Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams E. S., M. M. teisių ir pareigų perėmėjui B. M., R. K. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė V. R. patikslintame ieškinyje nurodė ir prašo : 1. Priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų E. S., B. M. ir R. K. 7079 Lt turtinės žalos atlyginimo, penkis procentus metinių įstatyminių palūkanų nuo išieškomos sumos nuo žalos padarymo dienos 2008 03 15 iki patikslinto ieškinio teismui pateikimo dienos 2010 12 15 973,17 Lt bei penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2. Priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų E. S., B. M. ir R. K. 60 arų kirtavietės išvalymo ir atsodinimo kaštų – 2465 Lt; 3. Priteisti ieškovei iš kiekvieno atsakovo po 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo ; 4. Priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų E. S., B. M. ir R. K. visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė V. R. ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2008 09 06 ji kreipėsi į Švenčionių rajono Aplinkos apsaugos agentūrą, norėdama gauti leidimą išsikirsti jai nuosavybės teise priklausančiame miške medienos. Agentūros specialistė D. J. nukreipė ją pas R. S., kad šis įvertintų medžių brandą. Kartu su R. S. ir sutuoktiniu D. R. ieškovė atvyko į jai priklausantį mišką, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kretuonų k.v., ir pastebėjo neteisėtus kirtimus. R. S. pasakė, kad gretimai esančiam sklypui buvo daromas miškotvarkos projektas ir greta esantys savininkai kirto mišką. Buvo apžiūrėtas iškirstas ieškovės miško plotas. R. S. patarė grįžti į Švenčionių rajono agentūrą ir pranešti apie savavališkus kirtimus ieškovės miške. Po pranešimo į neteisėtų kirtimų vietą atvyko Agentūros specialistė D. J., kuri patvirtino, kad gretimo miško savininkė pagal miškotvarkos projektą kirto mišką. Buvo užfiksuoti pažeidimai, apskaičiuota padaryta žala, surašytas Privačios miškų valdos miškų būklės naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), buvo informuoti B. M. ir E. S., kurie dalyvauti neatvyko. Tuomet buvo nuvykta kartu su D. J. pas šiuos asmenis ir jie įvykio vietoje paaiškino, kad iškirstas miškas priklauso nuo senovės jiems bei kad viską tvarkė ir organizavo R. K.. E. S., kai jai buvo surašytas ATP protokolas patvirtino, kad iškirto svetimą mišką, kad viską tvarkė R. K., o ji su savo tėvu B. M. tik parodė ribas. Buvo gautas laiškas iš B. M. , kuriame jis patvirtino, kad iškirstas M. miškas ir pažadėjo atlyginti žalą. Žalos neatlyginus, ieškovė kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo , kuris buvo pradėtas ir nutrauktas (duomenys neskelbtini), nurodžius kad padaryta žala, iškirstas miškas, kad E. S. klaidingai nurodė ribas. Todėl ieškovė kreipėsi į E. S. ir R. K. dėl žalos atlyginimo, o šiems žalos neatlyginus, ji pareiškė ieškinį teisme, kurį palaiko jį patikslinusi ir prašo patikslintą ieškinį pilnai patenkinti. E. S. ji reiškia reikalavimus, nes ši, neturėdama notariškai patvirtinto M. M. įgaliojimo su R. K. žodžiu susitarė dėl miško kirtimo ir neteisingai nurodė ribas. R. K. reiškia reikalavimus, nes šis iškirto mišką, nesilaikydamas miškotvarkos projekto reikalavimų ir ne pagal leidimus. B. M. reiškia reikalavimus, nes šis kartu su E. S. , R. K. neteisingai nurodė ribas ir yra mirusios M. M., kuriai kirtimų metu priklausė miškas, teisių ir pareigų perėmėjas – M. M. palikimo paveldėtojas. Ieškovės miškas yra Kretuonų kadastro vietovėje. R. S. važiavo ieškovės prašymu apžiūrėti jos miško brandos, tuo metu jis atžymėjo sklypo ribines linijas , kur nebuvo iškirsta tarp 3-4,1-1 ir 1-2 riboženklių, nes tarp 2-3 riboženklių buvo iškirsta. M. M. parašo ant ieškovei priklausančio miško ribų paženklinimo akto nėra, nes UAB „Vilniaus hidroprojektas“ matininkas paaiškino, kad gretimų sklypų savininkai nekviečiami. 2006 09 28 savo miške ieškovės pavedimu jos sutuoktinis D. R. pastatė riboženklius ir prakirto ribas 0,5 m. pločio per 270 m. ilgį nuo vieno riboženklio iki kito. Buvo paliekami brandūs medžiai, o pašalinami krūmynai, eglės ir kitokie žalumynai. Ieškinį ieškovė reiškia dėl visų atsakovų solidarios atsakomybės, nes jie veikdami bendrai padarė jai žalą. E. S. ir B. M. neteisingai nurodė ribas, o R. K., pasikliaudamas tokiais parodymais, iškirto ieškovei nuosavybės teise priklausantį mišką. Miško atkūrimo išlaidos dar nepadarytos, tai yra numatomos ir privalomos padaryti miško savininko – ieškovės išlaidos dėl atsakovų kaltės. Dėl neteisėto kirtimo ieškovė patyrė ir neturtinės žalos, nes kaltų asmenų aiškinimasis ir bendravimas su kaltininkais , tuo metu sunkiai sergant ieškovės motinai, jai sukėlė dvasinių pergyvenimų ir nepatogumų, kuriuos ji įvertino 1500 Lt suma ir iš kiekvieno atsakovo šiai neturtinei žalai atlyginti prašo priteisti po 500 lt.

