Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios K. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno tardymo izoliatoriaus-pataisos namų teikimas ir nuteistajai K. B. nustatytas laisvės atėmimo bausmės laikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) atitinkamus straipsnius bei parinkta konkreti pataisos įstaigos rūšis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. nuteista Kaliningrado srities Sovetsko miesto teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso (toliau – Rusijos Federacijos BK) 229¹ straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų be baudos ir be laisvės apribojimo; pagal Rusijos Federacijos BK 30 straipsnio 1 dalį, 228¹ straipsnio 4 dalies „g“ punktą – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų be teisės užimti tam tikras pareigas ir užsiimti tam tikra veikla atėmimo ir be baudos. Vadovaujantis Rusijos Federacijos BK 69 straipsnio 3 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir K. B. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų be baudos, be laisvės apribojimo ir be teisės užimti tam tikras pareigas ir užsiimti tam tikra veikla atėmimo. Į bausmės laiką įskaičiuotas laikas nuo 2013 m. liepos 5 d. iki 2014 m. liepos 3 d. Nuosprendis įsiteisėjo – 2014 m. liepos 15 d. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi tenkino Kauno tardymo izoliatoriaus-pataisos namų teikimą ir nustatė K. B. laisvės atėmimo bausmės dydį pagal Lietuvos Respublikos BK straipsnius, taip pat parinko pataisos įstaigos rūšį. K. B. padarytos nusikalstamos veikos prilygintos BK 199 straipsnio 2 daliai, 21 straipsnio 1 daliai, 260 straipsnio 3 daliai. Pagal BK 199 straipsnio 2 dalį nustatyta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį nustatyta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2014 m. liepos 4 d. Į bausmės laiką įskaičiuotas suėmime ir sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. liepos 5 d. iki 2014 m. liepos 3 d.Skunde nuteistoji K. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį pakeisti, sutrumpinant laisvės atėmimo bausmės laiką.Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisinga, nes jai paskirta aiškiai per griežta bausmė, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus. Taip pat nebuvo atsižvelgta į jos sveikatos būklę, į tai, kad, būdama laisvės atėmimo įstaigoje, ji tapo neįgali.Nuteistoji atkreipia dėmesį, kad jos padarytos nusikalstamos veikos yra įvykdytos 2013 m. liepos mėnesį. Kauno apylinkės teismas vieną jos veiką kvalifikavo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, tačiau nenurodė, kurių metų straipsnio redakcija vadovavosi: šiuo metu galiojančia redakcija ar ankstesne straipsnio redakcija. Jeigu jos veika buvo kvalifikuota pagal šiuo metu galiojančią redakciją, tai bausmė negalėjo būti dešimt metų laisvės atėmimo. Rusijos Federacijos teismas jai skyrė ne pačias griežčiausias bausmes, o Lietuvos Respublikos teismas – griežčiausias bausmes.Nuteistosios K. B. skundas atmetamas.Vadovaujantis 1983 m. kovo 21 d. Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo ir 2001 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties „Dėl laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų perdavimo“ (toliau – Sutartis) nuostatomis, nuteistoji K. B. iš Rusijos Federacijos buvo perkelta atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublika, sutikdama priimti Rusijos Federacijos teismo nuosprendžiu nuteistą K. B. bausmei atlikti, įsipareigojo taikyti minėtos Sutarties 7 straipsnyje numatytą perdavimo tvarką ir 8 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo tvarką.Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, valstybė, vykdanti nuosprendį, užtikrina tolesnį bausmės vykdymą. Nuosprendžio vykdymą reglamentuoja valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymai. Nuteistajam paskirta bausmė vykdoma remiantis valstybės, priėmusios nuosprendį, teismo nuosprendžiu. Valstybės, vykdančios nuosprendį, kompetentingas teismas, atsižvelgdamas į priimtą nuosprendį, vadovaudamasis savo valstybės įstatymais, nustato tokį patį laisvės atėmimo terminą, koks buvo paskirtas pagal nuosprendį (Sutarties 8 straipsnio 1 ir 2 punktai). Tuo pačiu pažymėtina, kad bausmės konversija (pakeitimas) nėra naujos bausmės skyrimas pagal valstybės, kuriai perduotas nuteistasis tolimesniam bausmės atlikimui (šiuo atveju – Lietuvos Respublikos), baudžiamuosius įstatymus. Asmuo yra nuteistas kitoje valstybėje ir tik nuteisusioji valstybė turi teisę nuspręsti, ar reikia peržiūrėti nuosprendį. Bausmės konversijos paskirtis, šiuo atveju, yra užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės suderinimas su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais. Todėl K. B. skundo argumentai dėl to, jog nebuvo pakankamai atsižvelgta į jos sveikatos būklę, nėra analizuojami. Dokumentai, kurie pridėti prie pateikto skundo, buvo pateikti ir Rusijos Federacijos teismui, kuris priimtame nuosprendyje dėl jų pasisakė. Duomenų, jog nuteistajai dėl sveikatos problemų būtų pernelyg sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę, nėra. Suderinant bausmes, priimami sprendimai, reikalingi nuosprendžio vykdymui: nurodomas baudžiamasis įstatymas, su kuriuo derinama bausmė, užtikrinama, kad nebūtų vykdomos užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, kurios Lietuvos Respublikoje negali būti paskirtos, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą nustatomos paskirtų bausmių vykdymo