Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-12-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-397-417/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-06
Bylos Nr.
AN2-397-417/2021
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00164-2021-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Eduardas Maškevičius (pirm.)
Pažeidėjas
V. Š.
Institucija
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Advokatai
Vygantas Skladaitis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-397-417/2021Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00164-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10; (S) 21.11.11
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo V. Š. atstovo advokato Vyganto Skladaičio apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021-10-11 nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. Š. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija) 2021-07-26 nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas 11 Eur bauda už tai, kad 2021-06-06, 16 val. 20 min., Tauragės r. sav., Tauragės m., Šilalės ir T. Ivanausko gatvių sankryžoje, vairavo motociklą „Honda VTX1800“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apdraustą UAB DK „PZU Lietuva“, poliso Nr. AYB3664046, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, užblokavo priekinius stabdžius, dėl to motociklas tapo nevaldomas ir apvirto, apvirtęs čiuoždamas šonu atsitrenkė į sustojusį prie STOP linijos automobilį „Mercedes Benz Classe M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris apdraustas UADB „Ergo Lietuva“, poliso Nr. ACA 9762738. Įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintos abi transporto priemonės. Nutarime konstatuota, kad šiais savo veiksmais V. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 9, 127 punktų reikalavimus.

2. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, įvertinę byloje surinktų duomenų visumą, 2021-10-11 nutartimi konstatavo, kad Institucijos 2021-07-26 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nutarimą paliko nepakeistą ir V. Š. skundo netenkino, priteisė iš V. Š. A. M. 480 (keturis šimtus aštuoniasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. V. Š. (toliau – ir apeliantas) atstovas advokatas V. Skladaitis su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021-10-11 nutartimi nesutinka, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą – grąžinti bylą Institucijai dėl autotechninės ekspertizės paskyrimo ir objektyvios tiesos – kurio iš vairuotojų kalti veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą – nustatymo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas Institucijai pateikė prašymą skirti autotechninę ekspertizę, tačiau jo prašymas nėra išnagrinėtas, dėl jo nėra priimtas joks sprendimas, kurį apeliantas galėtų apskųsti. Tai lėmė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą (konstatuoti tam tikro fakto buvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais). Apylinkės teismas taip pat netenkino apelianto prašymo skirti autotechninę ekspertizę. Apeliantas mano, kad jo prašymai netenkinti galbūt dėl to, kad eismo įvykyje dalyvavusio automobilio vairuotojas yra policijos pareigūnės sutuoktinis, eismo įvykio metu kartu važiavo ir ši policijos pareigūnė. Apelianto atstovas teigia, kad eismo įvykis kilo būtent dėl automobilio vairuotojo padarytų KET pažeidimų, – būtent dėl automobilio vairuotojo kaltės apeliantas buvo priverstas staigiai stabdyti. Apelianto atstovo nuomone, automobilį vairavusio A. M. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, patvirtina, kad jis apelianto nematė, todėl įvažiavo į sankryžą ir apeliantui sudarė kliūtį. Tačiau A. M. sutuoktinės G. M. parodymai yra prieštaringi. Ji parodė, kad, sėdėdama keleivio pusėje, apeliantą matė, nors jai matomumą užstojo vairuotojas. Todėl, apelianto atstovo nuomone, jos parodymais negali būti remiamasi. Automobilio vairuotojas nesustojo prie STOP linijos ir nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam apeliantui. Apeliantas, siekdamas nesusidurti, buvo priverstas staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Apelianto atstovo nuomone, automobilio vairuotojas melagingai teigia, kad tariamai į sankryžą įvažiavo tik siekdamas išvengti susidūrimo su apelianto vairuojamu motociklu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Institucija surašė reikalavimų neatitinkantį kaltinimą (protokolą), nesurinko pakankamai patikimų duomenų, pagrindžiančių arba paneigiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, o pirmosios instancijos teismas visų bylos aplinkybių išsamiai neištyrė, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė klaidingą išvadą, kad įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą dėl apelianto kaltės. Dėl to, apelianto atstovo nuomone, administracinė teisena apeliantui turi būti nutraukta. Nusprendus kitaip, prašo administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai dėl autotechninės ekspertizės skyrimo.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo A. M. atstovas advokatas P. Orlovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto nukentėjusiajam 450 Eur išlaidas, patirtas už advokato pagalbą.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą skundžiamą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai paliko nepakeistą Institucijos 2021-07-26 nutarimą, kuriuo apeliantas pripažintas kaltu padarius ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju V. Š. padarytas administracinis nusižengimas neabejotinai įrodytas.

