Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarimo A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. 2016 m. rugpjūčio 29 d. nuo 10 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) atlikus Žemės ūkio veiklą vykdančio ūkio subjekto patikrinimą nustatyta, kad po gyvenamuoju namu rūsyje visiškoje tamsoje laikomos mažiausiai dvi kiaulės. A. A. neleido Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiajam veterinarijos gydytojui-inspektoriui R. J. ir vyriausiajam specialistui G. B. apžiūrėti ir įvertinti laikomų kiaulių sąlygų. Pro plyšį matėsi, kad patalpoje gausu mėšlo, srutų. Tuo pasireiškė gyvūnų kankinimas, visiškai nesilaikoma biologinio saugumo reikalavimų kiaulių laikymo vietose: teritorija aplink kiaulių laikymo vietą neaptverta, gausu pašalinio inventoriaus, neturi dezinfekcinių priemonių, naikinančių afrikinio kiaulių maro virusą. Kiaulės nedeklaruotos teisės aktų nustatyta tvarka. Rasti keturi galvijai be ausų įsagų, du galvijai pametę po vieną ausų įsagą. Neužtikrinamas galvijų, esančių ganykloje, girdymas, nėra apsaugoti nuo atmosferinių kritulių, saulės poveikio. Taip pat laikoma apie 80 viščiukų – broilerių, kurie nedeklaruoti teisės aktų nustatyta tvarka, laikomi tarp įvairių statybinių medžiagų. Šiais savo veiksmais A. A. pažeidė Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3D-105, 10.3; 28; 31; 60 punktus, Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002-05-16 įsakymu Nr. 223 15, 17, 19, 20, 22, 28 punktus, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015-04-27 įsakymu Nr. B1-372 „Dėl valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. B1-384 „Dėl Biologinio saugumo priemonių reikalavimų kiaulių laikymo vietose“ pakeitimo“ 5.2; 5.5; 5.10; 20.1; 6; 7; 8.6. punktus.

1.2.Be to, 2016 m. rugpjūčio 29 d., apie 10.40 val., (duomenys neskelbtini) kieme, A. A. Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnautojus G. B., R. J., policijos pareigūnus V. R. ir D. T. įžeidinėjo žodžiais „asilas, kiaulė, pijokai, plėšikai, vagys“. Šiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, taip pat įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą.

2. Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarimu A. A. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 43 straipsnio 1 dalyje, 90 straipsnio 2 dalyje, 110 straipsnio 7 dalyje, 174 straipsnyje, 187 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirtos administracinės nuobaudos:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 43 straipsnio 1 dalyje, skirta 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) bauda;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 90 straipsnio 2 dalyje, skirta 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda su gyvūnų (kiaulių, laikytų rūsyje) konfiskavimu;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 7 dalyje, skirta 173 Eur (vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų) bauda be gyvūnų konfiskavimo;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje, skirta 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) bauda;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, skirta 115 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų) bauda.

Pritaikyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalis ir paskirta nuobauda sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. paskirta galutinė nuobauda 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda su gyvūnų (kiaulių, laikytų rūsyje) konfiskavimu.

3. Skunde A. A. prašo administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną pagal ATPK 43 str. 1 d., 90 str. 2 d., 110 str. 7 d., 110 str. 7 d.,174 str., 187 str. 2 d. nutraukti, neesant jo veikose administracinės teisės pažeidimų sudėties.

3.1. Skunde nurodė, kad su visais kaltinimais nesutinka. Atvykę pareigūnai neprisistatė, kokiu tikslu jie atvyko nenurodė, grubiai elgėsi, paprašius jų pažymėjimo, nepateikė. Norėjo patekti tiesiai į rūsį, nepaisydami įspėjimo, kad negalima jiems kieme būti. Namo rūsyje yra sena rusiška elektros instaliacija, ir yra apšvietimas. Kadangi išorėje nėra stogelio, o iš vakaro buvo smarkus lietus, tai prie durų buvo šlapia. Netiesa, kad nesilaikė Biologinio saugumo priemonių reikalavimų kiaulių laikymo vietose „pakeitimo“ 5.2; 5.5; 5.10; 20.1; 6; 7; 8; 8.6 punktų. Nes naudoja dezinfektantą Ecocid® S. Ausų įsagos nekokybiškos, nes gyvuliam kasantis iškrenta. Kai atvažiavo pareigūnai, gyvuliai ganėsi šviežioje žolėje, jie buvo pervaryti į naują vietą, kas užfiksuota nuotraukose. Girdymo vandens nespėjo pervežti, nes surakino antrankiais. Bačka buvo namuose parvežta vandeniui prileisti. Dėl pastogės - nei viename dideliame ūkyje nėra naudojamos pastogės. Viščiukai buvo rasti mamos namų valdoje, ir jie priklauso apelianto mamai. Kiaulės taip pat priklauso mamai.

