Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, bedarbis (registruotas Užimtumo tarnyboje), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda (bausmė įvykdyta, laikomas neteistu),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – kokainą už 300 Eur ir nuo ikiteisminio tyrimo nenustatytos datos, tačiau ne vėliau kaip iki 2022 m. rugpjūčio 28 d. 3 val., jas laikė savo automobilyje „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuomet ties (duomenys neskelbtini), sustabdžius minėtą automobilį patikrinimui, automobilio dalinės apžiūros metu automobilyje buvusioje vairuotojo M. S. rankinėje buvo rasti du polietileniniai maišeliai su viduje esančia biria baltos spalvos medžiaga – kokainu, kurių masės yra 0,315 g ir 0,438 g. Taip pat po automobilio vairu daiktadėžėje buvo rastas vienas polietileninis maišelis su viduje esančia biria baltos spalvos medžiaga – kokainu, kurio masė yra 0,756 g. Tokiu būdu M. S. savo automobilyje „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei rankinėje, buvusioje automobilyje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė narkotines medžiagas – kokainą, kol 2022 m. rugpjūčio 28 d. 3 val., ties (duomenys neskelbtini), automobilio patikrinimo metu jų nerado ir nepaėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus pareigūnai.

Šiais veiksmais M. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad prieš kurį laiką išsiskyrė su mergina ir dėl to 2022 m. rugpjūčio 26 d. vyko į vakarėlį ir už 300 Eur iš ten buvusio asmens nusipirko narkotinės medžiagos – kokaino, ją vartojo. Paskui apie ją pamiršo, buvo palikęs automobilyje bei rankinėje. 2022 m. rugpjūčio 28 d. 3 val. jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pasiimti draugo iš vakarėlio. Kadangi jo automobilis pareigūnams sukėlė įtarimų dėl savo išvaizdos, jie jį sustabdė patikrinti. Padarę kratą, jie automobilyje rado iš viso tris maišelius narkotinės medžiagos. Narkotines medžiagas vartoja daugiausia du kartus per metus, šiuo atveju, tokį jo elgesį lėmė nusivylimas gyvenimu dėl to, kad mergina jį paliko. Anksčiau buvo teistas dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, tačiau pasižada daugiau taip nesielgti. Šiuo metu pragyvenimo šaltinio iš darbo veiklos neturi, tačiau turi keletą specialybių, registruojasi Užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškantis asmuo, pinigų pragyventi skolinasi iš tetos, tad turėtų piniginių lėšų baudai sumokėti, jei tokia jam būtų paskirta.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Liudytojas E. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d. naktį jam patruliuojant su E. S., buvo sustabdytas patikrinimui automobilis „BMW“. Asmuo buvo patikrintas duomenų bazėse ir nuspręsta atlikti dalinę apžiūrą. Atlikus vaikino apžiūrą, draudžiamų daiktų nerasta. Atlikus automobilio apžiūrą, po vairu rastas vienas plastikinis maišelis su viduje esančia biria baltos spalvos galimai sintetine narkotine medžiaga. Patikrinus automobilyje esančią rankinę, joje rasti du plastikiniai maišeliai su viduje esančia biria baltos spalvos galimai sintetine narkotine medžiaga. Vaikinas pripažino, kad rasta narkotinė medžiaga priklauso jam (b. l. 49–51).

2022 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d. apie 3 val. ties adresu (duomenys neskelbtini), sustabdžius automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimui, dalinės apžiūros metu automobilyje buvusioje vairuotojo M. S. rankinėje buvo rasti du polietileniniai maišeliai su viduje esančia biria baltos spalvos galimai sintetine narkotine medžiaga. Taip pat po automobilio vairu, ant automobilio dugno buvo rastas vienas polietileninis maišelis su viduje esančia biria baltos spalvos galimai sintetine narkotine medžiaga (b. l. 1–5).

2022 m. rugpjūčio 28 d. ataskaitų žiūryklės informacijos išrašas patvirtina, kad ROIK 0122000515797 medžiagoje užfiksuota, jog patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. S.. Automobilyje rastos galimai sintetinės kilmės narkotinės medžiagos (b. l. 8–10).

