendrijos vadovo veikti bendrijos interesais kvalifikuotai, protingai, rūpestingai ir apdairiai. Ar bendrijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, ar ne, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus. Daugumos užsienio valstybių teisė ir teismų praktika pripažįsta, kad bendrijos vadovo veiklai turi būti taikomas objektyvus, taip vadinamas ,,rūpestingo šeimos galvos“ elgesio standartas (bonus pater familias; bon pere de famille). Šis kriterijus reiškia, kad sprendžiant bendrijos vadovo atsakomybės klausimą, turi būti atsakyta į klausimą, ar būdamas asmens, kurio atžvilgiu aiškinamasi atsakomybės jam kilimas, vietoje rūpestingas, apdairus, protingas vadovas tapačioje situacijoje būtų pasielgęs analogiškai. Kaip jau minėta teismas daro išvada, kad analogiškoje situacijoje protingas, apdairus ir rūpestingas vadovas būtų pasielgęs kitaip ir dėl to išieškotojas būtų išvengęs nuostolių. Tai reiškia, kad bendrijos vadovas pažeidė savo pareigą veikti apdairiai, todėl atsiranda pagrindas skirti jam piniginę baudą už savo veiksmais išieškotojui padarytus nuostolius. Šiam „rūpestingo šeimos galvos“ kriterijui pritaikyti neturi reikšmės subjektyvūs veiksniai, apibūdinantys bendrijos vadovą - jo kvalifikacija, amžius, vadovavimo patirtis, sveikatos būklė, kitos jo asmeninės ar dalykinės savybės. Todėl seniūno neveikimas (ar kitų bendrijos darbuotojų neveikimas), ar tai buvo padaryta dėl vadovo nepatyrimo, menkos kvalifikacijos, ligos ir t.t., negali būti panaudoti kaip jo atleidimo nuo atsakomybės pagrindas. Tokiais atvejais pripažįstama, kad asmuo, pavyzdžiui, žinodamas, jog neturi pakankamos kvalifikacijos tinkamai vadovauti bendrijai arba to negalintis daryti dėl kitų priežasčių, tačiau neatsistatydinęs iš vadovo pareigų tuo pačiu prisiima ir visą atsakomybę už galimas savo netinkamo vadovavimo bendrijai pasekmes. Atskirai pažymėtina, kad bendrijos vadovas neturi atsakyti už kitų bendrijos darbuotojų neteisėtus veiksmus, tačiau už savo pavaldinių, kuriuos jis pats pasirenka bei pasitelkia savo pareigų įgyvendinimui ir kuriuos privalo tiesiogiai kontroliuoti neteisėtus veiksmus, dėl kurių išieškotojui buvo padaryta nuostolių, turi atsakyti pats vadovas. Kadangi pripažįstama, jog tie neteisėti veiksmai buvo nepakankamos savo pavaldiniu kontrolės ir priežiūros rezultatas.

Pažymėtina, kad atidumo ir rūpestingumo pareiga gali būti pažeidžiama pačiais įvairiausiais būdais ir veiksmais. Teismų praktika vienu iš būdu dėl bendrijos vadovo aplaidaus ir nerūpestingo elgesio laiko nepakankama turimos informacijos analizę prieš priimant vieną ar kitą sprendimą arba vadovui prieinamos sprendžiamo klausimo analizės ar papildomo tyrimo neatlikimas. Šiuo atveju teismas mano, kad bendrijos vadovas turėjo galimybę pasikliauti ne tik savo darbuotojų, pvz.. I. B. paaiškinimais. Atskirai teismas pažymi, kad bendrijos vadovo atsakomybė išlieka ne tik jo darbo laikotarpiu, bet ir jam atsistatydinus ar jį pašalinus iš užimamų pareigų, kadangi įstatymas tokių asmenų atsakomybę sieja su kalte ir neteisėtais veiksmais darbo metu. Bendrijos vadovas siekdamas išvengti atsakomybės turi būti ėmęsis aktyvių veiksmų, užkertančių kelią neteisėto sprendimo priėmimui ir būti padaręs viską kas nuo jo priklauso idant toks sprendimas nebūtų priimtas. Tačiau tokių duomenų į bylą nepateikė nei APB ,,LEGES/LB“, nei konkrečiai jos vadovas A. Š.. Dėl to teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo A. Š. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo neveikimo pagrįstumą. Civilinio proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios rungimosi principą bei šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 7 str., 12 str., 178 str.), tokį bylos dalyvio pasyvumą bei nerūpestingumą (jo atsikirtimų pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų nepateikimą) leidžia traktuoti kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu, bei atitinkamai minėto suinteresuoto asmens vadovo neveikimą, neatsiliepiant ir į antstolio raginimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad nevykdydamas antstolio R. Kudrausko reikalavimo A. Š. pažeidė CPK 585 str. 1 d., t.y. imperatyviąją proceso teisės normą, reikalavimo nevykdymo pateisinančių priežasčių antstoliui nenurodė, antstolio pareiškimas tenkintinas – A. Š., kaip advokatų profesinės bendrijos „LEGES/LB“ vadovui, skirtina bauda. Kadangi neįvykdytas vienas antstolio reikalavimas, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, skirtina 100,00 Lt bauda už laikotarpį nuo 2012-03-13 iki nutarties įsiteisėjimo. Šiuo atveju teismas remiasi teisės teorijos principu „ultima ratio“, kuomet esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, neturi būti taikoma griežčiausia atsakomybė, kaip griežčiausia atsakomybės rūšis. „Ultima ratio“ principas įpareigoja teisę taikančius subjektus nustatyti tinkamą teisinę atsakomybę ir išvengti galimybės taikyti kraštutinę atsakomybę.

Pastebėtina, kad įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai yra privalomi dalyvaujantiems byloje asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (LR CPK 18 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skirti A. Š., (a. k. (duomenys neskelbtini) 100,00 Lt (vieno šimto litų) baudą už laikotarpį nuo 2012-03-13 iki nutarties įsiteisėjimo.

Bauda išieškoma į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 6800).

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui vykdomąją bylą.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.