Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Ž. atstovams advokatams R. D., K. G.,

dalyvaujant asmens, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, G. K. atstovui advokatui R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius, adresas (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. atstovo advokato R. B. pareiškimu teismo buvo prašoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus A. Ž. veiksmų: A. Ž. neatsakė į pateiktus klausimus ir nepateikė prašomos informacijos iki 2021-11-25 visuotinio bendrovės akcininkų susirinkimo, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 16¹ straipsnio 1 dalį ir 4 dalį, 37 straipsnio 12 dalies 14 punktą.

Pareiškime nurodoma, jog pareiškėjas G. K. (toliau – pareiškėjas) yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ (juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini), registruotos buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) akcininkas, turintis 175 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, sudarančių 25 % Bendrovės įstatinio kapitalo. Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo A. Ž. yra Bendrovės direktorius. pareiškėjas 2021-11-04 buvo informuotas, kad 2021-11-25 yra šaukiamas Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau - VAS) pagal pareiškėjo pateiktą paraišką ir bus svarstomi klausimai, susiję su Bendrovės finansiniu auditu. pareiškėjas, vadovaudamasis ABĮ 16 str. 1 d. 2 p. 2021-11-09 el. laišku pateikė Bendrovės direktoriui A. Ž. prašymą pateikti informaciją pagal pateiktus klausimus, kuri yra susijusi su VAS darbotvarkės klausimais, nes tik susipažinus su šiais klausimais būtų galima objektyviai balsuoti VAS, taip pat pateikti papildomus klausimus ar net kitus sprendimų projektus. Buvo prašoma pateikti šią informacija:

1. Visas Bendrovės nuo 2016-01-01 iki 2021-11-04 sudarytas sutartis, susitarimus ar sandorių dokumentus, įskaitant visus jų priedus ir lydinčius dokumentus.

2. Išrašus iš Bendrovės sąskaitų ir grynųjų pinigų kasos 2016-01-01 iki 2021-11-04.

3. Informaciją apie debitorinį ir kreditorinį Bendrovės įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016­01-01 iki 2021-11-04, nurodant konkrečius Bendrovės debitorius ir kreditorius, jų skolos ar kredito dydį, jų padengimo ar mokėjimo terminus, informaciją pateikiant šiomis dienomis: kiekvienų metų sausio 1 ir birželio 30 dienomis bei 2021-11-04.

4. Informaciją apie A. Ž. (kaip Bendrovės akcininkui, vadovui ar darbuotojui) iš Bendrovės sąskaitos ar kasos išmokėtas lėšas laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2021-11­-04 bei tai patvirtinančius dokumentus, įskaitant šiuos dokumentus: išrašus iš Bendrovės sąskaitos ar kasos. Darbo sutartis ar kitas sutartis, ar bet kokio pobūdžio susitarimus, kurie susiję su lėšų išmokėjimu A. Ž., kaip Bendrovės akcininkui, vadovui, darbuotojui ar jam veikiant bet kokiu kitu statusu.

5. Informaciją apie Bendrovės ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) sudarytus sandorius bei Bendrovės išmokėtas lėšas UAB „(duomenys neskelbtini) “ ar lėšas, gautas iš šios įmonės, bei tai patvirtinančius dokumentus, įskaitant šiuos dokumentus: išrašus iš Bendrovės sąskaitos ar kasos. Sutartis ar bet kokio pobūdžio susitarimus.

6. Informaciją apie Š. Č., T. G., K. Č., V. L. iš Bendrovės sąskaitos ar kasos išmokėtas lėšas laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2021-11-04 bei tai patvirtinančius dokumentus, įskaitant šiuos dokumentus: išrašus iš Bendrovės sąskaitos ar kasos; darbo sutartis ar kitas sutartis, ar bet kokio pobūdžio susitarimus, kurie susiję su lėšų išmokėjimu šiems asmenims.

2021-11-09 pareiškėjas Bendrovės vadovui buvo pateikęs pasižadėjimą laikytis konfidencialumo reikalavimų. 2021-11-12 atsakymu Bendrovės direktorius atsisakė pareiškėjui pateikti bet kokią informaciją, motyvuodamas tuo, kad tarp pareiškėjo ir Bendrovės yra civilinis ginčas teisme. 2021-11-19 pareiškėjas pateikė Bendrovės direktoriui pakartotinį prašymą, nurodydamas, kad civilinis ginčas yra kilęs kitu pagrindu, o ir prašomos informacijos apimtis yra kitokia, t. y. prašoma kitokios informacijos ir kitu pagrindu (b.l 12, 13).