2022 m. rugpjūčio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matoma automobilių stovėjimo aikštelė, kuri yra uždara ir patekimas į ją yra uždarytas pakeliamais elektriniais vartais. Prieš minėtus pakeliamus vartus dešinės pusės šonu užfiksuotas stovintis automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio visi langai ir durys uždaryti, automobilis neužrakintas. Automobilio priekyje, vairuotojo vietoje, po automobilio vairu ant dugno rastas polietileninis permatomas užrištas maišelis, kurio viduje – baltos spalvos birios sintetinės galimai narkotinės medžiagos. Ant automobilio priekinės keleivio sėdynės buvo rasta juodos spalvos rankinė, kurios viduje buvo rasti du polietileniniai permatomi užrišti maišeliai, kurių viduje – baltos spalvos birios sintetinės galimai narkotinės medžiagos (b. l. 15–17).

2022 m. spalio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti ir aprašyti policijos pareigūnų portatyvinių kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įraše, pavadinimu „2022/08/28/ 03:03:04“ matyti automobilis, prie kurio stovi pareigūnas. Pasigirsta pareigūnės balsas klausiantis: „kurioje vietoje radai“. Pareigūnas pasilenkia ties automobiliu ir pasako: „čia“. Kur pareigūnas rodo ranka nesimato. Pasigirsta sulaikyto vaikino balsas, klausiantis: „kur vešit?“, pareigūnas atsako: „į klinikas“ (b. l. 29–32).

2022 m. rugpjūčio 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje nurodoma, kad M. S. šlapime rasta tetrahidrakanabinolio karboksirūgšties, enzoilekgonino, ekgonino metilo esterio, kokaino (b. l. 34).

2022 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš vienos skaidraus plastikinio maišelio dalies, užrištos mazgeliu (vokas Nr. 2 su plombomis „POLICIJA 038534“, „POLICIJA 038529“), sudėtyje nustatyta narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė yra 0,756 g; baltos spalvos miltelių iš dviejų skaidrių plastikinių maišelių dalių, užrištų mazgeliais (vokas Nr. 1 su plombomis „POLICIJA 038530“, „POLICIJA 038531“) sudėtyse nustatyta narkotinės medžiagos – kokaino, kurių masės yra 0,315 g ir 0,438 g (b. l. 40–44).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Šiuo atveju, M. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Kokios medžiagos laikomos narkotinėmis ar psichotropinėmis, reglamentuojama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakyme Nr. 5 (su vėlesniais pakeitimais), kuriuo buvo patvirtinti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašai. Į I narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą patenka ir narkotinė medžiaga – kokainas. Šiame sąraše esančios medžiagos draudžiamos vartoti visais atvejais, be kita ko, ir medicinos tikslais, dėl itin žalingų jų vartojimo padarinių asmens sveikatai. Kaip nurodyta byloje esančioje 2022 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvadoje, būtent narkotinė medžiaga – kokainas – buvo rasta transporto priemonėje – lengvajame automobilyje, kuriuo, kaip nurodė pats kaltinamasis, naudojosi būtent jis. Taigi vienas iš objektyviųjų aptariamos nusikalstamos veikos sudėties požymių šiuo atveju yra nustatytas, tačiau, asmens veiksmus kvalifikuojant pagal atitinkamą BK 259 straipsnio dalį, būtina įvertinti ir rastų narkotinių medžiagų kiekį. Kaip matyti iš minėtos specialisto išvados, automobilio apžiūros metu paimtuose trijuose polietileniniuose maišeliuose rastos narkotinės medžiagos – kokaino – masė buvo, atitinkamai, 0,315 g, 0,438 g ir 0,756 g. Šis narkotinių medžiagų kiekis, tiek vertinant kiekvienos pakuotės atskirai, tiek visas bendrai, viršija „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, patvirtintų 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 (aktuali redakcija), 5¹ punkte nustatytą nedidelį kokaino kiekį, tačiau nesiekia tame pačiame punkte nurodyto didelio šios medžiagos kiekio. Taigi, vertinant objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių visumą, M. S. inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, nesant nei jo veiksmus kvalifikuojančių, nei privilegijuojančių požymių.

