Kauno apygardos teismo nutartis

2010-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-178-290-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-24
Bylos Nr.
1A-178-290-2010
Teisminio proceso Nr.
23-1-00543
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Algerdas Urbšys, Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis
T. K.
Advokatai
Tomas Vildžiūnas
Pranešėjas Jurgis Kiškis Nr. 1A-178-290/2010Teisėja Jūratė Jakubonienė (Proceso Nr.23-1-00543/2008)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų: Algirdo Jaliniausko, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam T. K., jo gynėjui advokatui Tomui Vildžiūnui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. bausmės vykdymas T. K. atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant BK 70 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Jis įpareigotas per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, o 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų atlikti iki 2010 m. balandžio 1 d. Iš T. K. priteista D. K. 2000 (du tūkstančiai) litų neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje D. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas. D. K. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

T. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 5 d. nuo 22.10 val. iki 22.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, viešoje vietoje – T. M. g. namo Nr. 14, Kaune, pirmos laiptinės trečiame aukšte, elgdamasis įžūliai - spardydamas ir daužydamas buto Nr. 7 duris, rėkdamas ir plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, suduodamas kumščiais ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam D. K. į veidą ir pargriaudamas jį ant laiptinės grindų, padarydamas nukentėjusiajam galvos sumušimą su kraujosruva viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimą nosies nugarėlės srityje su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, odos nubrozdinimą dešinio dilbio srityje, tuo sukeldamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus ir elgdamasis įžūliai ir vandališkai – tris kartus šaudamas iš lygiavamzdžio revolverio ,,ME 38 C. G.“, užtaisyto savadarbiais šaudmenimis, į uždarytas nukentėjusiojo D. K. vidines buto duris, esančias T. M. g. 14-7, Kaune, ir jas sugadindamas, šiais savo įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu T. K. prašo pakeisti 2009-12-16 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį, paskirti jam mažesnę bausmę, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo skirtą įpareigojimą - bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atmesti. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę ir įpareigojimus bei patenkindamas iš dalies civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, pažeidė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas.

1999 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis" 5p. įpareigoja teismą parenkant draudimų ir įpareigojimų rūšis bei nustatant jų turinį, atsižvelgti ir įvertinti visas faktines aplinkybes. Pirmos instancijos teismas jam paskyrė tris įpareigojimus , tačiau paskirtų įpareigojimų parinkimo ir paskyrimo nuosprendyje neaptarė ir motyvuotai nepagrindė jo nuomone, trijų įpareigojimų paskyrimas akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principui.

Nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai nustatė, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šios aplinkybės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nagrinėjamos. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kadangi jau nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi.

LR BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pirmos instancijos teismas atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą 2 metams šio savo sprendimo nemotyvavo ir neargumentavo.

LR BK 284 straipsnio 1 d. alternatyvi sankcija numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą , arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Paskirdamas laisvės atėmimo bausmę ir paskirdamas tokio pobūdžio įpareigojimus, pirmos instancijos teismas pažeidė LR BK 54, 55, 61 str. nuostatas.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad teismo padarytos išvados dėl neturtinės žalos dydžio nepagrįstos ir padarytos pažeidžiant BPK 113 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies, CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalių, 6.282 straipsnio nuostatas. 2008 m. liepos 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus apžvalgos dėl „Teisės normų , reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą" išvadų 10.1 p. konstatuojama, kad neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar dvasinio pobūdžio. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. Pirmos instancijos teismas, priteisdamas iš jo 2000 lt. neturtinės žalos atlyginimui, aukščiau paminėtų aplinkybių neįvertino, neatsižvelgė į tai, kad baudžiamojoje byloje nėra pateikta nei vieno LR BPK leistino įrodymo, pagrindžiančio tą faktą, kad būtent jis sudavė nukentėjusiam D. K. smūgius, kurių pasekoje jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priešingai - pats nukentėjusys patvirtino, kad smūgį į veido sritį jam sudavė kitas nepažįstamas vaikinas.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo prašymus apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės prašymą apeliacinį skundą atmesti bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas, nes yra nepagrįstas.