Atsakovas B. M. paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, nes buvo kirstas M. M. miškas , M. M. parodė kur kirsti, tuo metu dukros E. S. nebuvo. R. K. kirto mišką tame plote, kur B. M. nurodė. Tai žmonos miškas. Jo viso dar negrąžino. Nežino, kodėl yra iškirstas svetimas miškas. Žmonos miško riba eina iki keliuko, apie tai atsakovas sakė ieškovei. Nežino, kodėl nežinodamas ribų, atsakovas jas rodė R. K.. Pušis, kurias nurodė kirsti R. K., šis pats susitvarkė, o jis tik pardavė R. K., iš viso iš jo gavo apie 20000 Lt. Kai R. K. pasakė, kad jis viską susitvarkė, tai sumokėjo pinigus. Nežino, ar R. K. pats susitvarkė leidimus miškui kirsti.

Atsakovo B. M. atstovas advokatas Romanas Bareika prašė ieškinį atmesti, nes B. M. yra tik M. M. palikimo paveldėtojas, jis ieškovės miško nekirto ir kirtimo darbų neorganizavo. Liudytojas R. S. paaiškino, kad nužymėdamas pagal dokumentus kirtimų ribas, jis kontaktavo tik su R. K.. R. K. vykdė visus darbus M. M. vardu, nes senutė buvo ligota Ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, nes faktinės aplinkybės nustatytos ir kalti asmenys nubausti administracinėje byloje. Tačiau E. S. nubaudimas administracine tvarka yra “ iš piršto laužtas“, nes nėra įrodymų, kad ji organizavo miško kirtimą ir visus veiksmus atliko R. K.. Tačiau jis atliko šiuos veiksmus visų leidimų ir miškotvarkos projekto ribose. Jau po šių darbų galėjo būt atlikti neteisėti kirtimai ieškovės miške, todėl daug kyla klausimų, kurie neatsakyti, o ATP protokolas surašytas. Pinigus gavo teisėtai, B. M. atsakomybėn patrauktas be tinkamo pagrindo, todėl jo atžvilgiu byla nutrauktina.

