Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Marius Steponaitis,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) studentas, neteistas, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį,

H. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyv(duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, studijuoja, neteistas, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį,

E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruojamosios gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini)), vidurinio išsilavinimo, studijuoja, neteistas, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji M. G., H. B. ir E. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

2010 m. spalio 9 d., apie 00.45 val., viešoje vietoje, prie bažnyčios, esančios Vydūno ir Dambrausko gatvių sankryžoje, Kuršėnuose, Šiaulių r., veikiant bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims šovus į A. B. iš nenustatyto ginklo bei sudavus jam nenustatytą kiekį smūgių į veidą, taip pat nenustatytam asmeniui sudaužius A. B. priklausančio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio lango stiklą, H. B. sudavė kumščiu vieną kartą sėdinčiam automobilyje „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), T. J. į veidą, E. B. sėdinčiam automobilyje T. J. sudavė kumščiu po vieną kartą į veidą ir dešinį šoną. Tęsdamas veiką H. B. ištraukė T. J. iš automobilio ir sudavė ne mažiau dviejų kartų pastarajam į galvą, o M. G. sudavė ne mažiau trijų kartų T. J. į veidą, tuo padarydami nukentėjusiajam A. B. kairės akies voko žaizdą ir dešinės akies voko kraujosruvą o nukentėjusiajam T. J. - kraujosruvas kairės kaktos pusėje ir dešinio smilkinio srityje, sugadino A. B. priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

K. M. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku jam paskambino H. ir jis paprašė, kad ateitų prie bažnyčios. Ten stovėjo automobilis VW Golf, prie kurio buvo H.ir jo draugė J.. H. pradėjo konfliktuoti ir apsistumdė su T. J.. Tada jis pribėgo prie automobilio ir sudavė T. J. tris smūgius.

Kaltinamasis E. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ėjo kartu su M. G., D. M. ir V. A.. Kažkas paskambino M. ir jie nuėjo prie bažnyčios. Prie bažnyčios stovėjo automobilis, prie kurio buvo H. B. ir T. J.. Jie konfliktavo. H. atidarė dureles ir jis sudavė 2 smūgius T. J., po to smūgius sudavė M. Kažkas pradėjo šaukti policija ir jis pabėgo.

Kaltinamasis H. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku jis patarė J. P. susitikti su T. J., kad galėtų pakalbėti dėl skolos už dviračio sugadinimą grąžinimo. Susitikę prie automobilio T. J. norėjo įsodinti J. P. į automobilį. Gerai įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau trenkė T. J., nes nesusivaldė, buvo susinervinęs. Neatsimena, kiek sudavė smūgių. Kas išdaužė langą nežino.

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku jis su draugu T. J. atvažiavo prie bažnyčios, esančios Kuršėnuose, kur laukė J. P.. T. J. telefonu čia buvo susitaręs susitikti su buvusia drauge J. P.. Žinojo, kad T. J. buvo sulaužęs jos dviratį, apie skolą nežino. H. B. iš automobilio ištraukė T. J., nors šis priešinosi. Prie automobilio buvo daugiau asmenų, turint omenyje be kaltinamųjų. Jis taip pat buvo mušamas. Ar pagaliu ar kumščiais bei kuris ir kiek sudavė smūgių, jis pasakyti negali. Kas išdaužė automobilio stiklą, taip pat pasakyti negali, nes bandė automobiliu važiuoti atbuline eiga, todėl nepamatė. Vėliau kažkas sušuko: „policija“, ir tada visi juos užpuolę vaikinai išsilakstė.

Nukentėjusysis T. J. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku draugui A. B. priklausančiu automobiliu jis atvažiavo prie bažnyčios, esančios Kuršėnuose, kur susitarė susitikti su buvusia drauge J. P.. Prie automobilio atėjo J. P. ir H. B.. Vėliau pastarasis atidarė dureles, sudavė smūgį, atsegė saugos diržą ir ištempė iš automobilio, pradėjo jį mušti. Kas tiksliai mušė nežino. Ginklo nematė, kas šovė, nežino. Išvažiuojant kažkas trenkė pagaliu į automobilį.