Nuteistojo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Pirmos instancijos teismas ištyrė visas tiek apeliantą kaltinančias, tiek ir jį teisinančias bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nuosprendį. Teismas vadovavosi kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais tiek, kiek jie neprieštarauja vieni kitiems bei kitiems byloje esantiems objektyviems įrodymams. Nors apeliantas teigia, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog būtent jis sudavė nukentėjusiajam smūgius, nuo kurių buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, tačiau tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti ar abejoti nukentėjusiojo D. K. bei apklaustų liudytojų J. K., S. K., D. E .M. parodymais, kad visi - T. K. ir su juo buvę asmenys - mušė nukentėjusįjį, kadangi jų parodymai nuo pat tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, be to, juos iš dalies patvirtina ir paties nuteistojo parodymai, kad jis su kaimynu D. K. laiptinėje apsistumdė ir abu buvo nukritę. Tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas patvirtina medicinos specialisto išvada. Be to, bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad sveikata D. K. buvo sutrikdyta bendrais aktyviais T. K. ir su juo buvusių nenustatytų asmenų veiksmais, jie visi sudavė smūgius nukentėjusiajam, tame tarpe ir T. K., o už bendrininkų padarytų veiksmų kilusias pasekmes atsako visi nusikaltimo vykdytojai, todėl apelianto argumentas, kad ne nuo jo suduotų smūgių buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, jog teismas, įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog T. K. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, pilnai įrodyta.

Skirdamas bausmę, teismas laikėsi Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teisingai įvertino nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus bei kitas bylos aplinkybes.

Teismas, parinkdamas T. K. iš kelių sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių pačią griežčiausią, savo sprendimą argumentavo, todėl BK 55 str. nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę, jo šeimyninę padėtį ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo ir pritaikė jo atžvilgiu BK 75 str., paskirdamas poveikio priemonę bei du įpareigojimus. Įstatymas nenumato, kad teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, privalo motyvuoti ir argumentuoti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo trukmę bei paskirtų įpareigojimų kiekį.

Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai iš jo priteisė neturtinės žalos atlyginimą, nes neįrodyta, kad dėl jo veiksmų buvo sužalotas nukentėjusysis. Kadangi jau aukščiau aptartais argumentais nustatyta, jog T. K. kaltė pilnai įrodyta dėl jam pareikšto kaltinimo, todėl daroma išvada, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iš jo nukentėjusiajam D. K. priteistas pagrįstai. Atsižvelgiant į sužalojimo laipsnį, teismas pagrįstai, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais, pareikštą ieškinį tenkino iš dalies, jį sumažindamas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad nėra T. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apelianto skundo motyvas, kad jis savo kaltę pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, yra neteisingas. Kaip matyti iš paties nuteistojo bei nukentėjusiųjų parodymų, jis savo kaltę pripažino tik iš dalies, nors jo kaltė pilnai buvo įrodyta kitais bylos įrodymais. Savo apeliaciniu skundu prašydamas atmesti nukentėjusiojo civilinį ieškinį ir šį prašymą motyvuodamas tuo, jog nepadarė jam sužalojimų, jis dar kartą patvirtina savo parodymų nenuoširdumą ir nenorėjimą pilnai pripažinti savo kaltės.

Pagal BK 60 str. 1 d. 9 p. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, jei ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Iš bylos duomenų matyti kad prieš nusikaltimą T. K. su draugais gėrė alų, vėliau apie pietus grįžo namo ir toliau girtavo, konfliktas įvyko apie 20 val., jo draugams jau einant namo. Pats nuteistasis neneigė, jog konflikto metu jis buvo neblaivus. Nors byloje nenustatyta, kokį kiekį alkoholio T. K. išgėrė, tačiau atsižvelgiant į patį girtavimo faktą bei padaryto nusikaltimo pobūdį, kad apeliantas elgėsi įžūliai ir iššaukiančiai, rėkavo ir keikėsi necenzūriniais žodžiais bei atliko vandališkus veiksmus be jokios rimtos priežasties, duoda pagrindo teigti, kad nuteistasis nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taigi, teismas pagrįstai pripažino apsvaigimą nuo alkoholio atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes nustatė, kad apsvaigimas įtakojo nusikaltimo padarymą.

Nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, bausmė T. K. paskirta teisingai, vadovaujantis įstatymo nuostatomis, todėl keisti nuosprendį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija

nutarė:

Nuteistojo T. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Jurgis KiškisTeisėjai Algirdas JaliniauskasAlgerdas Urbšys