Atsakovė E. S. prašė ieškinį atmesti, nes ji svetimo miško nekirto, savo šiuo metu jau mirusios motinos ir buvusios tuo metu miško savininkės Marijonos žodiniu paliepimu bendravo su R. K. . Motina norėjo miško medienos parduoti ir ji pati surado pirkėją R. K., kuris tvarkė visus dokumentus ir leidimus , organizavo miško kirtimą ir per kelis kartus už nupirktą medieną sumokėjo apie 20000 litų, kuriuos išleido bendriems šeimos reikalams tame tarpe ir motinos gydymui, jos laidotuvėms. Pinigus iš R. K. paimdavo motina ir tėvas, o motinos palikimą paveldėjo tėvas B. M.. Atsakovė gyveno vienoje šeimoje su tėvais, o po motinos mirties likosi gyventi kartu su tėvu . Administracinę atsakomybę prisiėmė ji, nes motina buvo miško savininkė, tuo metu jau nevaikščiojo sunkiai sirgo, todėl ji už mamą sumokėjo baudą. Miškotvarkos projektą darė R. K., jis bendravo su R. S., viską organizavo R. K., tačiau su juo tarėsi pati motina M. M.. Atsakovė parodė D. J. jos motinos kažkada rodytas ribas, tačiau konkrečiai į mišką nėjo ir konkrečių ribų nerodė. R. K. atsakovė motinos miško ribų nerodė, ji per tą mišką nevaikščiojo. Kai baigėsi motinos miške kirtimai ir toliau važiuodavo kažkokios mašinos, veždavo mišką, tačiau apie miško vagystes ar konkrečius jų vykdytojus jai konkrečiai nieko nebuvo ir nėra žinoma. Ieškovei pasakė, kad ji rodė konkrečias miško ribas, nes ši ją su savo vyru užsipuolė ir išgąsdino, grąsino. Tuo metu, kai motina su tėvu R. K. važiavo į mišką rodyti ribų, ji neprisimena , kad būtų dalyvavusi , vaikščiojusi po motinos mišką. Baudą jai dėl motinos davė gamtosaugininkai, nes ji ten už motiną nuvyko, kadangi ši jau buvo ligota ir prašė už ją ten nuvažiuoti, ji gailėjosi motinos, todėl net neatsimena, ką tiems pareigūnams parašė ir ką sakė. Ji aiškinosi dėl mamos, nes mama norėjo mišką parduoti, rodė R. K. ribas motina ir tėvas, nepamena ar ir ji buvusi kartu. Tuo metu R. S. nebuvo. Tačiau tai buvo motino miškas ir jos valia . R. K. pats kirtimų nevykdė, jis organizavo kirtimą, samdė žmones , kurie kirto, išvežė mišką, o motinai R. K. atvežė pinigus. Kai miško medžius kleimavo, motinos miške nebuvo, kai motina ribas rodė, tai R. S. nebuvo. Atsakovė matė motinos miške pažymėtus raudonai medžius, o ar buvo ieškovės sklype raudonai pažymėti medžiai atsakovė nematė.

E. S. atstovė advokatė Ina Anisina prašė ieškinį atmesti, ginčas kilo dėl nesusipratimo tarp dviejų savininkų žemės sklypų ribų nustatymo. E. S. kaltės dėl ieškovės miško kirtimo nėra. Nėra įrodymų, kad atstovaujamoji organizavo ieškovės miško kirtimą. Ieškovė turi įrodyti atsakovės kaltę. Nėra įrodymų, kad E. S. atliko miško kirtimo darbus. Byla yra dėl žalos, o ne dėl ribų. Kirsti ieškovės mišką E. S. nenurodė R. K., nes šis būtų norodęs R. S., kuris patvirtino, kad ribas nusistatė pagal pateiktus dokumentus. Vien ta aplinkybė, kad E. S. buvo surašytas ATP protokolas ir ji buvo nubausta, nereiškia, kad ji yra kalta, nes protokolas surašytas neišsiaiškinus visų aplinkybių, neišnagrinėjus liudytojų parodymų bei pasinaudojus E. S. neišprusimu. Nebuvo nustatyta, kada ieškovės miškas iškirstas ir kas jį iškirto, nes D. J. paaiškino, kad surašydama protokolą ji vadovavosi tik ta faktine aplinkybe, jog M. M. miške buvo vykdomi kirtimai. Ši faktinė aplinkybė išaugo nepagrįstai į prielaidą , kad asmenys vykdę kirtimus M. M. miške, iškirto ieškovės mišką. Kadangi R. K. tą nuosekliai neigia, o E. S. niekada neprispažino, kad ji vykdė kirtimus, susitarimas buvo dėl M. M. miško kirtimų. R. K., R. S. ir E. S. nenurodė, kad kirto toje vietoje, kur miškas ribojasi su ieškovės miško sklypu.