3.2.Taip pat nesutinka su kaltinimais, kad įžeidinėjo policijos pareigūnus, nes žodis „pijokas“ buvo skirtas konkrečiai R. J., ir nemato čia nieko įžeidžiančio, nes tai yra medicininis terminas. Žinant, kad jisai yra gydytas nuo alkoholizmo. Policijos pareigūnai norėjo uždėti antrankius, nors niekada nepasižymėjo agresyvumu. Pareigūnas R.sudavė į pilvą ranka, o atėjus kolegai D. T., kuris atnešė antrankius, spyrė ir į širdies sritį, ko pasėkoje apeliantas buvo nedarbingas beveik tris savaites. Dėl ATPK 174 str., 187 str. 2 d. pažeidimų atsiprašė pareigūnų, nes mano motina sirgo ir serga daugiau kaip 10 metų, todėl gyvena nuolatinėje įtampoje nuo pavasario, kai buvo paimtos kiaules. Mama sunkiai serga ir daug vartoja vaistų, brangiai kainuojančių. Ir tą dieną, kai pareigūnai atvyko, aš ruošiausi važiuoti pirkti mamai vaistų. Dėl to gal būt ir grubiai, neatsakingai pasielgiau. Atsiprašo. Mama jau senyvo amžiaus, 78 metų.

3.3.Visuose kaltinimuose rašoma, kad namų valda, kurioje buvo rasti paršiukai, vištos yra A. A., tačiau jis gyvena (duomenys neskelbtini). Bet ši valda priklauso apelianto mamai, A. A.. Todėl paršiukai ir vištos priklauso jai.

3.4.Nesutinka, kad padarė ATPK 43 str. 1 d., 90 str. 2 d., 110 str. 7 d. nustatytus pažeidimus, nes dokumentų surakintomis rankomis, kai jų paprašė veterinarijos pareigūnai, nuovadoje, pateikti negalėjo. Visi dokumentai yra tvarkoje. Kiaulių bandos numeris nepanaikintas, nes tai veterinarijos kaltė, kadangi išvežė kiaules pavasarį, ir jie turėjo panaikinti bandos numerį. Nėra jokių įrodymų, kad apeliantas žiauriai elgėsi su gyvūnais. Teigia, kad veterinarijos gydytojai apeliantą išvežus į nuovadą, sumušė telyčiai ragą ir apibrozdino jai šonus, dėl ko neva jai buvo sinusitas rage ir dėl to ją reikėjo užmigdyti. Gyvūnų kankinimas pasireiškė, kai veterinarijos gydytojai teismo sprendimu visą valandą vaikė po pievą, kol tas pargriuvo uždusęs ir taip kankino jį, ir tik tada jį pasiėmė.

3.5.Taip pat nesutinka su skirta nuobauda.

4. Atsiliepime į A. A. skundą, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. A. A. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 302¹¹ str., neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš skundo, apeliantas nesutinka su visais jam inkriminuojamais administracinės teisės pažeidimais, todėl dėl kiekvieno iš jų pasisakytina atskirai.

Dėl ATPK 43 str. 1 d. taikymo

7. ATPK 43 str. 1 d. užtraukia administracinę atsakomybę už neįleidimą ar kitokį kliudymą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnams tikrinti pagal jų kompetenciją įmones, įstaigas, organizacijas ir kitus ūkio subjektus, nepateikimas jiems dokumentų arba dokumentų nuslėpimas, klaidingų žinių suteikimas, taip pat Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas.

8. Susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais dėl A. A. nepagrįsto nubaudimo pagal ATPK 43 str. 1 d., apeliacinis teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pagrįstai nustatė, kad A. A. padarė minėtą teisės pažeidimą, kuris įrodytas byloje surinkta medžiaga. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš liudytojų G. B., R. J., V. R. parodymų teismo posėdžio metu matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d. atliekant neplaninį patikrinimą A. A. ūkyje, šis neleido Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnams patekti į rūsį, kur buvo laikomos kiaulės bei apžiūrėti jų laikymo sąlygų bei nesuteikė jokios informacijos apie jo laikomus gyvūnus: kiaules, galvijus ir vištas. Apeliaciniame skunde A. A. neneigia, jog pareigūnų neįsileido, tačiau tokius savo veiksmus pateisina tuo, jog pareigūnai atvyko į jo motinai priklausantį namą, šią aplinkybę taip pat nurodė ir pirmosios instancijos teismui, paaiškindamas, jog pareigūnams pasiūlė kreiptis į motiną. Tačiau, nors apeliantas ir tvirtino, jog (duomenys neskelbtini) yra tik registruotas, tačiau gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau šiai aplinkybei patvirtinti jokių įrodymų nepateikė. Taip pat pastebėtina, jog pats apeliantas nurodė, jog jo motina yra 78 metų ir sunkiai serga, todėl įvertinus šią aplinkybę teismo neįtikina argumentas, jog kiaulės priklausė jai. Todėl šių ir kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų rašytinių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad A. A. neleido tarnybos darbuotojams atlikti jo ūkio patikrinimo ir nepakluso jų teisėtiems reikalavimas, šiais savo veiksmais A. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 43 straipsnio 1 dalyje.

Dėl ATPK 90str. 2 d. taikymo

9. ATPK 90 str. 2 d. yra numatyta administracinė atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais, taip pat jų kankinimą, kai tokia pat veika, padaryta asmens, bausto už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus.

10.Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002-05-16 įsakymu Nr. 223 15, 17, 19, 20, 22, 28 punktuose numatyta: 15p. Gyvūno judėjimo laisvė, atsižvelgiant į jo rūšį, neturi būti varžoma; gyvūnas neturi būti be reikalo kankinamas ar žalojamas; 17p. Gyvūnų laikymo vieta ir įtaisai jiems atitverti turi būti įrengti ir prižiūrimi taip, kad nebūtų aštrių kampų, galinčių sužeisti gyvūnus; 19p. Pastatuose gyvūnai neturi būti laikomi nuolatinėje tamsoje arba vien dirbtinėje šviesoje be atitinkamos poilsio pertraukos. Jei gyvūnų fiziologinėms ir etologinėms reikmėms tenkinti nepakanka esamos natūralios šviesos, turi būti įrengiamas dirbtinis apšvietimas; 20p. Ne pastatuose laikomi gyvūnai, kur reikia ir galima, turi būti apsaugoti nuo jų sveikatai kenkiančių nepalankių oro sąlygų, plėšrūnų ir pavojų; 22p. Gyvūnai turi būti šeriami jų amžių ir rūšį atitinkančiais pašarais bei gauti pakankamai vandens; pašarų ir vandens kiekis turi patenkinti gyvūnų mitybos reikmes; 28p. Laikant gyvūnus turi būti atsižvelgta į jų amžių, veislę, lytį ir gaunamos produkcijos rūšį.

11.Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015-04-27 įsakymu Nr. B1-372 „Dėl valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. B1-384 „Dėl Biologinio saugumo priemonių reikalavimų kiaulių laikymo vietose“ pakeitimo“ (toliau Reikalavimai) 5.2; 5.5; 5.10; 20.1; 6; 7; 8.6. punktuose numatyti sekantys kiaulių laikymo reikalavimai: 5.2. sudaryti sąlygas veterinarijos gydytojui apžiūrėti kiaules, jas stebėti, prireikus ir gydyti, vakcinuoti, imti kraujo ar kitus mėginius laboratoriniams tyrimams ir taikyti kitas veterinarines priemones; 5.5. užtikrinti, kad kiaulių laikymo vietoje būtų reguliariai naikinami graužikai, vabzdžiai ir kiti kenkėjai; 5.10. užtikrinti, kad mėšlas būtų šalinamas reguliariai; 6. Kiaulių laikymo vietos teritorija turi būti reguliariai tvarkoma. Joje auganti žolė turi būti laiku nušienaujama, krūmai apkarpomi, medžiai iškertami ar nugenėjami, kad juose būtų sunku veistis graužikams ir kitiems gyvūnams; 7. Kiaulių laikymo vieta turi būti aptverta tvora (medine, tinkline ir kt.), o prie įvažiavimo / įėjimo į kiaulių laikymo vietą turi būti įrengti vartai. Tvora ir vartai turi būti įrengti taip, kad į kiaulių laikymo vietos teritoriją negalėtų nekontroliuojamai patekti pašaliniai asmenys, transporto priemonės, laukiniai, bešeimininkiai ir bepriežiūriai gyvūnai; 8.6. įeinant į ją arba kiaulių auginimo zoną ar išeinant iš jų darbuotojai ir lankytojai negalėtų išvengti perėjimo per dezinfekcinius kilimėlius, užpildytus dezinfekcinėmis medžiagomis pagal gamintojo instrukciją; 20.1. kiaulių laikymo vietoje susidarę šalutiniai gyvūniniai produktai būtų tvarkomi teisės aktų nustatyta tvarka.

