Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

2022-07-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-442-408/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-08
Bylos Nr.
II-442-408/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00741-2022-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Virginijus Kalkauskas (pirm.)
Pareiškėjas
ir Kauno AVPK Administracinių nusižengimų
Institucija
Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-442-408/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00741-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 14.4; 21.8.4; 21.10.1(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. liepos 8 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas,sekretoriaujant Karolinai Venslovaitytei, Gitanai Levčenkaitei,

pareiškėjai ir Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. V. skundą Institucijai, priėmusiai nutarimą dėl vyriausiosios tyrėjos Augtarės Sasnauskaitės 2022-05-10 nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK:22163939030, panaikinimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos vyr. tyrėjos Augtarės Sasnauskaitės 2022-05-10 nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22163939030, R. V. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2022-03-25, 9.35 val., (duomenys neskelbtini) Kauno r., ji vedžiojo šunį be pavadėlio ir be antsnukio, dėl to šuo išbėgo į dviračių taką ir kliudė dviračiu važiavusį R. Š., kuris nuo dviračio nukrito ir apgadino dviračio ratą ir pedalą, tokiu būdu jam buvo padaryta turtinė žala. Tokiais savo veiksmais gyvūno (šuns) laikytoja pažeidė Lietyvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį ir Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse administracijos direktoriaus 2022-01-17 įsakymu Nr. ĮS-145 patvirtintų taisyklių Nr. 8.9 punktą. R. V. paskirta 150 eurų bauda ir ji įpareigota atlyginti nukentėjusiam 75 eurų žalą.

Skundą padavęs asmuo R. V. prašo panaikinti šį tyrėjos nutarimą. Savo skunde nurodė, kad nesutinka su tyrėjos nutarimu, nes mano, kad R. Š. pateikė melagingus duomenis apie įvykį, savo pareiškime nurodydamas, kad važiuojant pėsčiųjų/dviračių taku Kačerginės link, priekyje dviračiu važiavo moteris, šalia jos bėgo šuo, lenkiant, susilyginus su ja, šuo puolė dviratį ir bandė įkasti, dėl to nukentėjęs nuo dviračio nukrito. Pareiškėja mano, kad šuo tikrai nebandė įkasti, tiesiog ji ir šuo iš išgąsčio riktelėjo, o šuo pasisuko link dviratininko ir buvo parblokštas, abu išsigando didelio greičio, kuriuo lėkė R. Š.. Šuo iš karto atikėlė ir pribėgo prie jos ir atsisėdo, nes jis yra neagresyvus, dresuotas. Yra liudininkų, kurie matė, kad pirmyn važiuojant savo šunį ji buvo prisirišusi, tačiau įvykus incidentui, kai kitas šuo pribėgo ir puolė ją, ji išsinarino ranką, todėl grįžtant namo, šunį paleido bėgti šalia. Prašo dar kartą patikrinti faktus, o ji galės surasti liudininkus dėl pirminio incidento, kai pasitempė ranką. Pripažįsta, kad šuo buvo neparištas, tačiau mano, kad tai buvo abipusė kaltė, nes R. Š. teikia melagingus parodymus, o jos šuo yra draugiškas.

Institucija atsiliepime į skundą nurodė, jog iš bylos duomenų matyti, kad 2022-03-25 9.35 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini)R. V. vedžiojo šunį be pavadėlio ir antsnukio, dėl to šuo išbėgo į dviračių taką ir kliudė dviračiu važiavusį R. Š., dėl to jis važiuodamas dviračiu nuvirto ir apgadino dviračio ratą ir pedalą, jam buvo padaryta turtinė žala. Tokiais savo veiksmais R. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje. Pagal šį nusižengimą pradėta administracinio nusižengimo teisena ROIK 22163939030. Teisena pradėta 2022-03-27 per ePolicija.lt portalą gavus R. Š. skundą. Skunde jis nurodė, kad „Važiuojant pesciuju/dviraciu taku (duomenys neskelbtini)link, priekyje dviračiu važiavo moteris ir salia jos bego šuo, lenkiant susilyginus su ja šuo puolė dvirati/bande ikasti ko pasėkoje nukritau nuo dviračio. Bandant pasikelti pastebėjau kad šuo palaidas, be antsnukio – pradėjau saukti kad seimininke pasiimtu ir nedelsiant prisirisiu suni, tačiau ji buvo su didėlėmis ausinėmis (spėju prastai girdėjo) delse tai daryti ir jau išgirdus ramino kad neva jos šuo nekanda. Atsikėlęs pamačiau kad dviratis smarkiai apgadintas sulankstytas priekinis ratas, luze pedalai ir t.t....“ (kalba netaisyta). Skunde R. Š. nurodė, kad dėl apgadinto dviračio patyrė 75 eurų žalą.

ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė asmenims už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Tai blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnis reglamentuoja gyvūnų laikytojų teises ir pareigas. 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad „Gyvūnų laikytojai privalo:<...> nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga“; 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas reglamentuoja, kad „Gyvūnų laikytojai privalo:<...> laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų“; 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas reglamentuoja, kad „Gyvūnų laikytojai privalo:<...> užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui“; <...> nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų“. Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų 2022-01-17 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-145, 8.9. p. reglamentuoja, kad „Gyvūnų laikytojas, be Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų pareigų, turi:<...> garantuoti ir užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų“; 8.11. p. reglamentuoja, kad „Gyvūnų laikytojas, be Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų pareigų, turi:<...> Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka atlyginti laikomų gyvūnų padarytą žalą“; 46 punktas reglamentuoja, kad „Laiptinėse, koridoriuose, viešosiose vedimo vietose gyvūnai, atsižvelgiant į gyvūnų rūšies bei veislės ypatumus, nešami, laikomi rankose, specialiuose narveliuose, kuprinėse ir pan., ar vedami tik su pavadėliu. Pavojingi šunys turi būti vedami su pavadėliu ir su antsnukiu. Šunys ir kiti gyvūnai neturi kelti grėsmės, nepakenkti praeiviams, aplinkiniams gyvūnams. Esant pašaliniams asmenims, kitiems gyvūnams, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Šunys žmonių susibūrimo vietose (gatvėse, keliuose, autobusų stovėjimo stotelėse, prie parduotuvių, turguje, lifte ir pan.) turi būti su antsnukiais ir pavadėliais.“ Pareiškėja skunde neišreiškia konkrečiai suformuluotų prašymų, skunde nėra aiškiai išskirtos prašomosios dalies. Apie tokius galima spręsti iš skundo konteksto. R. V. neneigia, kad šunį vedžiojo be antsnukio ir pavadėlio, neneigia, kad įvyko įvykis. Pareiškėja prašo „pakartotinai peržiūrėti bylą“, nes jos nuomone „tai buvo abipusė kaltė“. R. V. skunde nurodo, kad R. Š. melagingai pateikė duomenis, kad šuo puolė dviratį/bandė įkasti. Nurodo, kad šuo tikrai nebandė įkasti, o tiesiog nuo jos riktelėjimo pasisuko link dviratininko ir buvo parblokštas, nurodė, kad šuo neagresyvus, dresuotas ir draugiškas. Pareiškėjos nuomone R. Š. važiavo dideliu greičiu.

Aptartos teisinės ir administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės sudarė pagrindą bylą nagrinėjančiam pareigūnui prieiti prie išvados, kad R. V. įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje. Ankščiau aptartų Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių reikalavimų nesilaikymo ir pažeidimo pasekmė – R. V. neprižiūrėtas, nepririštas ir pavadėliu nekontroliuojamas šuo susidūrė su dviračiu važiuojančiu R. Š., dėl to jis nukrito nuo dviračio bei buvo apgadintas dviratis, R. Š. padaryta žala. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių reikalavimų nesilaikymas ir pažeidimas tiesiogiai priežastiniu ryšiu susiję su įvykiu, kurio metu atsirado žala asmens turtui. Institucija laikosi pozicijos, kad R. V. įvykdyta veika kvalifikuota teisingai ir ANK 346 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bauda jai paskirta teisėtai.

Institucijos nuomone, šioje administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ir pateikta faktų apie pareiškėjos padarytą administracinį nusižengimą. Pareiškėjos skundo argumentus vertina kritiškai, nes jie nepaneigia padaryto administracinio nusižengimo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta mano, kad Institucija elgėsi teisėtai ir pagrįstai, laikydamasi įstatymo normų ir prašo teismo 2022-05-10 nutarimą Nr. 20-ANR_N-8397-2022 byloje ROIK 22163939030, palikti nepakeistą, o R. V. skundo netenkinti.

Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jai pranešta. Paskambinus telefonu ji nurodė, kad jos manymu nėra reikalo jai eiti į teismą ir, kad skundas gali būti išnagrinėtas be jos.

Institucijos atstovas apie posėdį informuotas tinkamai, atsiliepime į skundą nurodo, kad pageidauja, kad skundas būtų išnagrinėtas atstovui nedalyvaujant.

Skundas netenkintinas.

Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tuo tarpu ANK 7 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 618 straipsnyje nurodytas nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinys – be kitų reikalavimų, nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Teismo nuomone, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

R. V. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, padarymo, nurodant, kad ji pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnį ir Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų 2022-01-17 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-145, 8.9. p.

ANK 346 straipsnio 4 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Šio nusižengimo sudėtis yra materiali, todėl, tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi būti nustatyti ne tik žalingi padariniai, bet ir priežastinis ryšys tarp asmens neteisėtų veiksmų ir žalingų padarinių. Minimo straipsnio dispozicijoje nurodytos normos yra blanketinės, nukreipiančios į kitus teisės aktus.

Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 8.9 punkte yra įtvirtinta, kad gyvūno laikytojas, be Gyvūnų gerovės apsaugos įstatyme nurodytų pareigų, turi garantuoti ir užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. V. neneigė, kad šuo įvykio metu buvo be pavadėlio ir be antsnukio, tačiau teigė, kad šuo yra draugiškas, dresuotas, tik tuo metu ir ji, ir šuo išsigando, kad nukentėjęs pro ją pravažiavo dideliu greičiu, todėl dėl to, kas atsitiko, mano, kad tai abipusė kaltė. Be to mano, kad nukentėjęs meluoja, nurodydamas, kad šuo bandė jam įkasti. Teigia, kad šuo nebandė įkasti, o buvo parblokštas dviratininko.

Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo atlikti visi privalomi ir būtini procesiniai veiksmai – apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, R. Š. pripažintas nukentėjusiuoju, padarytos apgadinto dviračio fotonuotraukos.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad surinktų įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, abejoti byloje esančiais įrodymais nėra pagrindo. Būtent šuns laikytojas atsako už tinkamą savo šuns laikymą, kad šuo negalėtų pabėgti. Taigi, R. V., būdama atsakinga už savo šunį, už tinkamą jo laikymą viešose vietose ar žmonių susibūrimo vietose, esant pašaliniams asmenims, už tai, kad jis nepadarytų žalos kitiems asmenims, jų sveikatai ar turtui, privalėjo imtis visų įmanomų ir pakankamų priemonių, kad jos šuo būtų su tinkamomis apsaugos priemonėmis, nepasišalintų nuo jos vienas ir nepadarytų žalos kitiems asmenims. Analizuojamu atveju pareiškėja į posėdį atvykti nepageidavo, manė, kad teismas gali skundą nagrinėti ir be jos. Teimas kritiškai vertina pareiškėjos R. V. manymą, kad R. Š. melavo, nurodydamas, kad šuo puolė dviratį/bandė įkasti. Asmenų paradigminis juos supančios aplinkos suvokimas negali būti vertinamas, kaip melas. R. Š. savo skunde nurodydamas šį, jo suvokimu galimą, vertinimą, nemelavo, o taip suvokė jį supančią aplinką ir staiga iškilusią aplinkybę, kaip grėsmę. Be to nei R. Š., nei pareiškėjos R. V. parodymai dėl šuns ketinimų yra nepatikrinami, jų buvimo ar nebuvimo neįmanoma įrodyti ar paneigti. Duotuoju atveju R. Š., pirmą kartą matydamas konkretų šunį, akimirksniu trukusį laikotarpį suprato, kad šuo ketina jam įkasti, išsigando, krito nuo dviračio ir jį apgadino, o tuo tarpu R. V., žinodama savo šunį ir jo elgesį mano, kad šuo neketino R. Š. įkasti. Tiesioginių šio konkretaus įvykio liudytojų pareiškėja nenurodė, teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad jų ir nėra, o tai, kad pareiškėja galėtų surasti asmenis – liudytojus, kurie galimai patvirtintų kažkokį pirminį incidentą, kuomet ji pasitempė ranką, jokios įrodomosios reikšmės dėl šio konkretaus pažeidimo neturi.

Taigi, teismas konstatuoja, kad tiek R. Š., tiek R. V. įvykio suvokimas nepašalina R. V. kaltės dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių reglamentuojamų reikalavimų nesilaikymo ir pažeidimo, o tuo pačiu ir dėl ANK 346 straipsnio 4 dalies pažeidimo.

Atsižvelgiant į tai, kas aprašyta konstatuotina, kad įvertinus visus kitus byloje surinktus įrodymus, jie vieni kitiems neprieštarauja, papildo vieni kitus ir yra pakankami spręsti, jog R. V., būdama atsakinga už savo šunį, už tinkamą jo laikymą, už tai, kad jis nekeltų grėsmės, nepakenktų preiviams ar aplinkiniams gyvūnams, neišbėgtų ir nedarytų žalos kitiems asmenims, jų turtui ir sveikatai, nekeltų pavojaus aplinkai, nesiėmė tam pakankamų priemonių, visa tai paneigia pareiškėjos teiginius, jog ji nepadarė administracinio nusižengimo, už kurį jai paskirta administracinė nuobauda.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2022-03-25 (duomenys neskelbtini) Kauno r., R. V. vedžiojo šunį be pavadėlio ir be antsnukio, dėl to šuo išbėgo į dviračių taką ir kliudė dviračiu važiavusį R. Š., kuris nuo dviračio nukrito ir apgadino dviračio ratą ir pedalą, tokiu būdu patyrė turtinę žalą. Priešingai, negu tvirtinama skunde, nekelia abejonių faktas, kad R. Š. kliudė šuo, kurio laikytoja yra būtent R. V.. Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta pareiga yra numatyta būtent šuns laikytojui, kuri šiuo atveju yra pareiškėja, taigi ji nagrinėjamu atveju pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį ir nubausta. Būtent R. V. kilo pareiga užtikrinti, kad jos laikomas šuo nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta pareiga yra bendro pobūdžio pareiga, kurios privalo laikytis visų gyvūnų turėtojai, kadangi, kaip minėta, atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 6 dalį šiuo atveju kyla būtent gyvūno laikytojui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Augtarės Sasnauskaitės 2022-05-10 nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22163939030 yra teisėtas, pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, o R. V. skundas netenkintinas.

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. V. skundo netenkinti.

Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Augtarės Sasnauskaitės 2022-05-10 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22163939030, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Virginijus Kalkauskas