- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-20
- Bylos Nr.
- AN2-222-317/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00043-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Pažeidėjas
- E. S.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens - E. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. kovo 18 d. nutarimo E. S. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. kovo 18 d. nutarimu E. S. pripažinta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 1 500 Eur bauda už tai, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, ji leido dirbti pagalbinio-apdailininko darbą R. S. - laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 12 d. 11 val. iki 13 val., D. R.- laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki lapkričio 7 d. imtinai, nesudariusi su jais šiais laikotarpiais rašytinių darbo sutarčių, nepranešusi apie darbuotojų įdarbinimą Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriui, mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, nekontroliavo ir neužtikrino, kad šie darbuotojai legaliai dirbtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
2. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai skundžiamame nutarime konstatavo, kad E. S. kaltė dėl nelegalaus darbo įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktais bei teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Alytaus skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 12 d. pavedimu atlikti patikrinimą, R. S., G. P. ir D. R. paaiškinimais, VSDFV Vilniaus skyriaus raštais, su D. R. ir R. S. sudarytomis darbo sutartimis, VDI 2018 m. lapkričio 26 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukomis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, kita bylos medžiaga. Skirdamas pažeidėjai nuobaudą, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad ji administracine tvarka nebausta, neteista, nelegaliai įdarbino du asmenis, ir sprendė, kad, norint pasiekti administracinės nuobaudos tikslų, E. S. turi būti paskirta bauda, artima ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam baudos vidurkiui.
3. E. S. skundžia Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. kovo 18 d. nutarimą, prašo jį pakeisti, paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą – 1 000 Eur. Apeliantės nuomone, paskiriant jai nuobaudą, buvo pažeista teisinga pusiausvyra tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, bauda akivaizdžiai neatitinka administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Šią pusiausvyrą geriausiai atitiktų minimali ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus vedėjas prašo apeliantės skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. E. S. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo nėra, o E. S. apeliaciniame skunde keliamas tik jai paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, pagrindo abejoti pažeidėjos kalte padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą neturi, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, t. y. patikrinama, ar šiuo atveju tinkamai pritaikytos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios administracinės nuobaudos skyrimo taisykles.
7. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Nuobauda yra teisėta ir pagrįsta, kai ji skirta įstatymo nustatyta tvarka, laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų.
8. Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, bei kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
9. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
10. Apygardos teismas, išnagrinėjęs E. S. apeliacinį skundą, konstatuoja, jog aukščiau aptartos administracinės nuobaudos skyrimo taisyklės, nagrinėjamu atveju, pažeistos nebuvo. Pirmosios instancijos teismas skyrė pažeidėjai baudą, artimą minimaliai sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytai baudai (skundžiamame nutarime neteisingai nurodoma, kad E. S. skiriama bauda yra artima ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam baudos vidurkiui, kadangi ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkis yra 3 000 Eur). Aplinkybių, kurios leistų dar labiau švelninti E. S. paskirtą nuobaudą, skundą nagrinėjantis teismas nenustatė. Tokių aplinkybių nenurodė ir pati apeliantė. Pažeidėjos apeliacinis skundas, apskritai, yra nepakankamai motyvuotas - jame iš esmės nurodoma tik tai, kad apylinkės teismo paskirta nuobauda yra neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, nepateikiant nei vieno šį teiginį pagrindžiančio argumento.
11. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog E. S. charakterizuojama teigiamai – ji administracine tvarka nebausta, neteista, dirba. Tačiau, kaip jau minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant ne tik į jo asmenybę, bet ir kitas ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nenustatyta ne tik E. S. atsakomybę sunkinančių, bet ir jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Vertindamas pažeidėjai inkriminuoto administracinio nusižengimo pobūdį, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nelegalus darbas bei darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimai, yra vieni iš pavojingiausių administracinių nusižengimų darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje. Darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimais ir nelegaliu darbu pažeidžiamos konstitucinės žmogaus teisės turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), siekiama nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turint tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių.
12. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad nesudarius darbo sutarties bei nepranešus apie darbuotojo priėmimą į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai dirbo net du asmenys – R. S. ir D. R.. R. S. nelegaliai dirbo vieną dieną, o D. R. tai buvo trečia nelegalaus darbo diena. Nelegalaus darbo faktas buvo išaiškintas ne pačios pažeidėjos iniciatyva, o Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnams atlikus patikrinimą. Jei to nebūtų įvykę, neaišku, kiek pažeidimas būtų trukęs laiko. Nustatytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog pažeidėjai inkriminuotas administracinis nusižengimas nėra atsitiktinio pobūdžio, ar padarytas dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Pastebėtina tai, jog nelegaliai dirbantis asmuo nėra apdraudžiamas socialiniu draudimu bei privalomuoju sveikatos draudimu, kas reiškia, jog susirgus ar susižalojus, jis negalės gauti nedarbo išmokos, naudotis gydymo įstaigų paslaugomis nemokamai (nebent yra apsidraudęs privačiu sveikatos draudimu), o R. S. ir D. R. nelegaliai dirbo statybvietėje, kur nelaimingo atsitikimo rizika yra pakankamai didelė. Tai rodo E. S. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą bei visišką jos abejingumą reikalavimams, susijusiems su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, iš nesilaikymo galinčioms kilti pasekmėms.
13. Apygardos teismo vertinimu, apeliantės pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas, nenustačius jokių jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nedidelio veikos pavojingumo ar kitų ypatingų aplinkybių, šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų. Mažesnė nei paskirtoji nuobauda taip pat nebūtų pakankama įgyvendinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslus, numatytus ANK 22 straipsnyje. Priešingai, E. S. paskirta švelnesnė administracinė nuobauda gali paskatinti ją daryti naujus analogiškus nusižengimus, nes ji būtų mažai reikšminga, palyginus su nusižengimu gautina nauda. Tokia teismų praktika neabejotinai būtų ydinga ir netoleruotina.
14. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog E. S. skirta administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, jo pavojingumui. Ja būtina pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslus, todėl pažeidėjos apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. kovo 18 d. nutarimas paliekamas galioti be pakeitimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
E. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. kovo 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.