12.Apeliaciniame skunde A. A. nurodo, kad administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 90 str. 2 d. patrauktas nepagrįstai, kadangi gyvūnai yra laikomi tinkamomis sąlygomis: namo rūsyje, kur laikomos kiaulės, yra apšvietimas, tyčia pareigūnai per skubėjimą to nematė; prie kiaulių laikomos patalpos durų buvo šlapia, kadangi iš vakaro smarkiai lijo lietus, o virš durų nėra stogelio; dezifektantą, naudoja, šiai aplinkybei patvirtinti pateikė nuotraukas; girdymui vandens nespėjo atvežti, nes gyvūnai buvo pervaryti į naują vietą, o bačka buvo parvežta į namus vandeniu prileisti. Tačiau tokius apeliacinio skundo argumentus paneigia skundžiamu nutarimu nustatytos aplinkybės. Kaip pažymėta nutarime, liudytojai G. B., R. J. ir V. R. parodė, jog patikrinimo metu buvo rasta, jog kiaulės laikomos patalpoje-rūsyje, kuriame nėra langų, kurio durys buvo uždengtos lentomis ir kiaulės patikrinimo metu buvo visiškoje tamsoje. Pro rūsio durų apačią buvo išbėgę srutų, viduje matėsi mėšlo, iš patalpos sklido srutų ir mėšlo kvapas. Teritorija, kuriose ganėsi galvijai, buvo aptverta ir joje nebuvo jokios pastogės bei nebuvo jokių įrenginių ar talpų su vandeniu, todėl galvijai itin karštą vasaros dieną buvo laikomi be vandens. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos rašytiniuose bylos duomenyse: valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos žemės ūkio veiklą vykdančio ūkio subjekto patikrinimo akte bei jo prieduose. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina pateiktame diske esančios foto nuotraukos ir vaizdo įrašas (b. l. 9). Įvertinęs minėtuosius liudytojų parodymus ir kitus bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, jog patalpoje, kurioje laikomos kiaulės buvo apšvietimas, nes šią faktinę aplinkybę pažeidimo nustatymo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo galimybę įrodyti, tačiau tai, kad pareigūnus buvo atsisakyta įleisti į kiaulių laikomą patalpą, tik patvirtina, jog ta patalpa nebuvo tinkama kiaulėms laikyti, t.y. neapšviesta, o stiprus mėšlo kvapas ir pro durų plyšius besiveržiantis skystas purvas patvirtina, jog ir neišvalyta. Taip pat pastebėtina, jog dėl panašių pažeidimų A. A. yra baustas anksčiau, todėl žinojo gresiančias pasekmes, dėl šios priežasties turėjo būti suinteresuotas bendradarbiauti su pareigūnais, siekdamas išvengti atsakomybės ar ją sumažinti. O tai, jog pareigūnams neparodė rūsio patalpų tik dar kartą patvirtina, jog jos nebuvo tinkamos kiaulėms auginti. Teismui pateiktos dezifektanto nuotraukos ir pakuotė nepatvirtina, jog pakuotėje esanti priemonė yra naudojama būtent patikrintame ūkyje. Liudytojas G. B. patvirtino, jog prie A. A. namų buvo pilna kaulų, metalo atliekų, mėtėsi kaulai, netvarkingą namų aplinką taip pat patvirtina ir foto nuotraukose užfiksuoti vaizdai (b.l.9). Aplinkybė, jog gyvuliai lauke buvo perkelti į kitą ganymosi vietą, nepaneigia pareigos pasirūpinti geriamojo vandens jiems pateikimu. A. A. laikomiems pieninių veislės galvijams vasarą turi būti užtikrinamas pasislėpimas nuo saulės spindulių, kritulių ir skersvėjų, jo laikomoms veislėms nėra taikomos jokios išlygos (b.l.27). Todėl konstatuotina, jog tokiais savo veiksmais A. A. pažeidė Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų 15, 17, 19, 20, 22 ir 28 punktų bei Biologinio saugumo priemonių reikalavimus kiaulių laikymo vietose 5.2, 5.5, 5.10, 20.1, 6,7, 8.6 punktų reikalavimus. Šiuo atveju teisinės reikšmės neturi apelianto skunde nurodyta aplinkybė, jog, jo nuomone, Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarimu už pažeidimus, numatytus ATPK 90 str. 1 d. ir 110 str. 7 d. paskirta nuobauda yra neteisėta, kadangi teismo nutartis yra įsiteisėjus ir privaloma vykdyti apeliantui.

