- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-08-26
- Bylos Nr.
- 1-1136-1083/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24981-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Kaltinamasis
- A. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Mociškienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. Ž. 2019 m. birželio 14 d., apie 15 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę A. K. ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. K. sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą, o būtent: sėdinčiai nukentėjusiajai A. K. spyrė vieną smūgį koja į krūtinę, pataikydamas į kairę pusę, po ko nukentėjusiajai A. K. atsigulus į lovą rankomis čiupo už abiejų kojų čiurnų, jėga ištempė iš lovos, dėl ko nukentėjusioji kairės kojos keliu trenkėsi į grindis, tuomet suėmė abejomis rankomis nukentėjusiosios A. K. dilbius ir juos tempė, kojomis spyrė ne mažiau keturių smūgių į abejas nukentėjusiosios kojas, pataikydamas į blauzdas ir šlaunis, taip padarė nukentėjusiajai A. K. poodines kraujosruvas dešiniame ir kairiame dilbiuose, krūtinės kairėje pusėje, dešinėje šlaunyje, kairio kelio sąnario srityje ir kairėje blauzdoje.
2. Kaltinamasis A. Ž. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. birželio 14 d. apie 15 val. namuose, išgertuvių metu kilus konfliktui, spyrė vieną kartą koja sugyventinei A. K. į krūtinę, pataikė į kairę pusę. Po to A. K. atsigulė, o jis norėjo, kad ši atsikeltų, todėl suėmė rankomis stipriai jai už čiurnų ir ištempė iš lovos, ji griuvo ant grindų. Nukentėjusiajai A. K. nugriuvus jis norėjo, kad ji atsistotų, todėl suėmė ją rankomis už riešų ir stipriai tempė, o kai ji nesikėlė ir stovėjo ant grindų keturiomis, ėmė spardyti jos kojas (galėjo spirti keturis kartus ir pataikyti į šlaunis bei blauzdas). Mano, kad tikrai A. K. sukėlė fizinį skausmą. Dėl to nuoširdžiai gailisi. Įvykio metu buvo neblaivus, prieš tai gėrė kelias dienas. Alkoholis padarė įtaką jo elgesiui, blaivus nebūtų taip pasielgęs. Po įvykio atsiprašė nukentėjusiosios A. K., tačiau jiedu kartu nebegyvena (65, 72–73 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
3.1. nukentėjusiosios A. K. parodymais apie tai, kad iki įvykio apie 8 metus gyveno kartu su sugyventiniu A. Ž., adresu (duomenys neskelbtini). Su juo vedė bendrą ūkį. Kartu su sugyventiniu dažnai vartojo alkoholį, paskutines tris dienas prieš įvykį taip pat vartojo alkoholį kartu su sugyventiniu A. Ž.. 2019 m. birželio 14 d. apie 12.30 val. ji grįžo į namus, kur A. Ž. jau buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir pradėjo jai siūlyti išgerti. Jis gėrė degtinę, o ji išgėrė alaus. Vartojo alkoholį kartu, būdami svetainėje. Apie 15 val. jis pradėjo sakyti, kad ji jam neištikima. Ji tylėjo, nieko nesakė. Po to A. Ž. spyrė jai, sėdinčiai svetainėje ant lovos, į krūtinę ir pataikė į krūtinės kairę pusę, jai labai skaudėjo. Ji nuėjo į miegamąjį atsigulti. Jai gulint lovoje į miegamąjį atėjo A. Ž., liepė jai keltis, vartojo necenzūrinius žodžius. Tada jis abejomis rankomis stipriai sučiupo jai už abiejų kojų čiurnų ir ištempė iš lovos. Kai A. Ž. sučiupo už kojų, jai skaudėjo kojas. Kai ji griuvo ant grindų, ji spėjo pasiversti ant šono, kad visu kūnu neatsitrenktų į grindis ir tuomet kairiu keliu atsitrenkė į grindis, jai skaudėjo kelį. Tada jai suklupusiai ant grindų A. Ž. abejomis rankomis pačiupo už abiejų rankų riešų ir tempė, jai taip pat skaudėjo. Po to A. Ž. ėmė viena koja ją spardyti, spyrė ne mažiau keturių kartų į abi kojas, pataikydamas į blauzdas ir į šlaunis, jai skaudėjo. Po įvykio su A. Ž. nebegyvena, jam atleisti neketina ir su juo nebesitaikys. Jis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, bet anksčiau ji nesikreipė pagalbos (5, 28–29, 34–35 b. l.);
3.2. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini); įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, niekas nepaimta (11–16 b. l.);