Liudytoja J. P. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku buvo prie automobiliu kartu su H. B., kuris apsižodžiavo su T. J.. Ji matė, kaip jis trenkė T. J., tada pribėgo M. G.. Po to, jie iš įvykio vietos pabėgo.

Liudytoja V. A. parodė, kad įvykio gerai neatsimena. Ji buvo kartu su M. G., E. B. ir D. M.. Jie buvo prie bažnyčios ir matė automobilį. Ten buvo apie 10 asmenų. Konflikto nematė, tačiau kažkuriuo momentu E. B. nebuvo kartu su jais.

Liudytoja E. K. parodė, kad įvykio nematė, apie jį sužinojo iš H. B. ir J. P.. Jie buvo atėję pas ją, buvo išsigandę, kalbėjo apie kažkokias muštynes.

Liudytoja D. M. parodė, kad buvo kartu su M. G., E. B. ir V. A.. Buvo netoli įvykio, kur vyko muštynės. Ten buvo apie 10 asmenų, tačiau kitų nepažinojo. Iš įvykio išėjo su V. ir E. Šaukė M., tačiau jis neatsiliepė.

Teismo medicinos specialisto 2010-12-09 išvada Nr. G 1639/10(04) patvirtina, kad A. B. nustatyta kairės akies voko žaizda, dešinės akies voko kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktų (-ais), galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir griūvant (t. 1, b. l. 10).

Teismo medicinos specialisto 2010-12-09 išvada Nr. G 1639/10(04) patvirtina, kad T. J. nustatyta kraujosruvos kairėje kaktos pusėje, dešinio smilkinio srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktų (-ais), galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir griūvant (t. 1, b. l. 23).

Byloje apklausti kaltinamieji faktinių bylos aplinkybių neginčija, prisipažįsta padarę inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jos iš esmės sutampa su nukentėjusiojo parodymais. Tokias nustatytas aplinkybes patvirtina ir liudytojų parodymai, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs. Byloje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog M. G., H. B. ir E. B., veikdami bendrininkų grupe kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš T. J. ir A. B., padarydami jiems nežymius sveikatos sutrikdymus bei sugadindami A. B. automobilį, o taip pat tokiais savo įžūliais bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamųjų veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Byloje nėra įrodymų, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupe iš anksto susitarę. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad H. B. telefonų pasikvietė M. G.. Tačiau niekas iš apklaustų proceso dalyvių nepatvirtino, kad buvo išankstinis susitarimas padaryti kokius nors nusikalstamus ketinimus. Nepasitvirtinus nurodytai kaltinimo aplinkybei, kad kaltinamieji veikė iš anksto susitarę, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

Kaltinamųjų M. G. H. B. ir E. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas laiko tai, jog jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas laiko tai, jog jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). M. G. įvykio metu buvo vartojęs alkoholio. Šios aplinkybės jis neginčija. Teismas tai nelaiko jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nes nenustatyta, kad jo neblaivumo būsena buvo tokio laipsnio, kad įtakojo veikos padarymą.

Kaltinamasis M. G. yra neteistas, nusikalto pirmą kartą, veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atlygino nusikaltimu padarytą žalą, veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 73); Šiaulių profesinio rengimo centre charakterizuojamas kaip pažangus, be nepateisinamos priežasties paskaitų nepraleidinėjantis, mandagus, nekonfliktiškas ir taktiškas studentas (t. 1, b. l. 84), neigiamai charakterizuojančios medžiagos apie jį byloje nėra (t. 1, b. l. 82), todėl teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje yra laiduotojo A. G. prašymas perduoti kaltinamąjį M. G. jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Teismas atsižvelgia į teigiamas laiduotojo asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, daro išvadą, jog laiduotojas A. G. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Jis yra M. G. sesers vyras, gyvena Kuršėnuose, netoli kaltinamojo, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 54), neteistas, administracine tarka nebaustas, jį neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra (t. 2, b. l. 67, 75). Tarp laiduotojo ir kaltinamojo yra artimi, draugiški, giminiški ryšiai, todėl manytina, kad laiduotojas gali turėti teigiamos įtakos kaltinamajam. A. G. augina tris vaikus, jo asmeninės bei jo šeimos pajamos nedidelės (t. 2, b. l. 66). Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, todėl M. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla jam nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Laidavimo terminas nustatytinas vieneriems metams. M. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai.