sąlygos. Taigi, teismas, suderindamas užsienio valstybės teismo paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais, laikydamasis Sutarties 8 straipsnyje nurodytų taisyklių, privalo parinkti Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ir punktą, o prireikus ir Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies straipsnį, jo dalį ir punktą, atitinkančius užsienio valstybės pritaikytus įstatymus ir nustatančius atsakomybę už nuteistojo veiką, už kurią jis nuteistas užsienio valstybėje.Nagrinėjamu atveju šią procedūrą skundžiama nutartimi atliko Kauno apylinkės teismas. Rusijos Federacijos BK 229¹ straipsnio 3 dalį suderino su Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalimi ir paskyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę, o Rusijos Federacijos BK 30 straipsnio 1 dalį, 228¹ straipsnio 4 dalį suderino su Lietuvos Respublikos BK 21 straipsnio 1 dalimi, 260 straipsnio 3 dalimi ir nustatė 10 metų laisvės atėmimo bausmę.Aukštesnysis teismas, įvertinęs šio apylinkės teismo procesinio sprendimo motyvus, atsižvelgdamas į pateikto skundo argumentus bei skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esančius duomenis, su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka. Vien tai, kad skundžiama nutartimi buvo priimti nuteistosios netenkinantys sprendimai, nelaikytina teisėtos ir pagrįstos Kauno apylinkės teismo nutarties pakeitimo ar panaikinimo pagrindu. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, K. B. Kaliningrado srities Sovetsko miesto teismo nuosprendžiu buvo nuteista už narkotinių medžiagų neteisėtą gabenimą stambiu mastu per Muitinės Sąjungos muitinės sieną ar Rusijos Federacijos valstybinę sieną su valstybėmis – Muitų sąjungos dalyvėmis bei už rengimąsi minėtomis medžiagomis neteisėtai prekiauti stambiu mastu. Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, konstatavo, kad aprašytos K. B. inkriminuotos veikos atitinka BK 199 straipsnio 2 dalį, numatančią baudžiamąją atsakomybę už šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų ar kitų strateginių prekių, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengiant arba neturint leidimo; bei BK 21 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, kur įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už rengimąsi neteisėtai gaminti, perdirbti, įgyti, laikyti, gabenti, siųsti, parduoti ar kitaip platinti labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Skundą nagrinėjančiam teismui abejonių dėl Kaliningrado srities Sovetsko miesto teismo nuosprendžiu K. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų atitikimo BK 199 straipsnio 2 daliai ir 21 straipsnio 1 daliai, 260 straipsnio 3 daliai nekyla. Pati nuteistoji taip pat nenurodo, kad jos padarytos veikos yra suderintos netinkamai. Keliamas klausimas tik dėl pritaikytos BK 199 straipsnio 2 dalies redakcijos pagrįstumo. Šiuo aspektu aukštesnysis teismas pažymi, kad valstybė, vykdanti nuosprendį, derindama bausmę vadovaujasi savo valstybės įstatymais. Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Analizuojamu atveju K. B. nusikalstamos veikos yra padarytos 2013 m. liepos 4 d., todėl suderinant bausmes jai turėjo būti pritaikyta BK 199 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje to nepažymėjo, ir tai laikytina nutarties trūkumu, kuris ištaisytinas aukštesniojo teismo patikslinant apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarties rezoliucinę dalį.K. B. skunde atkreipia dėmesį, kad bausmė pagal Rusijos Federacijos BK 229¹ straipsnio 3 dalį jai buvo paskirta ne maksimali, tačiau pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį nustatyta maksimali dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra gerokai per griežta. Šiuo aspektu aukštesnysis teismas pažymi, kad suderinant bausmes yra vadovaujamasi Sutarties 8 straipsnio 3 dalimi, kuri įtvirtina, kad jeigu pagal valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymus už šią veiką didžiausias laisvės atėmimo terminas yra mažesnis negu paskirtas pagal nuosprendį, tai valstybės, vykdančios nuosprendį, teismas nustato maksimalų laisvės atėmimo terminą, numatytą valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymų už tokią pačią veiką. Kadangi Lietuvos Respublikos BK už minėtą veiką numato didžiausią galimą skirti dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, o pagal Rusijos Federacijos BK nuteistajai paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė, todėl, vadovaudamasis imperatyvia minėta Sutarties nuostata, apylinkės teismas pagrįstai K. B. nustatė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmių bendrinimo taisyklės pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis taip pat nėra pažeistos, todėl nustatyti trumpesnę laisvės atėmimo bausmę nėra teisinio pagrindo.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atitinka 2001 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties „Dėl laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų perdavimo“ reikalavimus, todėl naikinti ar keisti ją nuteistosios skundo motyvais, nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, 365 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios K. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarties rezoliucinę dalį patikslinti, nurodant, kad K. B. padaryta nusikalstama veika pagal Rusijos Federacijos BK 229¹ straipsnio 3 dalį yra prilyginama Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 daliai (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.