Pakartotinis prašymas siųstas 2021-11-19 (b. l. 25-26). 2021-11-24 atsakymu Bendrovės direktorius pakartotinai atsisakė pareiškėjui pateikti bet kokią informaciją, nurodydamas tuos pačius motyvus. 2021-11-24 pareiškėjas balsavo minėtame VAS, neturėdamas išsamios informacijos VAS darbotvarkės klausimais, negalėdamas pateikti papildomų klausimų, pateikti alternatyvių sprendimų projektų.

Bendrovės direktorius pažeidė pareiškėjo teisę gauti įstatyme numatytą informaciją ir atsakymus pagal pateiktus klausimus iš Bendrovės, atsisakymą motyvuodamas su prašymu nesusijusiomis aplinkybėmis, nenurodydamas teisėto pagrindo atsisakyti pateikti tokią informaciją ir tokiu būdu nepagrįstai atsisakė tokią informaciją pateikti pareiškėjui ir kitiems akcininkams, atsakant į pareiškėjo pateiktus klausimus. Dėl ko pareiškėjas, o galimai ir kiti akcininkai, neturėdami išsamios informacijos, o kiti akcininkai net ir nežinodami, kad Bendrovės vadovas slepia su Bendrovės VAS susijusią informaciją ir atsisako pateikti atsakymus ir informaciją, kuri yra reikšminga VAS darbotvarkės klausimais, negalėjo tinkamai dalyvauti VAS ir įgyvendinti turimas teises, susijusių su dalyvavimu ir balsavimu VAS. Taigi, Bendrovės vadovas pažeidė pareiškėjo turimas neturtines teises, pažeidė VAS organizavimo tvarką, nepateikė prašomos informacijos pagal pateiktus klausimus, dėl ko yra pakankamas pagrindas teigti, kad jo veiksmuose yra ANK 119 str. 1 d. numatytos veikos požymiai. Bendrovės direktorius šį pažeidimą padarė jau būdamas baustas pagal ANK 119 str. 1 d., dėl ko nagrinėjamu atveju taikytina ANK 119 str. 2 d., nes pažeidimai yra sisteminiai ir pakartotiniai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo G. K. įgaliotasis atstovas advokatas R. B. palaikė pareiškimą, nurodydamas teisinius pagrindus, įpareigojančius atsakomybėn traukiamą asmenį suteikti prašomą informaciją.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė K. G. nurodė, kad Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos akcininkui pateikimo. A. Ž. neignoravo G. K. prašymo, atsakė į prašymą įstatymo nustatyta tvarka, pateikė savo poziciją raštu, todėl nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnyje, prašė teismo administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotasis atstovas advokatas R. D. prašė teismo administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Pažymėtina, jog asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Administracinio nusižengimo požymiai (sudėtis) yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo požymių (sudėties) kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo.

Akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas, nurodytas ANK 119 straipsnio 1 dalyje, objektyviai pasireiškia šių alternatyvių veikų padarymu: 1) akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku; 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu; 3) kliudymu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose; 4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) nustatytų jų neturtinių teisių pažeidimu; 5) akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimu (draudimu ar kliudymu perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymu ar dividendų neišmokėjimu nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimu ar trukdymu gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose nustatytais atvejais, nesikreipimu į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo). ANK 119 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

Spręsdamas klausimą, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, visų pirma, teismas pažymi, jog ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nesiejama su pažeidimo sukeltomis pasekmėmis (žala), todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tiek esant kaltininko tyčiai, tiek neatsargumui.

Šioje byloje vertintinas nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 2 dalyje, alternatyvus objektyvusis požymis – įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkui. Administracinio nusižengimo sudėties minėtas objektyviojo požymio turinys, apimtis, pažeidėjo veika (veikimas / neveikimas), turinys, įstatymo numatytos pareigos akcininkui įgyvendinimo būdas (-ai) ir tvarka detalizuojami kituose teisės aktuose.

Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas įtvirtina akcininko neturtinę teisę iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais.

Akcinių bendrovių įstatymo 16¹ straipsnis (Akcininko teisė iš anksto pateikti bendrovei klausimų) įtvirtina:

,,1. Akcininkui į jo iš anksto pateiktus bendrovei klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, bendrovė turi atsakyti arba raštu nurodyti atsisakymo pateikti atsakymą priežastis iki visuotinio akcininkų susirinkimo, jeigu klausimai bendrovėje buvo gauti ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki visuotinio akcininkų susirinkimo. Visi atsakymai į akcininkų iš anksto bendrovei pateiktus klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, pateikiami visuotiniame akcininkų susirinkime arba vienu metu visiems bendrovės akcininkams iki visuotinio akcininkų susirinkimo.