Dėl ATPK 110 str. 7 d. taikymo

13.ATPK 110 str. 7 d. numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimą, padarytą asmens, bausto už šiose dalyse numatytus pažeidimus.

14.Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo (toliau Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3D-105, 10.3; 28; 31; 60 punktai numato: 10.3. ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo ausies įsago pametimo dienos užsako naują įsagą, identišką pamestajam, arba kreipiasi į paslaugų teikėją ar į VMVT teritorinį skyrių; 28. Duomenis apie bandomis registruotus ūkinius gyvūnus, išskyrus kiaules, laikytojas turi registruoti ne rečiau kaip 2 kartus per metus, kiekvieno pusmečio sausio ir liepos mėn. ir prieš teikdamas paraišką gauti valstybės pagalbą; 31. Laikytojas privalo užtikrinti, kad atvestas ūkinių gyvūnų prieauglis būtų paženklintas ir užregistruotas; 60. Ūkiniam gyvūnui pametus ausies (-ų) įsagą (-us) arba ausies (-ų) įsago (-ų) įrašams tapus neįskaitomiems, laikytojas ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas suveda užsakymo duomenis į CDB arba užpildęs GŽ-3 formą kreipiasi į VMVT teritorinį skyrių ar į paslaugų teikėją.

15.Apeliantas savo skunde dėl ausų įsagų gyvuliams paaiškino, kad kaltė tenka įsagų gamintojams, kurie gamina nepatvarų gaminį, nes gyvuliams neįsakysi, kad nesikasytų. Taip pat nurodė, kad su kaltinimu, pažeidus Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų gyvūnų ženklinimo apskaitos aprašo, patvirtinto LR žemės ūkio ministro 2012 m. vasario 14 d. įsakymu Nr.3D-15 10.3 nesutinka, nes iš vakaro įsagai buvo. Dėl kitų reikalavimų mano, kad kai kaimynas M. B. ir L. P. deklaruos savo vištas, tai jo mama taip pat deklaruos. Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo reikalavimų priede nustatyta, kad keturi galvijai buvo be ausų įsagų bei du galvijai buvo pametę po vieną įsagą, rastos kiaulės bei 80 viščiukų - broilerių nebuvo deklaruoti įstatymų nustatyta tvarka (b.l.7). Šias faktines aplinkybes teismo posėdžio metu taip pat patvirtino liudytojai G. B., R. J.. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog savo turimus gyvūnus deklaruoja ne visi jų savininkai, niekaip nėra susijusi su asmenine administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybe, be to, kiekvienas laikomo galvijo (ar kitokio gyvūno) savininkas yra atsakingas, kad būtų laikomasi teisės aktų nustatytos tvarkos, kuri yra susijusi su jo laikomu galviju (ar kitokiu gyvūnu) tame tarpe ir pasirūpinti, jog galvijai turėtų ausų įsagus ir juos deklaruoti. Todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog A. A. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus. Tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 7 dalį ir jo kaltė pilnai įrodyta.