Be to, kaip jau minėta, analizuojamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli veiksmai, kuriais pasireiškia neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Jie yra alternatyvūs, todėl, kaip nuosekliai nurodoma teismų praktikoje, bent vieno iš jų realizavimo pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Tuo pačiu pažymėtina, kad visų alternatyvių BK 259 straipsnyje numatytų sudėties požymių įrodinėjimui bei pagrindimui keliami vienodi reikalavimai, tai yra kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti įrodytas, pagrįstas įrodymų, patvirtinančių asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką, visuma, o ne preziumuojamas iš kitų šiame straipsnyje nurodytų ir įrodytų veikų (pvz. tai, kad asmuo laikė tam tikrą kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, savaime, nesant byloje konkrečių įrodymų, nereiškia, kad tas asmuo jas įgijo ir pan.).

Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokurorė teisiamojo posėdžio metu pagrįstai prašė patikslinti M. S. suformuotą kaltinimą, detaliai nurodant veiksmus, kuriuos jis atliko neteisėtai disponuodamas narkotinėmis medžiagomis. Kaltinamajam apie tokį pakeistą kaltinimą bei galimybę jį pripažinti kaltu remiantis jame nurodytomis esminėmis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis buvo pranešta tinkamai, jis nepageidavo papildomo laiko susipažinti su pakeistu kaltinimu ar pasiruošti gynybai dėl naujų jame nurodytų aplinkybių, teisme parodymus davė prokurorei pagarsinus prašymą dėl kaltinimo pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, procese užtikrinus kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, o tuo pačiu ir realizavus pamatinę kiekvienam asmeniui garantuojamą teisę į teisingą teismą, konstatuojama, kad egzistuoja visos teisinės prielaidos kaltinamąjį pripažinti kaltu pagal pakeistame kaltinime nurodytas esmines faktines bylos aplinkybes.

Šiuo atveju, kaip matyti iš M. S. pareikšto pakeisto kaltinimo, jam inkriminuojamas tiek narkotinių medžiagų laikymas, tiek ir įgijimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog narkotinių medžiagų įgijimu laikomi tokie atvejai, kai asmuo, pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, gauna narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Taigi įgijimu laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirkimas, gavimas veltui, gavimas kaip atlygio už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, gavimas dovanų ar už skolą, mainais į kitas prekes ar daiktus, rastų pasisavinimas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009; 2K-405-507/2015 ir kt.), inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Teismų praktikoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymu pripažįstama bet kokia tyčinė veika, susijusi su faktiniu šių medžiagų buvimu kaltininko žinioje pažeidžiant teisės aktais nustatytą jų laikymo tvarką. Taigi laikymas gali būti narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimas patalpose, slaptavietėse, kaltininko turėjimas jų su savimi, jei tai nesusiję su jų gabenimu, ir kt.

Tiek aptartus objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymius, be kita ko, M. S. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, patvirtina nuoseklūs ir išsamūs jo paties paaiškinimai, duoti teisme bei ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas teisiamajame posėdyje jis patvirtino, kad apie 2022 m. rugpjūčio 26 d. jis narkotines medžiagas įgijo už 300 Eur, kai, išsiskyręs su drauge, dalyvavo vakarėlyje. Iš jo parodymų turinio nekyla jokių abejonių, kad kaltinamasis, įsigydamas minėtas medžiagas, žinojo apie trijuose plastikiniuose pakeliuose buvusios medžiagos rūšį. Jis teisme patvirtino, kad vakarėlio metu buvo siūloma jame dalyvavusiems asmenims vartoti narkotinių medžiagų, o kaltinamasis pasisiūlė jų iš jas platinusio asmens nusipirkti, dalį jų suvartojo, o kitas laikė automobilyje bei savo rankinėje. Pagrindo abejoti šiais kaltinamojo teiginiais nėra. Jų turinys visiškai atitinka ir kitų rašytinių byloje surinktų įrodymų visumą.