Kaltinamasis E. B. anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą (t. 1, b. l. 139), veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atlygino nusikaltimu padarytą žalą, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 137-138). Mokymosi įstaigos charakterizuojamas kaip draugiškas, mandagus, taktiškas, patenkinamai besimokantis mokinys, daug pamokų praleidžiantis dėl darbo ir kitų priežasčių (t. 1, b.l. 150), neigiamai charakterizuojančios medžiagos apie jį byloje nėra (t. 1, b. l. 82), todėl teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje yra laiduotojos A. B. prašymas perduoti kaltinamąjį E. B. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Teismas atsižvelgia į teigiamas laiduotojo asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, daro išvadą, jog laiduotoja A. B. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Ji yra E. B. mama, kartu gyvena, darbovietės charakterizuojama teigiamai (t. 2, b. l. 61), neteista, bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą, neigiamai charakterizuojančių duomenų apie ją nėra (t. 2, b. l. 69, 72-74). Tarp laiduotojo ir kaltinamojo yra artimi, draugiški, šeimyniški ryšiai, todėl manytina, kad laiduotojas gali turėti teigiamos įtakos kaltinamajam. A. B. yra išsituokusi, gauna minimalų atlyginimą (t. 2, b. l. 68). Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, todėl E. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla jam nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Laidavimo terminas nustatytinas vieneriems metams. E. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai (BK 67 str. 2 d. 5 p., 70 str.).

Kaltinamasis H. B. anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą (t. 1, b. l. 109), veiką padarė būdamas nepilnametis (BK 81 str. 1 d.). Veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atlygino nusikaltimu padarytą žalą, nebaustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 108). Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad H. B. gyvena su mama, tėvai išsituokė, tėvas su sūnumi bendrauja ir teikia materialinį išlaikymą, jo šeima nebuvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šeima gyvena dviejų kambarių bute su visais patogumais, gyvenimo sąlygos geros, H. B. turi normalias sąlygas poilsiui, laisvalaikiui ir pamokų ruošai (t. 1, b. l. 117-119). Šiaulių rajono Pavenčių vidurinėje mokykloje charakterizuojamas patenkinamai (t. 1, b. l. 121). Esant išdėstytoms aplinkybėms yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl H. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 str. 1 d.), byla jam nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.). H. B. skirtini nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai (BK 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 3 p., 85 str.).

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis buvo pateikęs civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 11). Teisme gautas jo pareiškimas, kad kaltinamieji atlygino jam padarytą žalą, jokių pretenzijų jiems neturi (t. 2, b. l. 63). Esant tokioms aplinkybėms civilinis ieškinys atmestinas, nes žala atlyginta.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė civilinį ieškinį dėl 394,68 Lt gydymo išlaidų atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM (t. 1, b. l. 39-40). Kaltinamieji pateikė įrodymus, kad ieškinio sumą atlygino, todėl ieškinys atmestinas, kadangi žala atlyginta.

Kardomosios priemonės paskirtos kaltinamiesiems, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. G., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo, perduoti jį A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Skirti M. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos įpareigojant atlikti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. B., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo, perduoti jį A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Skirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos įpareigojant atlikti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

H. B., vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Skirti H. B. auklėjamojo poveikio priemonę – 50 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.

Kardomąsias priemones M. G., E. B. ir H. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir paimtus asmens dokumentus (asmens tapatybės korteles) jiems grąžinti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir nukentėjusiojo A. B. civilinius ieškinius atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.