Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,

2016 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, atstovaujamai Klaipėdos skyriaus, dėl 2016 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-535-4367 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ši administracinė byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999-01-14 įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016-07-01, nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (minėta, toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2016 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-535-4367 (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriuo pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2016 m. kovo 9 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-24310-15 įtariamosios L. R. atžvilgiu bei sustabdyti minėtą ikiteisminį tyrimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas V. J. 2016 m. kovo 16 d. prašymu Nr. (2.3)KLTP-1-535 kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2016 m. kovo 9 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-24310-15 L. R. atžvilgiu ir 2016 m. kovo 10 d. nutarimą sustabdyti minėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 18-22). Tarnybos Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, 2016 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-535-4367 atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą tuo pagrindu, kad pareiškėjas V. J. nėra sumokėjęs 778,06 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias buvo įpareigotas sumokėti nutraukus antrinės teisinės pagalbos teikimą dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo antrine teisine pagalba (b. l. 40).

Pareiškėjas turi konstitucinę teisę į teisminę gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis). Šis konstitucinis principas įtvirtintas ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (minėta, toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, jog asmuo manytų, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-5 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, 2008 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-884/2008, 2012 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2258/2012, 2012 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2025/2012, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-712-492/2016 ir kt.).

Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-610-15 pareiškėjui nuspręsta teiki antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje dėl jo 2015 m. sausio 23 d. Telšiuose patirtų sužalojimų (dėl galimai padaryto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje), rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme (b. l. 43-44). Minėtu sprendimu paskirtas advokatas J. K. (J. K.). Šis sprendimas galiojo iki 2016 m. balandžio 15 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjekto veiksmai naikinant ar keičiant savo priimtą sprendimą yra susiję su įstatymų viršenybės ir teisėtumo principų įgyvendinimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas. Šis principas, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu. Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (žr. 2014 m. spalio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A624-1563/2014; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014; 2012 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-227/2012; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-151/2012; 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-2104/2012).

Nagrinėjamu atveju teisė panaikinti savo priimtą sprendimą Tarnybai nesuteikta ir ginčo santykius reglamentuojančio teisės akto – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas). Byloje taip pat nenustatyta, kad Tarnyba, panaikindama ginčijamą sprendimą, taisė šio sprendimo klaidas. Priešingai, Tarnyba 2016 m. gegužės 13 d. sprendime iš naujo kvalifikavo pareiškėjo 2016 m. kovo 16 d. prašymą ir laikė jį prašymu pratęsti antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 punktą, kai antrinė teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip metus, kasmet nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos pareiškėjas privalo pateikti šį sprendimą priėmusiai institucijai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytos formos metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti Ši deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip praėjus 5 darbo dienoms nuo metų pabaigos. Įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad kai teikiama antrinė teisinė pagalba trunka ilgiau kaip metus, Tarnyba, praėjus metams nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos, kasmet patikrina, ar asmuo, remiantis pateikta deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti, turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šį įstatymą ir per šio straipsnio 2 dalyje nustatytus terminus priima naują sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.

Kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, Tarnyba, praėjus metams nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos ir gavusi pareiškėjo pateiktą deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti, priima naują sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui kreipusis į Tarnybą su 2016 m. kovo 16 d. prašymu, nuo Tarnybos 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPA-610-15 suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dar nebuvo praėjęs vienerių metų terminas (b. l. 43–44), todėl Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo priimti naujo sprendimo dėl antrinės teisinė pagalbos teikimo pareiškėjui.

Be to, iš pareiškėjo 2016 m. kovo 16 d. prašymo matyti, kad pareiškėjas į Tarnybą kreipėsi dėl advokato J. K. galimo neveikimo, inter alia prašydamas suteikti naują advokatą, kadangi advokatas J. K. neskundė prokuratūros priimtų procesinių dokumentų.

Pagal Įstatymo 18 straipsnio 8 dalį, antrinę teisinę pagalbą visose proceso ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas. Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima Tarnyba.

Taigi, aptartos teisės normos leidžia spręsti, kad pareiškėjui yra suteikta teisė kreiptis į Tarnybą dėl advokato pakeitimo. Įvertinus aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Tarnybai, kaip viešojo administravimo subjektui, nesuteikta teisė panaikinti savo pačios priimtą sprendimą. Nagrinėjamu atveju ypač pabrėžtina tai, kad Tarnyba ginčijamą sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui priėmus nagrinėti pareiškėjo skundą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo bei apie tai informavus Tarnybą. Atsižvelgus į tai, aptarti Tarnybos veiksmai vertinti kaip neteisėti ir nesąžiningi, atlikti piktnaudžiaujant suteiktais įgaliojimais.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 16 d. prašymu į Tarnybą inter alia kreipėsi, prašydamas suteikti (pakeisti) advokatą, kadangi Tarnybos 2015 m. balandžio 10 d. sprendimu suteikta teisinė pagalba nėra teikiama tinkamai. Kaip matyti iš Tarnybos 2016 m. gegužės 13 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui pratęstas antrinės teisinės pagalbos teikimas, apie šias aplinkybes nėra pasisakyta, t. y. minėtas pareiškėjo prašymas nebuvo išspręstas.

Atsižvelgiant į nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo naikinti savo pačios priimto administracinio akto, juo labiau kad vėliau priimtu 2016 m. gegužės 13 d. Tarnybos sprendimu buvo sprendžiami kiti klausimai nei turėjo būti išspręsti ginčijamame Tarnybos 2016 m. kovo 23 d. sprendime, todėl pareiškėjo skundas tenkinamas, panaikinamas Tarnybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-535-4367.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija galiojusi iki 2016-07-01) 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J. skundą patenkinti, panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-535-4367.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.