8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju nepaskyrus autotechninės ekspertizės, kad ekspertas atsakytų į klausimą, kurio vairuotojo – apelianto ar nukentėjusiojo – veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą, buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir apeliantas pripažintas kaltu nesurinkus administracinio nusižengimo byloje visų įmanomų įrodymų, o išvadas padarius ne iš įrodymų viseto, o iš atskirų įrodymų. Apygardos teismas atmeta tokius apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.

9. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, turi būti surinkti ne visi įmanomi įrodymai, o pakankamai įrodymų, pagrindžiančių asmens kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo.

10. Nors nagrinėjamu atveju apeliantas dar administracinio nusižengimo nagrinėjimo Institucijoje metu buvo pateikęs prašymą skirti autotechninę ekspertizę, tačiau apygardos teismas pažymi, kad ANK nuostatos nenumato privalomo ekspertizės skyrimo. ANK 569 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ekspertizė skiriama arba reikalaujama specialisto išvados ne visais įmanomais atvejais, tačiau pagal poreikį. Apygardos teismas pritaria tiek administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusios Institucijos, tiek pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti autotechninę ekspertizę, nes administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų išvadoms dėl administracinio nusižengimo ir kalto asmens nustatymo padaryti, o autotechninės ekspertizės skyrimas tik užvilkintų šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą ir būtų pažeistas vienas pagrindinių – operatyvumo (ANK 32 straipsnio 2 dalis) – principas, tai neatitiktų administracinių nusižengimų teisenos paskirties – greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis).

11. Kaip minėta, administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo ir šį nusižengimą padariusio asmens kaltės. Pirmiausia nėra ginčijamos šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės – 2021-06-06, 16 val. 20 min., Tauragės r. sav., Tauragės m., Šilalės ir T. Ivanausko gatvių sankryžoje, apeliantas vairavo motociklą „Honda VTX1800“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir, motociklui tapus nevaldomam, apvirto, apvirtęs čiuoždamas šonu motociklas atsitrenkė į automobilį „Mercedes Benz Classe M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintos abi transporto priemonės. Apeliantas ginčija aplinkybę, kad automobilis buvo sustojęs prie STOP linijos, teigia, kad būtent automobilis išvažiavo iš šalutinio kelio, sudarė jam kliūtį ir apelianto vairuotas motociklas buvo nesuvaldytas tik dėl to, kad apeliantas dėl automobilio vairuotojo veiksmų (išvažiavimo iš šalutinio kelio) buvo priverstas staiga stabdyti, keisti važiavimo kryptį. Tačiau apygardos teismas atmeta tokią apelianto versiją kaip neįrodytą. Pirmiausia pastebėtina, kad iš prie administracinio nusižengimo bylos pridėto vaizdo įrašo „Tauragės AVPK 2_ch25_20210722104251_20210722111500 – Nuoroda“, kuriame užfiksuotas administracinio nusižengimo nagrinėjimas Institucijoje, matyti, kad pats apeliantas teigia, kad kai jis pamatė automobilį, su kuriuo vėliau susidūrė, automobilis nebuvo pervažiavęs STOP juostos, apeliantas, pritardamas administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiam Institucijos pareigūnui, nurodo: „Nebuvo tiek išvažiavęs, koks skirtumas, kiek buvo išvažiavęs“ (vaizdo įrašo 26.37 min.). Tokie apelianto parodymai tik patvirtina administracinio nusižengimo byloje duotus nuoseklius nukentėjusiojo ir kartu važiavusios jo sutuoktinės parodymus, kad automobilis nebuvo pervažiavęs STOP juostos, laukė, kol pravažiuos apeliantas, kad galėtų važiuoti per sankryžą. O STOP juostą pervažiavo tik tuo momentu, kai apelianto vairuojamas motociklas tapo nevaldomas ir nukentėjusysis suprato, kad įvyks eismo įvykis, todėl dar bandė imtis priemonių ir išvengti susidūrimo, t. y. bandė pavažiuoti į priekį, kad motociklas neatsitrenktų į jo vairuojamą automobilį, todėl priekiniais ratais pervažiavo STOP liniją, tačiau nukentėjusiojo dedamų pastangų išvengti transporto priemonių susidūrimo nepakako. Be to, iš tame pačiame vaizdo įraše užfiksuotų apelianto parodymų akivaizdu, kad apeliantas nėra tikras, ar nukentėjusysis buvo sustojęs prie STOP linijos (vaizdo įrašo 11.52 min).