3.3. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad 2019 m. birželio 14 d. 21.33 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), sugyventinis muša pranešėją, vaikų nėra; nustatyta, kad policiją kvietė A. K.; įvykio vietoje nustatyta, kad neblaivus sugyventinis A. Ž. smurtavo prieš sugyventinę A. K.; smurtą patyręs asmuo A. K. paaiškino, kad smurtas pasireiškė fizinio skausmo sukėlimu, kai neblaivus sugyventinis jai su koja spyrė į dešinę ranką ties petimi ir spyrė į dešinę koją ties kelio sąnariu; akivaizdžių smurto žymių nepastebėta, tik matėsi ant dešinės kojos mėlynė nuo ankstesnių sumušimų; smurtą galintys rodyti požymiai neužfiksuoti; smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje nieko neaiškino, elgėsi ramiai, jis buvo sulaikytas (22–23 b. l.);
3.4. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad A. K. nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame ir kairiame dilbiuose, krūtinės kairėje pusėje, dešinėje šlaunyje, kairio kelio sąnario srityje ir kairėje blauzdoje; sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai aštuonių trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, spardant ar panašiai; galimybė susižaloti pačiai A. K. mažai tikėtina, tam prieštarauja sužalojimų lokalizacija ir pobūdis; tikėtina, kad nustatytų sužalojimų padarymo metu A. K. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas; dėl nustatytų sužalojimų A. K. sveikata sutrikdyta nežymiai (21 b. l.);
3.5. asmens neblaivumo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu protokolu, iš kurio matyti, kad 2019 m. birželio 14 d. 22.49 val. A. Ž. buvo nustatytas 2,48 ‰ girtumas (25 b. l.).
4. Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis A. Ž. 2019 m. birželio 14 d., apie 15 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę A. K. ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. K. sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo A. Ž. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
5. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokurorė pagrįstai galėjo kaltinamajam A. Ž. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, 2019 m. rugpjūčio 19 d. buvo surašytas pranešimas (90–92 b. l.), kuriame nurodyta, jog jis žino apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės, jis sutinka su prokurorės sprendimu, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
6. Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
7. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (neteistas; administracine tvarka nebaustas; nedirba ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje; psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neregistruotas) (78, 80–88 b. l.)), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybės. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. Ž. paskyrus prokurorės siūlomą bausmę, kurios trukmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinama vienu trečdaliu.
8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis A. Ž. smurtauja nebe pirmą kartą (23, 29 b. l.), jis smurtą panaudojo prieš savo šeimos narę – sugyventinę, todėl kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
9. Kaltinamasis A. Ž. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. birželio 14 d. 22 val. iki 2019 m. birželio 15 d. 10.38 val. (51, 53 b. l.). Šis kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 para) įskaitomas į jam skiriamos bausmės laiką.
10. Užbaigiant procesą spręstinas ir kardomosios priemonės klausimas. Kaltinamajam 2019 m. birželio 15 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (55–56 b. l.), kuri paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui – panaikinama.
11. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, taip pat nėra proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas
nusprendžia:
A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės apribojimo 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi įpareigoti A. Ž. per visą laisvės apribojimo laikotarpį: 1) dirbti arba būti užsiregistravusiu Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti A. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti A. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 1 (vieną) parą, prilyginant ją 2 (dviems) laisvės apribojimo dienoms.
A. Ž. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui – panaikinti.
Nesutikdamas su paskirta bausme A. Ž. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jam, o jeigu jis išvykęs – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmę. A. Ž. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.