- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- e2S-398-340/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37435-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- D. Š.-A.
- Atsakovas
- I. G., K. P., K. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. Š.-A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. Š.-A. ieškinį atsakovams I. G., K. P. ir K. S. dėl iškeldinimo ir nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. Š.-A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydama pripažinti 2019 m. rugsėjo 10 d. Patalpų nuomos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento; iškeldinti atsakovus K. P. bei K. S. su jiems priklausančiais daiktais iš namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įpareigojant juos šias patalpas perduoti ieškovei per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje uždrausti atsakovams K. P. ir K. S. bei kitiems tretiesiems asmenims, nesantiems minėto namo savininkais, valdyti ir naudotis namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei žemės sklypu esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir jame esančiais kitais statiniais, suteikti šį turtą panaudai ar kitaip suvaržyti, bei įpareigoti atsakovą K. P. perduoti nurodytą turtą saugoti ieškovei, įpareigojant atsakovus netrukdyti ieškovei patekti į namą bei kitą nurodytą turtą ir įgyvendinti ieškovei savininkės teises. Prašymas grindžiamas iš esmės tuo, kad atsakovai K. P. ir K. S. nuomos sutarties pagrindu neteisėtai naudojasi turtu, nes atsakovė I. G. neturėjo teisės jo išnuomoti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi ieškovės D. Š.-A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovų, kaip nuomininkų, nesąžiningumą, sprendė, jog nėra pagrindo varžyti atsakovams galimybę įgyvendinti savo, kaip ginčo objekto nuomininkų, teises. Teismas pažymėjo, jog tenkinus ieškovės prašymą būtų suteiktas prioritetas ieškovės interesų apsaugai, o tai neatitiktų reikalavimo, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui ir nepažeisti bylos šalių interesų bei poreikių pusiausvyros. Išimtinių priežasčių, kodėl ieškovės galimai pažeistoms materialiosioms teisėms teisinė apsauga procesinio teisinio pobūdžio priemonėmis turėtų būti suteikta anksčiau nei ieškinio tenkinimo atveju, nenustatyta. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas, todėl teismas prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė D. Š.-A. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Nagrinėjamu atveju nebus neproporcingai pažeistos atsakovų, kaip nuomininkų teisės, kadangi ieškovė, pateikusi negatorinį ieškinį dėl iškeldinimo, gina savo, kaip savininko, nuosavybės teisę į namą, kuriuo neteisėtai naudojasi nuomininkai.
5.2. Atsakovų veiksmais ieškovei, kaip turto savininkei, yra daroma tiek tiesioginė žala (nuomininkai gyvena name, yra naudojami daiktai, tiek patalpos, tiek daiktai dėvisi ir praranda vertę), tiek ir netiesioginė žala (negautos pajamos), kas akivaizdžiai pažeidžia ginčo šalių interesų pusiausvyrą ir suponuoja, kad atsakovams toliau leidžiant gyventi ginčo name, sukeltų nuostolių suma tik didės, o tai gali sąlygoti naujus ginčus ateityje.
5.3. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti atsakovų atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
7. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.
8. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-242-178/2016).
9. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi taisyklės, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo toje byloje priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Taigi teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti pareikštų reikalavimų pobūdį. Tik tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų tikslą ir paskirtį.
10. Nagrinėjamoje byloje ieškovė D. Š.-A. pareiškė ieškinį atsakovams I. G., K. P. ir K. S., prašydama pripažinti 2019 m. rugsėjo 10 d. Patalpų nuomos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento; iškeldinti atsakovus K. P. bei K. S. su jiems priklausančiais daiktais iš namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įpareigojant juos šias patalpas perduoti ieškovei per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kaip jau minėta, teismas turi teisę taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios tiesiogiai susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, padeda užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą; laikinosios apsaugos priemonės, kurios neužtikrina ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo, negali būti taikomos. Šiuo atveju ieškovė D. Š.-A. prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams K. P. ir K. S. bei kitiems tretiesiems asmenims, nesantiems minėto namo savininkais, valdyti ir naudotis namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei žemės sklypu esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir jame esančiais kitais statiniais, suteikti šį turtą panaudai ar kitaip suvaržyti, bei įpareigoti atsakovą K. P. perduoti nurodytą turtą saugoti ieškovei, įpareigojant atsakovus netrukdyti ieškovei patekti į namą bei kitą nurodytą turtą ir įgyvendinti ieškovei savininkės teises. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymu niekaip nebūtų užtikrintas būsimo byloje priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymas. Pažymėtina, jog šiuo atveju net ir netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas netaptų neįmanomu ir iš esmės nepasunkėtų, t. y. net ir tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas ir ginčijama Patalpų nuomos sutartis būtų pripažinta negaliojančia, atsakovų iškeldinimas nepasunkėtų ir netaptų neįmanomu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirties, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jas taikyti.
11. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės atskirajame skunde nurodomos aplinkybės apie jai daromą tiek tiesioginę, tiek ir netiesioginę žalą, galėtų būti reikšmingos nagrinėjant bylą iš esmės, tačiau jos nėra tiesiogiai susijusios su nagrinėjamoje apeliacine tvarka byloje keliamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl ieškovės D. Š.-A. atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.