Atsakovas R. K. paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis ieškovės miško nekirto ir jo kirtimo neorganizavo. Jis tarėsi su M. M., kuri yra miško savininkė, nes matė jos nuosavybės dokumentus. Pirko medieną, susitarė su savininke žodžiu, kad kirtimus organizuos jis. Dabar kainos nepamena, tarėsi dėl medienos kubo kainos, dabar jos neatsimena, viso mokėjo už medieną 20000 Lt. Medieną kirto atsakovas sau, buvo leidimai kirsti. Leidimuose nurodytas iškirsti medienos kiekis nebuvo viršytas. Pinigus atrodo padavė B. M., nes tuo momentu M. M. buvo silpnos sveikatos. Atsakovas padėjo parengti M. M. miškotvarkos projektą. Prašymą miškotvarkos projektui rašė M. M., o R. K. tik apmokėjo. Turėjo du leidimus plynam ir einamam kirtimui. Pats nekirto, samdė žmones. R. K. prašymu medžius kleimavo R. S., kirto 4 kirtėjai ir vienas brigadininkas, kurių nei vardų, nei pavardžių dabar neprisimena. Jie visi buvo nevietiniai. Nėra duomenų, kad tuo metu buvo iškirsti ir nekleimuoti ( nežymėti) medžiai. Atsakovas ieškovės teritorijoje kirtimų nevykdė, todėl jos ir netvarkė, o baudą sumokėjo už visų kirtimų nesutvarkytus plotus. Kirtimų ribas pažymėjo R. S., šios ribos sutampa su ribomis, kurias parodė savininkė. Atsakovas jokių savavališkų kirtimų nevykdė. Už riboženklių nebuvo kertama. Ribas miškininkai atžymėjo pagal miškotvarkos projektą, už šių ribų nebuvo kertama.

R. K. atstovas advokatas Z. Juknevičius prašė ieškinį atmesti, nes jis neįrodytas. Negalima nuneigti fakto, kad ieškovės dalis miško buvo iškirsta ir jai padaryta žala. Tačiau neįrodyta, kad R. K. iškirto ieškovės mišką. Leidimai buvo duoti vykdyti kirtimams M. M. miške 30 ir 31 A sklypuose. R. K. turėjo teisę tarpininkauti M. M. išduodant miškotvarkos projektą be jokio įgaliojimo, tai nėra atstovavimas valstybinėje įstaigoje. Ieškovė tik pasinaudojo ta situacija, kad vos ne per visą atskirą sklypą R. K. vykdė kirtimą. Liudytojas R. S. parodė, kad kirtimus žymėjo į priešingą pusę, nei yra ieškovės miško sklypas. D. J. surašytas aplinkybių konstatavimo aktas nenurodant kaltininkų ir beveik iš ieškovės žodžių. Aktas Nr. (duomenys neskelbtini) neturi įrodomosios reikšmės, nes surašytas aplaidžiai. B. M. sakė, kad R. K. kirto ten, kur rodė jis. Bet R. K. nuosekliai aiškino, kad kirto pagal miškotvarkos projektą , pagal R. S. atžymėtas ribas. Ieškinys paremtas prezumpcija, tačiau įrodymų nėra. Nors R. K. padėjo M. M. parengti miško kirtimui reikalingus dokumentus. Tačiau tokiais veiksmais jis nepažeidė įstatymų ir nepadarė ieškovei žalos.

Ieškinys netenkintinas.

Miškų apsaugą , naudojimą ir racionalų miškų išteklių tvarkymą reglamentuoja Miškų įstatymas. Šio įstatymo 9 straipsnyje, nustatančiame miškų valdytojų, savininkų ir naudotojų pareigas, taip pat nustatytas draudimas atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas ( Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis ). Miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje ( 2002 m. kovo mėn. 7 d. įstatymo redakcija ) fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, įpareigoti visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, visiškai iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarka nustatyta įstatymuose ir kituose aktuose. Vyriausybės 1997 07 24 nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų ( Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 dienos nutarimo Nr. 632 redakcija ) 30 punkte nustatyta, kad leidimai kirsti mišką yra privalomi visiems kirtimams , išskyrus šviesinimo ir valymo kirtimus bei rinktinius sanitarinius kirtimu, kai iškertami tik sausuoliai ir vėjovartos. Taigi leidimas kirsti kišką yra dokumentas, suteikiantis teisę atlikti kirtimus miškuose ( ( Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-386 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 2 punkto 3 dalis ), kuriame nurodoma kirtimų rūšis, kvartalo sklypo numeris, plotas, kirstinų medžių rūšys bei skaičius, numatomas iškirsti likvidacinis medienos tūris ( šio aprašo 3 priedas ). Tai reiškia, kad kirtimo teisėtumą lemia nustatyto leidimo buvimas ir faktas, kad leidimo turėtojo veiksmai atitinka visas jame nurodytas sąlygas. Jokiame įstatyme nenustatyta, kad savavališko miško kirtimo faktas gali būti nustatomas tik vienintele įrodinėjimo priemone- aplinkos apsaugos kontrolės pareigūno surašytu patikrinimo aktu. Savavališko miško kirtimo faktas ir dėl to atsiradusi žala gali būti įrodinėjama visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, kuriose yra faktinių duomenų, pagrindžiančių aplinkybes susijusias su leidimo kirsti mišką nebuvimu, arba veiksmų, neatitinkančių leidimo turinio, atlikimu.