Dėl ATPK 174 str. ir 187 str. 2 d. taikymo

16.ATPK 174 str. nustatyta atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

ATPK 187 str. 2 d. nustato, kad Policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

17.Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, A. A. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 str. ir 187 str. 2 d. patrauktas už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d., apie 10.40 val., (duomenys neskelbtini) kieme, Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnautojus G. B., R. J., policijos pareigūnus V. R. ir D. T. įžeidinėjo žodžiais „asilas, kiaulė, pijokais, plėšikais, vagimis“. Šiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, taip pat įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą.

18.Apeliaciniame skundė A. A. atsiprašo pareigūnų dėl savo netinkamo elgesio, paaiškindamas, jog jo motina sunkai serga, ruošėsi važiuoti pirkti vaistų. Dėl to grubiai ir neatsakingai pasielgė, tačiau tuo pačiu nurodo, kad žodis „pijokas“ buvo skirtas R. J. ir tai reiškia medicininį terminą, o šis asmuo yra gydytas nuo alkoholizmo. Teismo posėdžio metu tvirtino, kad žodžių “pijokai, plėšikai, vagys, asilai, kiaulė‘, nesakė ir nemano, jog žodžiai, kurie reiškia gyvūnų pavadinimus, galėtų būti įžeidžiantys (b.l. 25). Tačiau A. A. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu su asmens pasiaiškinimu, iš kurio matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės dėl pažeidimo nepripažino (2 t., b. l. 1-2), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, iš kurių matyti, kad policijos pareigūnai turėjo užtikrinti viešąją tvarką, kol Maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai apžiūrės A. A. ūkyje laikomus gyvulius. A. A. atsisakė atrakinti patalpą, kurioje buvo laikomos dvi kiaulės, ir garsiai pradėjo įžeidinėti visus atvykusius į jo ūkį policijos pareigūnus bei Maisto ir veterinarinės tarnybos darbuotojus, juos vadindamas „plėšikais, vagimis, pijokais“. Uniformuotą policijos pareigūną D. T. kreipėsi sakydamas „asile, ką veiki mano kieme?“. Dėl netinkamo elgesio policijos pareigūnas V. R. įspėjo A. A., kad šis nutrauktų savo neteisėtą užgauliojimą ir priekabiavimą. A. A. nepakluso policijos pareigūno teisėtam reikalavimui nutraukti neteisėtus veiksmus ir toliau įžeidinėjo žodžiais, žeminančiais žmogaus orumą, atvykusius maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojus vadinos „kiaulėmis, gyvuliais“ (2 t., b. l. 3; 4), G. B. paaiškinimas (2 t., b. l. 5), R. J. paaiškinimas (2 t., b. l. 6), pažyma apie galiojančias nuobaudas (2 t., b. l. 8-18). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, jog nagrinėjamomis aplinkybėmis A. A. pasakyti žodžiai „asilas, kiaulė, pijokas, plėšikas, vagis“ turi teigiamą konotaciją, nes jie buvo skirti pareigūnams, atliekantiems tarnybines pareigas, o faktinė aplinkybė, jog asmuo yra gydytas nuo bet kokios ligos nesuteikia pagrindo žmogaus vadinti „pijoku“, juolab, jog toks žodis pats savaime turi menkinančią asmenį reikšmę. Taigi, minėtų įrodymų visuma bei paties A. A. atsiprašymai patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn jis pagal ATPK 174 str. ir 187 str. 2 d. patrauktas pagrįstai.

Dėl bausmės skyrimo

19.Teismas, skirdamas A. A. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo skirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), todėl padarė pagrįstą išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, skiriant A. A. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 43 straipsnio 1 dalyje, 90 straipsnio 2 dalyje, 110 straipsnio 7 dalyje, 174 straipsnyje, 187 straipsnio 2 dalyje sankcijose numatytas nuobaudas – baudas. Už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 90 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta papildoma alternatyvi nuobauda – gyvūnų (2 kiaulių) konfiskavimas. A. A. apylinkės teismas pagrinde skyrė sankcijos vidurkio dydžio administracines nuobaudas, o už ATPK 90 str. 2 d. numatytą pažeidimą – sankcijoje numatytą baudos minimumą. Paskirtas nuobaudas ATPK 33 str. 2 d. pagrįstai subendrino. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, nuobaudų skyrimo aspektu, konstatuoja, jog jos yra adekvačios padarytiems pažeidimams, todėl nėra jokio pagrindo jas švelninti.

20.Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir 2016 m. spalio 7 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti A. A. apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. A. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.