Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. L. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. L. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeista į namų areštą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (devyni epizodai), D. L. kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „L“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 6 d. iki 2008 m. lapkričio mėnesio, turėdamas tikslą paruošti tikrovės neatitinkančius dokumentus kreditui gauti, pagamino netikrus dokumentus bei suklastojo tikrus dokumentus.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2010 m. balandžio 14 d. nutarimu D. L. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Atkreipia dėmesį į tai, kad apie neatvykimo priežastis jis laiku neinformavo teismo ir negavo leidimo nedalyvauti teismo posėdžiuose, tačiau taip atsitiko ne dėl jo piktybinio elgesio ir siekio trukdyti teismo procesui, o dėl to, jog nežinojo baudžiamojo proceso reikalavimų, o valstybės paskirti gynėjai jam neišaiškino BPK nustatytų pagrindų ir sąlygų dėl teismo posėdžio atidėjimo.

Kaltinamojo teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo apsiriboti sprendimu atvesdinti jį į kitą teismo posėdį, o ne skirti griežtesnę kardomąją priemonę, kuri yra neproporcinga Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje įtvirtintiems tikslams bei pažeidžia BPK 121 straipsnio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. L. skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismas, pakeisdamas kaltinamajam D. L. paskirtą kardomąją priemonę BPK 119 straipsnio, BPK 121 straipsnio ir BPK 132 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi, namų areštas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, gali būti skiriamas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, Apeliacinis teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis D. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra nurodyti kaltinamajame akte ir jų buvimas sudarė pagrindą surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą nagrinėti į teismą.

BPK 119 straipsnis numato, kad namų areštas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 9 d. nutartyje nurodė, kad kaltinamajam D. L. kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeičiama į griežtesnę kardomąją priemonę – namų areštą, siekiant užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nes kaltinamasis du kartus be svarbių priežasčių neatvyko į teismo posėdžius, o apie neatvykimo priežastis iš anksto neinformavo teismo ir negavo teismo leidimo nedalyvauti posėdžiuose, todėl paskirta kardomąja priemone nebuvo galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Pažymėtina, kad kaltinamasis D. L. žinodamas apie savo pareigą dalyvauti teismo posėdžiuose, 2013 m. balandžio 18 d. į teisiamąjį posėdį neatvyko, o tik vėliau informavo, jog dalyvauti teismo posėdyje negalėjo, nes tuo pačiu metu dalyvavo Visagino miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje bei apie įvykusį teismo posėdį pateikė jam įteiktą teismo šaukimą (12 t., 123, 135-136 b. l.). 2013 m. balandžio 30 d. kaltinamasis pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą ir bilietų kopijas, dėl teisiamojo posėdžio perkėlimo dėl jo komandiruotės (12 t., 135, 138 b. l.).

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2013 m. sausio 16 d. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, dalyvaujant kaltinamajam D. L., buvo suderintos kitų posėdžių datos, t. y. 2013 m. balandžio 18 d., 2013 m. gegužės 2 d. ir 2013 m. birželio 10 d. Be to, apie vyksiančius teismo posėdžius kaltinamasis buvo tinkamai informuotas teismo šaukimais (12 t., 80, 82, 140 b. l. ).

Apeliacinio teismo nuomone, bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad D. L. nurodytos neatvykimo į teismo posėdžius priežastys nėra pakankamai svarbios, o nedalyvaudamas teisiamuosiuose posėdžiuose trukdė bylos nagrinėjimui ir tokiu būdu pažeidė jam paskirtą kardomąją priemonę, kurios svarbiausias tikslas yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese bei netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Pažymėtina, kad nors D. L. pirmosios instancijos teismui pateikė 2012 m. gruodžio 12 d. patvirtintą UAB „E ir C“ 2013 metų komandiruočių sąrašą, tačiau apie jas D. L. jau žinojo 2013 m. sausio 16 d. teisiamajame posėdyje, kuriame buvo derinamos tolimesnių posėdžių datos, tačiau kaltinamasis nenurodė, kad jam netinka tam tikros datos. Be to, iš pateikto komandiruočių sąrašo neaišku, koks konkrečiai įmonės darbuotojas į jas turėjo vykti (12 t., 167 b. l.). Tačiau atkreiptinas kaltinamojo dėmesys į tai, kad net ir esant patvirtintam komandiruočių sąrašui, kaltinamasis turi pareigą dalyvauti teismo posėdžiuose, o su darbu susijusios išvykos turi būti derinamos su teismo posėdžiais, o ne atvirkščiai. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad kaltinamasis D. L. sąmoningai vilkina bylos išnagrinėjimą teisme.

Svarbu pažymėti, kad paskirta kardomoji priemonė (šiuo atvejų namų areštas) panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės (BPK 139 straipsnio 1 dalis). Be to, kai byla perduota teismui, kardomųjų priemonių tikslingumą ir būtinumą sprendžia teismas, kurio žinioje yra ši byla. Kaltinamojo skunde nurodyti argumentai, t. y. kad prisipažino dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nepažeidinėjo jam paskirtos kardomosios priemonės, neturi jokio motyvo neatvykti į teismo posėdžius ar kitaip trukdyti teismo procesui bei paskirta kardomojo priemonė – namų areštas, trukdys dirbti, negali būti pakankamu pagrindu šiai paskirtai kardomajai priemonei panaikinti.

Apeliacinis teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamajam D. L. kardomoji priemonė – namų areštas paskirtas pagrįstai ir būtinas tam, jog būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo D. L. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 9 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.