2. Jeigu pateikti keli to paties turinio klausimai, bendrovė gali pateikti vieną bendrą atsakymą.

3. Laikoma, kad bendrovė atsakymą į akcininko pateiktą klausimą jam pateikė, kai atitinkama informacija yra pateikta klausimų ir atsakymų forma bendrovės interneto svetainėje, jeigu bendrovė ją turi.

4. Bendrovė gali atsisakyti pateikti atsakymus į akcininko klausimus, jeigu jie susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, ir turi apie tai informuoti akcininką, arba jeigu negalima nustatyti klausimą pateikusio akcininko tapatybės“.

Akcininkų teisių įgyvendinimas ir apsauga, pažeistų teisių gynimas visų pirma yra ABĮ ir civilinės teisės normų reguliavimo dalykas, todėl yra svarbūs aptartose teisės šakose suformuluoti principai, taisyklės, taikytinos akcinių bendrovių veiklai, akcininkų teisėms ir pareigoms įgyvendinti, jų apsaugai ir pan. (Lietuvos A. T. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-1073/2020). Todėl kilęs ginčas dėl akcininko teisės gauti informaciją visų pirma turėjo būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis, o ne inicijuojant administracinio nusižengimo bylą (Lietuvos A. T. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-25-303/2021).

Iš byloje pateitų duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius A. Ž. 2021-11-12 informavo G. K., kad nurodytus dokumentus atsisako pateikti, kadangi Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prašomos pateikti informacijos, kurioje sprendimas šiuo metu dar nepriimtas (b. l. 18).

Iš teismų sistemos LITEKO matyti, kad Šiaulių apylinkės teisme Šiaulių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje 2021-09-30 ieškinio dalykas – įpareigoti atsakovą A. Ž. pateikti ieškovo G. K. prašomą informaciją:

1. Visų Bendrovės metinių ir tarpinių ataskaitą rinkinių kopijas nuo 2016 m. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, patvirtintas ABĮ 20 str. 1 d. 11 p. ir 58 str. 2 d. numatyta tvarka ir tai patvirtinančius dokumentus.

2. Visų Bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų kopijas nuo 2016 m. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, patvirtintas ABĮ 20 str. 1 d. 11 p. ir 58 str. 2 d. numatyta tvarka ir tai patvirtinančius dokumentus.

3. Visų Bendrovės finansinių auditų ataskaitų kopijas nuo 2016 m. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

4. Visų Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų kopijas nuo 2016 m. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

5. Bendrovės dokumentų, kuriais įforminti visi Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, kopijas nuo 2016 m. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. ABĮ 29 str. 5 d. nurodytus dokumentus: visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavusių akcininkų registravimo sąrašas; įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys asmenų teisę balsuoti; iš anksto raštu balsavusių akcininkų bendrieji balsavimo biuleteniai; dokumentai, įrodantys, kaip buvo balsuota elektroninių ryšių priemonėmis; dokumentai, įrodantys, kad akcininkai buvo informuoti apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą; pastabos dėl protokolo ir protokolą pasirašiusių asmenų išvada dėl šių pastabų.

6. Visas Bendrovės nuo 2016-01-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudarytas sutartis, susitarimus ar sandorių dokumentus, įskaitant visus jų priedus ir lydinčius dokumentus.

7. Išrašus iš Bendrovės sąskaitų ir grynųjų pinigų kasos nuo 2016 m. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

8. Informaciją apie debitorinį ir kreditorinį Bendrovės įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

9. Bendrovės vadovui nustatytą atlygį, kuris buvo taikomas laikotarpiu nuo Bendrovės įsteigimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bei tai patvirtinančius dokumentus.

10. Informaciją apie Bendrovės vadovui iš Bendrovės sąskaitos ar kasos išmokėtas lėšas laikotarpiu nuo Bendrovės įsteigimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bei tai patvirtinančius dokumentus (b. l. 53-54).

ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad akcininkas turi teisę iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais. ABĮ 16¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad akcininkui į jo iš anksto pateiktus bendrovei klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, bendrovė turi atsakyti arba raštu nurodyti atsisakymo pateikti atsakymą priežastis iki visuotinio akcininkų susirinkimo, jeigu klausimai bendrovėje buvo gauti ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki visuotinio akcininkų susirinkimo. Visi atsakymai į akcininkų iš anksto bendrovei pateiktus klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, pateikiami visuotiniame akcininkų susirinkime arba vienu metu visiems bendrovės akcininkams iki visuotinio akcininkų susirinkimo. ABĮ 16¹ straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad Bendrovė gali atsisakyti pateikti atsakymus į akcininko klausimus, jeigu jie susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, ir turi apie tai informuoti akcininką, arba jeigu negalima nustatyti klausimą pateikusio akcininko tapatybės. ABĮ 37 straipsnio 12 dalyje 14 punkte numatyta, kad Bendrovės vadovas atsako už informacijos pateikimą akcininkams.