Kaip matyti iš liudytojo E. Č. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jam patruliuojant su kolege E. S., patikrinus duomenų bazėje automobilį „BMW“, buvo nutarta atlikti dalinę jo bei jį vairavusio asmens apžiūrą. Apžiūros metu automobilio salone (daiktadėžėje po vairu) buvo rastas vienas plastikinis maišelis su baltos spalvos galimai sintetine narkotine medžiaga, o ant keleivio priekinės sėdynės buvusioje rankinėje – dar du analogiški maišeliai. Sustabdytas patikrinimui asmuo patvirtino, kad būtent jam priklausė narkotinės medžiagos, o, kaip teigė kaltinamasis apklausiamas teisme, dėl tuo metu buvusios emocinės būsenos, iš pradžių tvirtino, kad draudžiamų daiktų su savimi neturi, kadangi apie vakarėlio metu įsigytas narkotines medžiagas jis buvo pamiršęs. Liudytojo E. Č. parodymai atitinka policijos pareigūnės E. S. tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes. Jame nurodoma, kad sustabdžius minėtą automobilį patikrinimui, jame buvo rastas vairuotojas M. S.. Jokių kitų asmenų, buvusių kartu su juo, nenurodyta. Aplinkybių, kad automobiliu būtų naudojęsis ne M. S., o kitas asmuo, kuriam galėtų priklausyti narkotinės medžiagos, nenustatyta. Objektyviai automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo atlikimo faktą patvirtina 2022 m. rugpjūčio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota informacija, be kita ko, fotolentelėje pateiktos nuotraukos, kuriose matyti tikslios narkotinių medžiagų radimo vietos, bei 2022 m. spalio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėtas ir aprašytas policijos pareigūnų portatyvinių kamerų vaizdo įrašas, kuriame girdima, kaip policijos pareigūnei pasiteiravus, jos kolega parodo vietą automobilyje, kur buvo rastos narkotinės medžiagos.

Įvertinus aptartų įrodymų visumą, teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo manyti, jog narkotinėmis medžiagomis disponavo ne pats kaltinamasis, o kiti asmenys. Šiuo atveju, neabejotina, kad kaltinamasis, už jo paties teismui nurodytą sumą nusipirkęs narkotinių medžiagų bei naudodamasis automobiliu, kurio salone (daiktadėžėje) bei jame buvusioje rankinėje buvo rastos narkotinės medžiagos, žinojo ir suprato, kad tokiu būdu jis įgijo ir, turėdamas savo žinioje, pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, laikė apyvartoje uždraustas psichiką veikiančias medžiagas. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo kaltės įrodymų pakankamumu, juolab, kad, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, kaltinamojo organizme (šlapime), atlikus tyrimą iš karto po įvykio aplinkybių nustatymo, buvo rasta skirtingų psichiką veikiančių medžiagų, be kita ko, ir kokaino. Nors šis duomuo negali būti vertinamas kaip tiesioginis įrodymas, pagrindžiantis kaltinamojo kaltę dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis būtent byloje inkriminuotomis aplinkybėmis, tačiau iš aptartų įrodymų galima daryti išvadą, kad disponavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis yra kaltinamajam būdingo elgesio modelio dalis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad būtent kaltinamasis įvykio dieną naudojosi automobiliu, kuriame buvo rastos narkotinės medžiagos, teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo kaltės iš nenustatyto asmens įgijus ir vėliau automobilyje bei rankinėje laikius narkotines medžiagas įrodymų pakankamumu. Kadangi jokie byloje surinkti įrodymai, be kita ko, ir rastų narkotinių medžiagų kiekis, nepatvirtina manymo, kad kaltinamasis šias narkotines medžiagas turėjo savo žinioje, ketindamas jas parduoti ar kitaip išplatinti, taip pat įvertinus kitas jau aptartus jo kaltę pagrindžiančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad M. S. neteisėtai įgijo bei laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Dėl M. S. skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Skiriant bausmę M. S., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis M. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, tačiau ankstesniame baudžiamajame procese jis baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo, kuris neužtraukia asmeniui teistumo (BK 97 straipsnis) ir nėra vertinamas recidyvo kontekste, kadangi pastarasis konstatuojamas tik tyčinius nusikaltimus, bet ne baudžiamuosius nusižengimus, padariusiems pilnamečiams asmenims (BK 27 straipsnis).

Kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas antrąjį kartą. Nors, pirmuoju atveju, kaip jau minėta, jo įvykdyta nusikalstama veika (baudžiamasis nusižengimas) teistumo neužtraukia, todėl jis, BK 97 straipsnio kontekste, laikomas neteistu, vis dėlto, šią aplinkybę būtina įvertinti kaltinamąjį charakterizuojančios medžiagos visumoje, kadangi ankstesnysis teistumas taip pat pasireiškė neteisėtu disponavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis. Tačiau skiriant bausmę kaltinamajam M. S., atsižvelgtina ir į tai, kad jis Psichiatrijos klinikos stacionare ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (b. l. 83, 84), todėl duomenų apie jo galimą priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms, kuri būtų paskatinusi jį nusikalsti, nenustatyta. Apklausiamas teisme kaltinamasis patvirtino, kad jis psichiką veikiančias (narkotines ar psichotropines) medžiagas vartoja ne sistemingai ir, nors praeityje yra teistas dėl neteisėto disponavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, tačiau teismo paskirtą baudą yra sumokėjęs, yra pasiryžęs daugiau nebenusikalsti. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, tačiau jo padaryti nusižengimai nesusiję su neteisėtu disponavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis (b. l. 65–68).

Kaltinamasis yra jauno amžiaus, nors nedirba, tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, jog jis aktyviais veiksmais siekia susirasti darbą, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Teismo vertinimu, šios aplinkybės, tai yra kaltinamojo pozityvus požiūris į darbą, siekis ateityje savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, neabejotinai gali būti apsauginiais veiksniais nuo tolesnio jo teisei priešingo elgesio. Nepaneigiant asmens tiesioginės tyčios, kaip nusikalstamos veikos padarymo formos, įrodytumo, vis dėlto pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išsakė aplinkybes, susijusias su jo itin sudėtinga emocine būkle veikos padarymo metu dėl nutrūkusių ryšių su mergina, ir ši situacija galimai paskatino kaltinamąjį priimti netinkamus sprendimus pasirenkant savo elgesio modelį. Įvertindamas šių duomenų visumą, teismas daro išvadą, jog tiek kaltinamojo asmenybė, tiek ir jo socialinę brandą apibūdinančios aplinkybės, neleidžia daryti išvados apie tokį asmens pavojingumą visuomenei, kuris sudarytų prielaidas M. S. skirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Teismo vertinimu, siekiant BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, kaip visumos, o ne pavienės nubaudimo funkcijos, įgyvendinimo, kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti tikslinga skirti jam finansinio pobūdžio bausmę – baudą, atsižvelgiant į jo dabartinę finansinę padėtį, darbo neturėjimą, sudarant galimybes kaltinamajam ją įvykdyti per ilgesnį laikotarpį – 6 mėnesius. Įvertinus jau aptartus kaltinamąjį bei jo įvykdytos veikos pavojingumą charakterizuojančius duomenis, vadovaujantis BK 61 straipsnyje numatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, M. S. skiriama bauda, kurios dydis nustatomas artimas BK 47 straipsnyje nurodytam šios bausmės minimaliam už nesunkų nusikaltimą galimam skirti jos dydžiui, tuo bus pasiekti bausmės tikslai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta teisme atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. S. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. 2022 m. rugpjūčio 30 d. jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Kaltinamasis narkotines medžiagas laikė automobilyje ir jame buvusioje rankinėje. Įvertinus pakankamai nedidelį rastų narkotinių medžiagų kiekį, jų radimo vietą – automobilio salone daiktadėžėje bei rankinėje (ne slėptuvėje ar kitoje specialiai pritaikytoje vietoje), teismas daro išvadą, kad automobilis šioje baudžiamojoje byloje negali būti vertinamas kaip nusikalstamos veikos darymo priemonė, todėl baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje, – turto konfiskavimas – šioje baudžiamojoje byloje netaikytinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- vokas su tyrimo objektų pakuotėmis, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato daiktų saugykloje, ir po tyrimo likę milteliai (0,932 g, 0,285 g, 0,518 g), saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai);

- kompaktinis diskas prie įvykio vietos apžiūros protokolo, saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 32), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 51 MGL, tai yra 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. S. sumažintą bausmę – 34 MGL, tai yra 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

- voką su tyrimo objektų pakuotėmis, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato daiktų saugykloje, ir po tyrimo likusius miltelius (0,932 g, 0,285 g, 0,518 g), supakuotus į tris atskirus užspaudžiamus maišelius, įdėtus į voką, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai);

- kompaktinį diską prie įvykio vietos apžiūros protokolo, saugomą baudžiamojoje byloje (b. l. 32), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.