12. Įvertinus prie administracinio nusižengimo bylos pridėtų vaizdo įrašų (2021_0606_162459_336, 2021_0606_162800_337, 2021_0606_163100_338, 2021_0606_163400_ 339, 2021_0606_163700_340, 2021_0606_164000_341, 2021_0606_164300_342, 2021_0606_ 164600_343, 2021_0606_164900_344, 2021_0606_165200_345.MOV_20210726_152536) turinį akivaizdu, kad eismo įvykį lėmė ne, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusiojo veiksmai – įvažiavimas į sankryžą iš šalutinio kelio, o būtent apelianto klaidingas subjektyvus situacijos įvertinimas, kad nukentėjusysis galbūt įvažiuos į pagrindinį kelią, pasimetimas klaidingai suvoktoje situacijoje ir po to sekę apelianto atlikti veiksmai – staigus motociklo stabdymas nesant tam jokio objektyvaus pagrindo, dėl to motociklas tapo nevaldomas, apvirto ir įvyko transporto priemonių susidūrimas. Apeliantas teigia, kad, jeigu nukentėjusysis būtų žiūrėjęs į apelianto pusę, jei apeliantui būtų pavykę užmegzti akių kontaktą su nukentėjusiuoju, apeliantas būtų turėjęs galimybę sankryžą pravažiuoti nesusidurdamas su nukentėjusiuoju. Tačiau įvertinus tai, kad sankryžoje iš šalutinio kelio išvažiuojantiems asmenims dėl sankryžos konstrukcijos pagrindinio kelio matomumas yra apsunkintas, dėl šios priežasties sankryžoje yra įrengtas matomumą gerinantis veidrodis, darytina išvada, kad nukentėjusysis, žiūrėdamas į veidrodį ir įvertinęs eismo situaciją, pasirinko tinkamą elgesio variantą, priešingai, jeigu nukentėjusysis būtų bandęs, kaip tikėjosi apeliantas, užmegzti su juo akių kontaktą, nukentėjusysis būtų turėjęs pravažiuoti STOP liniją. Be to, kaip matyti iš prie administracinio nusižengimo bylos pridėtų vaizdo įrašų, nukentėjusiajam net bandant išvengti susidūrimo su apelianto vairuotu motociklu ir dėl to pervažiavus priekiniais ratais STOP liniją, pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės (net ir sunkiasvorės) pravažiuoja pro nukentėjusiojo automobilį nekeisdamos važiavimo krypties. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad ir apeliantas turėjo objektyvią ir realią galimybę važiuoti nekeisdamas savo važiavimo krypties ir tik, kaip minėta, paties apelianto klaidingas situacijos įvertinimas, kai jis, manydamas, kad nukentėjusysis galbūt įvažiuos į jo važiavimo trajektoriją, nors net nebūdamas įsitikinęs, kad nukentėjusysis apskritai važiuoja, staiga stabdė, lėmė eismo įvykio kilimą.

13. Apygardos teismas atsižvelgia ir į prie administracinio nusižengimo bylos pridėtame eismo įvykio fiksavimo protokole užfiksuotus duomenis. Pažymėtina, kad apeliantas nukentėjusiojo vairuotą transporto priemonę pamatė mažiausiai prieš 19,6 metro (2,2 m motociklo padangų stabdymo žymės, 17,4 m motociklo slydimo ant šono žymės). Teismo vertinimu, toks atstumas yra pakankamas apeliantui įvertinus eismo dalyvių judėjimą apvažiuoti nukentėjusiojo vairuotą transporto priemonę jos nekliudant. Tačiau, kaip minėta, būtent apelianto pasimetimas ir dėl to staigus stabdymas (dėl kurio motociklas tapo nevaldomas, griuvo ir nučiuožė į nukentėjusiojo vairuotą transporto priemonę) yra eismo įvykio kilimo priežastis. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, V. Š. pateiktos versijos, kad eismo įvykis įvyko, nes automobilis nesustojo ant STOP linijos, o visą laiką judėjo 5 km/h greičiu, nepatvirtino ir jo surastas liudytojas S. Z..