Iš pareiškėjo 2021-11-09 prašymo ir 2021-11-19 pakartotino prašymo matyti, kad jis prašė pateikti informaciją apie Bendrovę. Bendrovės direktorius atsisakė suteikti informaciją apie įmonę, nes yra civilinis ginčas teisme (civilinė byla Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)). Šis atsisakymas buvo aiškus, motyvuotas ir laiku išreikštas, todėl laikytina, kad A. Ž. tinkamai ir laiku atsakė į paklausimą dėl informacijos pateikimo, kaip to reikalauja ABĮ nuostatos.

Iš teismų sistemos LITEKO matyti, kad tarp pareiškėjo ir A. Ž. yra konfliktiški santykiai, vyko ir vyksta teisminiai procesai civilinėse bylose dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties dalies ir akcijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančiomis. Administracinių nusižengimų bylos nagrinėjamos dėl ANK 119 straipsnyje įtvirtintų pažeidimų. Administracinių nusižengimo bylose Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimai yra įsiteisėję.

Teismas pažymi, kad administracinių teisės nusižengimų bylų teisena nėra skirta turtiniams / neturtiniams akcininkų ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinių ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui. Akcininko neturtinės teisės gauti informaciją apie bendrovės veiklą (akcininko teisės į informaciją apimtis (kiekis), ribojimas ir kt.) yra civilinės teisės ir proceso reguliavimo dalykas.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad padaryta veika, kad ji būtų laikoma administraciniu nusižengimu, turi ne tik formaliai atitikti ANK straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga (ANK 5 straipsnio 1 dalis). A. Ž. veiksmai nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad juos galima būtų pripažinti administraciniu nusižengimu, keliančiu grėsmę esminėms administracinės teisės ginamoms vertybėms, šiuo atveju – nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (ANK XIII skyrius).

Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas išnaudojo civilinius teisinius akcininko teisių gynimo būdus, nes kreipėsi į teismą dėl ANK 119 straipsnio 2 dalies pažeidimų, nesulaukęs sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir žinodamas, kad 2021-11-09 pareiškėjo prašyme nurodyta informacija, kurią prašoma pateikti, sutampa su 2021-09-30 civiliniame ieškinyje ieškinio dalyku nurodyta informacija:

2021-11-09 prašymo 2.1 punkte nurodyta informacija atitinka 2021-09-30 civilinio ieškinio dalyko dalyje nurodytą 31.1.6 punktą;

2021-11-09 prašymo 2.2 punkte nurodyta informacija atitinka 2021-09-30 civilinio ieškinio dalyko dalyje nurodytą 31.1.7 punktą;

2021-11-09 prašymo 2.3 punkte nurodyta informacija atitinka 2021-09-30 civilinio ieškinio dalyko dalyje nurodytą 31.1.8 punktą;

2021-11-09 prašymo 2.4 punkte nurodyta informacija atitinka 2021-09-30 civilinio ieškinio dalyko dalyje nurodytą 31.1.10 punktą;

2021-11-09 prašymo 2.5 punkte nurodyta informacija atitinka 2021-09-30 civilinio ieškinio dalyko dalyje nurodytą 31.1.6 punktą;

2021-11-09 prašymo 2.6 punkte nurodyta informacija atitinka 2021-09-30 civilinio ieškinio dalyko dalyje nurodytą 31.1.7 punktą.

Nagrinėjamu atveju tarp A. Ž. ir G. K. kilo ginčas dėl akcininko teisės gauti informaciją (t. y. dėl akcininko teisės į informaciją apimties, atsisakymo pateikti akcininkui prašomą informaciją (dokumentus) priežasčių pagrįstumo ir teisėtumo ir pan.), šis ginčas sprendžiamas civilinio proceso tvarka civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp skirtingus interesus turinčių civilinių teisinių santykių subjektų kilęs konfliktas neperžengė civilinių teisinių santykių ribos ir neįgavo administraciniam nusižengimui, nustatytam ANK 119 straipsnyje, būdingų (objektyviųjų ir subjektyviųjų) požymių.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 16¹ straipsnio 1 dalies ir 4 dalies, 37 straipsnio 12 dalies 14 punkto, reikalavimai nebuvo pažeisti, todėl A. Ž. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

Esant šioms aptartoms aplinkybėms, administracinio nusižengimo teisena A. Ž. atžvilgiu nutrauktina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio nusižengimo teiseną A. Ž. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio nusižengimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per Šiaulių apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.