Iš šalių paaiškinimų iš bylos medžiagos yra neabejotinai nustatyta, kad 2008 09 06 buvo užfiksuotas savavališko miško kirtimo pasekmės ieškovei priklausančiame miške, esančiame Kretuonų k.v. adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė D. R. minėtą miškų ūkio paskirties žemės sklypą įgijo nuosavybėn pagal dovanojimo sutartį (duomenys neskelbtini). Buvo neteisėtai iškirsta 87 žalios pušys, kas sudaro 58,547 m³ medienos.(t.1, b.l. 4-5,6-10). Kadangi ieškovė yra miško savininkė, tai ji pagal Miškų įstatymo nuostatas turi teisę reikšti ieškinį dėl jos miškui padarytos žalos atlyginimo. Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles , ieškovas pareikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo , privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą, ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atlyginimo. Kadangi kaltė yra preziumuojama atsakovas , siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra.

Ieškovė V. R. neįrodė, kad atsakovai bendrai arba kuris nors iš jų atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovei priklausančiame miške buvo iškirstos 87 žalios pušys,

(duomenys neskelbtini) E. S. nubausta pagal LR ATPK 62¹ str. 2 d. – 2000 Lt bauda . Iš pateiktos administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad E. S. nubausta, nes „ E. S. 2008 11 27 2008 vasario; kovo; liepos mėnesiais pagal išduotus leidimus miškui kirsti nr. (duomenys neskelbtini), nr. (duomenys neskelbtini), nr. (duomenys neskelbtini) privačiame M. M. miško sklype , kuris randasi VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos Žeimenos g-jos kv. 305 skl. Nr. (duomenys neskelbtini), pasamdžiusi kirtėjus vykdė miško kirtimo darbus. Dėl neteisingai parodytų miško valdos ribų, buvo įlysta į kaimyninę V. R. miško valdą, ko pasėkoje minėtame sklype neteisėtai nukirsta 87 ( aštuoniasdešimt septynios ) žalios pušys, kas sudaro 58,5 m³ medienos. V. R. miško sklypo kadastrinis nr. (duomenys neskelbtini), priklauso IV miškų grupei .“ ( t. 1, b.l. 126-,138-139,140-143, 144,146,147). Pagal ieškovės V. R. pareiškimą dėl 58,5m³ vagystės iš jai priklausančio miško Švenčionių rajono apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutrauktas, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( t. 1, b.l.12-13). Taip pat matyti, kad R. K. administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 61 str. 4 d., nes M. M. sklype vykdė kirtimus pagal leidimus nekokybiškai, todėl jis nubaustas 500 Lt dydžio bauda ( t.1, b.126, 147-152). Abu sprendimai administracinėse bylose teismui prejudicinės galios neturi, tačiau teismo vertinami kaip ir bet kuris byloje esantis įrodymas , turintis duomenų dėl ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių. Minėtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą taip pat neturi prejudicinės galios, nes iš jo turinio matyti, kad tyrimas buvo nutrauktas, nustačius, kad E. S. ir R. K. jau yra patraukti administracinėn atsakomybėn. Vienok šiuose rašytiniuose įrodymuose yra duomenų, patvirtinančių ieškovės teiginį ieškinyje, kad jos miške buvo iškirstos 87 pušys. Šią faktinę aplinkybę taip pat patvirtina liudytoja byloje apklausta D. J., nes ji V. R. pranešimu atvyko į vietą ir fiksavo kirtimo pasekmes , surašydama patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 1 b.l. 144). Iš akto išvados matyti, kad aiškinamasi , kas padarė pažeidimą, kitų išvadų nėra. E. S. administracinės bylos medžiagoje dėl minėto kirtimo paaiškino tik tiek, kad mamos vardu buvo leista kirsti mišką ir viską tvarkė R. K., ji ir tėvas parodė ribas. R. K. administracinėje byloje nebuvo apklausiamas, kaip ir B. M. ir M. M., o iš karto surašytas protokolas, jog darbus dėl kirtimų M. M. sklype organizavo E. S., kuri neteisingai parodė ribas, ko pasėkoje įvykdytas kirtimas kaimyninėje V. R. valdoje. Tokių duomenų pagrindu priimtas sprendimas dėl E. S. administracinės atsakomybės. Atsakovė E. S. teismo posėdyje paaiškino, kad su R. K. tarėsi jos motina, kuri kartu su tėvu R. K. parodė savo miško ribas. Vienok R. K. paaiškino teisme, kad jis organizavo ir vykdė kirtimus M. M. miške pagal išduotus leidimus, miškotvarkos projektą ir tik po to, kai liudytojas R. S., kaip kompetentingas specialistas jam atžymėjo kertamus medžius ir ribas. Liudytojas R. S. teisme parodė, kad jis M. M. miške R. K. kirtimui medieną žymėjo pagal pateiktą miškotvarkos projektą, be to kirtimams ribas pažymėjo M. M. sklypo viduje ir nuo M. M. sklypo kraštinių į dešinę, o ne į kairę pusę, kur randasi ieškovės miško valda, todėl klaidos dėl sklypo ribų būti negalėjo. Šiais įrodymais yra paneigiamos administracinės bylos , kurioje atsakomybėn patraukta E. S. , išvados. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės miške R. K. organizavo ir jo pasamdyti asmenys iškirto 87 žalias pušis. Nėra duomenų, kur yra šios žalios pušys, kam jos atiteko. Netgi pripažinus, jog neva E. S. , M. M. ir B. M. neteisingai parodė M. M. miško ribas, yra nustatyta, kad šis jų veiksmas, jokių pasekmių nesukėlė. Kirtimus organizavo ir vykdė pagal žodinį susitarimą pirkti medieną su tuometine miško savininke M. M. R. K., kuris savininkės rodytų ribų pagrindu kirtimų nevykdė, o padėjo M. M. užsakyti miškotvarkos projektą, už jį apmokėjo ir tik esant leidimams, bei R. S. pagal miško savininkės nuosavybės dokumentus ir miškotvarkos projektą atžymėjus vietovėje kirtimui konkretų mišką ir ribas, šiuos kirtimus įvykdė , sau pasiėmė medieną, o M. M. ir B. M. perdavė per kelis kartus atsikaitymą už įgytą medieną – 20000 litų. Šie duomenys vieni kitus papildo, jas netikėti ir nesiremti teismas neturi pagrindo. Netgi kirtimų ieškovės V. R. sklype patikrą atlikusi Švenčionių raj. agentūros vyresn. inspektorė D. J., apklausta teisme liudytoja patvirtino ( t. 2 b.l. 46-4) , kad už kirtimus privačiuose miškuose atsako miško savininkai, tačiau ATP protokolą E. S. ji surašiusi tik dėl to, kad jos motina tuo metu sunkiai sirgo, o E. S. sutiko atlyginti žalą gamtai , o pati D. J., patikrinusi įvykio vietoje kirtimus ieškovės sklype , negalėjo nustatyti, kas kirto, leidimai kirtimams šiame sklype nebuvo išduoti. Taip pat liudytoja patvirtino, kad M. M. turėjo suderintą miškotvarkos projektą , kuris išduodamas, prieš išduodant leidimus kirsti, o ribas žymi miškininkai- specialistai. Tokie dokumentai byloje pateikti (t.1, b.l.186-189, t. 2 b.l.10,11,12 ). Todėl liudytojo R. S. , kuris atliko licencijuotą veiklą, - žymėjo R. K. prašymu M. M. miške kirstiną mišką, - ne tik atitinka R. K. parodymus, bet ir liudytojos D. J. parodymus dalyje, kad ji neturėjo pagrindo savo išvadai, jog dėl kirtimo kalta tyčia ar dėl neatsargumo E. S.. Byloje yra rašytiniai įrodymai, kad D. J. R. K. administracinėje byloje skyrė 500 Lt baudą, nes šis M. M. miško sklype pagal leidimus vykdė kirtimus ir nesutvarkė kirtavietės dėl ko ji R. K. surašė patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 1 , b.l.147,152) . Tuo pačiu byloje neabejotinai yra nustatyta, kad nei M. M. ( buvusi kirtimo metu miško savininkė ir ieškovės miško sklypo viena iš kaimynių ), nei jos dukra atsakovė E. S., nei B. M. miško kirtimo veiksmų iš viso nevykdė. Daugumos byloje esančių ir vienas kitą papildančių įrodymų pagrindu yra nustatyta, kad Kretuonų kadastrinėje vietovėje kirtimus vykdė atsakovo R. K. samdyti asmenys, nukirsta mediena atiteko jam. Tačiau nors jis veikė pagal M. M. prašymą ir bendrą susitarimą dėl medienos iškirtimo ir pirkimo-pardavimo, tačiau žodinis susitarimas buvo dėl M. M. miško ir kirtimų jame. Jiems neprieštarauja ir ieškovės paaiškinimai. Kadangi jai priklausančiame sklype yra iškirstos be leidimų 87 pušys, todėl kirtimai yra neteisėti ir veiksmai neteisėti. Ieškovė nurodė, kad pačių neteisėtų veiksmų nematė, kas juos atliko nestebėjo, o iš R. S. ir D. J. sužinojo, kad sklypo kaimynės M. M. sklype vyko 2008 metų vasarį , kovo mėnesiais kirtimai pagal nustatyta tvarka išduotus leidimus, todėl susiformavo prielaida, kad ieškovės miške kirtimus įvykdė tie patys asmenys, kurie kirto mišką kaimyninio sklypo savininkei M. M.. Tačiau yra nustatyta - iš atsakovų paaiškinimų ir liudytojo R. S. paaiškinimų,- kad M. M. dėl savo miško, esančio gretimai su ieškovei priklausančiu mišku, kirtimo ir pardavimo , žodžiu susitarė su R. K. , kuris organizavo ir vykdė kirtimus, ir išsivežė iškirstą medieną, nes pirko iš M. M. medieną, už kurią jai ir jos sutuoktiniui B. M. per kelis kartus viso sumokėjo 20000 litų. Taip pat yra nustatyta, kad R. K. padėjo M. M. užsakyti ir parengti miškotvarkos projektą bei gauti leidimus kirtimams. Tokie darbai buvo atlikti, dokumentai išduoti (t. 1, b.l. 148,149,150,151).Liudytojas D. R. tik patvirtino prielaidos apie tai , kad kaimyniniame sklype vykdę kirtimus asmenys galėjo ir ieškovės miške iškirsti pušis, atsiradimo ir susiformavimo aplinkybes ir kirtimų ieškovės miške pasekmes.

Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ieškovės miške buvo neteisėtai įvykdyti kirtimai, kuriais padaryta žala. Dėl žalos ieškovei dydžio teismas nepasisako, nes ieškovė neįrodė, kad neteisėtus veiksmus atliko atsakovai, neįrodė, kad jų veiksmai yra priežastiniame ryšyje su ieškovės miškui padaryta žala, o atsakovai įrodė, kad nėra jų kaltės dėl neteisėtų kirtimų, ieškovei priklausančiame miške nei tyčios, nei neatsargumo forma. Neesant atsakovų kaltės nėra pagrindo spręsti ir dėl ieškovės reikalavimo atsakovams atlyginti jai neturtinę žalą . Dėl išdėstyto ieškinys atmetamas . Ieškinį atmestus , ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Teismas ieškinį atmeta, todėl byloje turėtas teismo pašto išlaidas 58 Lt sumoje priteisia iš ieškovės valstybės naudai ( LR CPK 88 str. 1 d. 3 p. ). Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuoti atsakovų turtą, kadangi ieškinys atmetamas, šis ieškovės prašymas netenkinamas.

Vadovaudamasis LR CPK 268-270str. , LR CK 5.52 str., 6.246 str.,6.250 str., 6.251 str., 6.263 str., 6.279 str., 6.281 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti .

Priteisti iš ieškovės V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 58 ( penkiasdešimt aštuonis ) Lt teismo turėtų pašto išlaidų į valstybės pajamas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka per Švenčionių rajono apylinkės teismą .