14. Apygardos teismas papildomai atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek nukentėjusiojo A. M., tiek kartu su juo važiavusios G. M. parodymai apie įvykį, kurio metu buvo apgadintos apelianto ir A. M. vairuotos transporto priemonės, yra absoliučiai vienodi, be to, dalį jų patvirtina ir paties apelianto parodymai. Nors, žinoma, tiek A. M., tiek G. M. yra suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau pažymėtina tai, kad jų versijos apie įvykusį eismo įvykį negali būti suderintos, nes tam objektyviai nebuvo laiko. Eismo įvykis įvyko apie 16 val. 20 min., policijos pareigūnai, patruliuodami nustatytu maršrutu, apie 16 val. 25 min. pastebėjo įvykusį įvykį. Todėl manytina, kad tiek A. M., tiek G. M. apie įvykį nurodė tikrąsias jo aplinkybes, t. y. kad jie stovėjo prie STOP linijos, kai apeliantas, nesuvaldęs savo vairuoto motociklo, griuvo ir motociklas nučiuožė į nukentėjusiojo vairuotą automobilį. Pastebėtina tai, kad G. M. įvykio vietoje sustojusiam pareigūnui paaiškino: „Mes stovėjome, motociklas vienas atvarė į mus. Aš manau, kad jam kažkas <...> susvyravo ir vienas atvarė į mus“ (vaizdo įrašo „2021_0606_162459_336“ 2.57 min.); G. M. parodė: „Žinai, tuščias motociklas pareina į tave. Da jis bandė, žinai, gazą duot, kad prašoktų“ (vaizdo įrašo „2021_0606_162800_337“ 1.00 min.). Analogiškas aplinkybes savo 2021-06-06 paaiškinime nurodė ir nukentėjusysis, t. y. nurodė, kad sustojo ties STOP linija, laukė, kol pravažiuos motociklas, staiga motociklo vairuotojas susvirduliavo, nukrito nuo motociklo ir paleido motociklą vieną čiuožti Šilalės gatve. Pamatęs, kad motociklas čiuožia į jo vairuojamą automobilį, dar bandė išvengti eismo įvykio ir staigiai paspaudė akceleratoriaus pedalą, nuo STOP linijos pajudėjo apie 1 metrą į priekį, tačiau nepavyko išvengti susidūrimo. Pažymėtina, kad tiek G. M., tiek A. M. nurodytos aplinkybės ne tik absoliučiai sutampa tarpusavyje, jas patvirtina ir administracinio nusižengimo byloje esantys kiti įrodymai. Pirmiausia, vaido įrašuose užfiksuota nukentėjusiojo vairuoto automobilio padėtis (apie 1 m pravažiavus STOP liniją). Be to, kaip minėta, apelianto nurodoma aplinkybė dėl nukentėjusiojo automobilio judėjimo ar stovėjimo nuolat kinta. Iškart po įvykio pareigūnų kameromis „Body“ užfiksuota, kaip apeliantas nurodo, kad gal nukentėjusiojo automobilis judėjo. Vėliau, administracinio nusižengimo nagrinėjimo Institucijoje metu, apeliantas nurodė „nežinau, ar jis (nukentėjusiojo automobilis) buvo sustojęs“. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu apeliantas jau nurodė ne tik tai, kad nukentėjusiojo automobilis važiavo, bet įvertino net ir tai, kokiu greičiu jis galėjo važiuoti. Apibendrinant šias aplinkybes pastebėtina, kad apelianto paaiškinimai nuolat kinta, ir kiekvieną kartą paaiškindamas aplinkybes apie įvykį apeliantas jas aiškina pateikdamas maksimaliai sau naudingas versijas. Tuo tarpu, kaip minėta, nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės parodymai apie visas įvykio aplinkybes yra absoliučiai tarpusavyje sutampantys ir nekintantys viso proceso metu.

15. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Institucija pagrįstai apeliantą pripažino kaltu padarius ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021-10-11 nutartis, kuria paliktas galioti teisėtas ir pagrįstas Institucijos 2021-07-26 nutarimas, pripažintina teisėta ir pagrįsta, apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo teisėtą ir pagrįstą nutartį keisti ar naikinti, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o V. Š. atstovo apeliacinis skundas netenkinamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

16. Nukentėjusysis A. M. pateikė įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. už atsiliepimo surašymą advokatui sumokėjo 450 Eur.

17. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, tik pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atitinkamai ir administracinių nusižengimų teisenoje teismas, tik pripažinęs asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, priimdamas nutarimą (nutartį) turi teisę išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016 ir kt.).

18. Ši administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo V. Š. atstovo apeliacinį skundą, apeliacinis skundas šia nutartimi atmetamas. Todėl iš V. Š. A. M. priteisiamos jo apeliacinės instancijos teisme patirtos 450 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 666 straipsniu,

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021-10-11 nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir V. Š. atstovo advokato Vyganto Skladaičio apeliacinio skundo netenkinti.

Priteisti A. M. iš V. Š. 450 (keturis šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eduardas Maškevičius