Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja: Danguolė Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-428-238/2015;

Teisėja: Jolanta Damulienė Proceso Nr. 1-17-3-00018-2014-8;

2015 m. balandžio 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Rimo Švirino ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant privačiai kaltintojai, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. U., jos atstovui advokatui Valteriui Aleknai, nuteistajam A. G., jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant A. G. per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš A. G. priteista L. U. naudai 12,74 Eur turtinei žalai atlyginti, 289,62 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1316,03 Eur teisinės pagalbos išlaidos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 19 d., apie 16.30 val., Jonavos m., Žeimių g. ties namu Nr.15 sudavė nukentėjusiajai L. U. du kartus kumščiu į dešinės akies sritį ir kaktą, nuo smūgių šiai parkritus, jis spyrė jai 7-8 kartus į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai L. U. poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, kaktos sumušimą, poodines kraujosruvas abiejose šlaunyse, kairio kelio srityje, tuo nežymiai sutrikdė L. U. sveikatą.

Atsikirtimuose į A. G. apeliacinį skundą nukentėjusioji L. U. prašo apelianto A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Teismo posėdyje nuteistasis A. G. ir jo gynėjas Raimundas Gargasas palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Nukentėjusioji L. U. ir jos atstovas advokatas Valteris Alekna prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos, jog teismas savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaudamasis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Be to, pažymėtina, jog įrodymų vertinimas yra išimtinai teismo prerogatyva, todėl tai, jog teismo išvados nesutampa su apelianto subjektyviu duomenų vertinimu, nėra pagrindas teigti, jog įrodymai ištirti ir įvertinti netinkamai, o nuosprendis nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. G. padarė LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pripažindamas apeliantą kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta.

LR BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Nuteistojo A. G. veika pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, nes byloje nustatyta, kad jis smurtavo prieš nukentėjusiąją L. U. ir ją sužalojo, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje surinktas visetas duomenų pagrįstai leido teismui daryti išvadą, kad A. G. 2012 m. gruodžio 19 d., apie 16.30 val., Jonavos m., Žeimių g. ties namu Nr.15 sudavė nukentėjusiajai L. U. du kartus kumščiu į dešinės akies sritį ir kaktą, nuo smūgių šiai parkritus, jis spyrė jai 7-8 kartus į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai L. U. poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, kaktos sumušimą, poodines kraujosruvas abiejose šlaunyse, kairio kelio srityje, tuo nežymiai sutrikdė L. U. sveikatą. Nors apeliantas kaltu dėl šios veikos padarymo neprisipažino bei nurodė, kad teismas padarė neteisingą išvadą, pripažindamas jį kaltu ir nuteisdamas, byloje visiškai nėra objektyvių, patvirtinančių jo kaltę, įrodymų, tai pat jam nebuvo jokio pagrindo tyčia vartoti smurtą L. U. atžvilgiu, tačiau jo kaltę patvirtina byloje surinkta ir teisme ištirta medžiaga: nukentėjusiosios skundas privataus kaltinimo tvarka, specialisto išvada Nr. G3357/12(02), kurioje L. U. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, kaktos sumušimas, poodinės kraujosruvos abejose šlaunyse, kairio kelio srityje, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti galimai tiriamosios nurodytu laiku, t. y. 2012-12-19, o sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat teismo posėdžio metu duoti nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad skunde nurodomu metu A. G. kumščiu jai sudavė du kartus į dešinės akies sritį, nuo smūgio ji nugriuvo, po to jai gulinčiai spyrė 7-8 kartus į įvairias kūno vietas, tuo jai buvo padaryti sužalojimai dešinėje akyje, kaktoje, abejose šlaunyse, blauzdoje, padaryti sužalojimai jai sukėlė fizinį skausmą, buvo sutrikdyta jos sveikata, ji patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą. Liudytoja A. G. apie įvykį paaiškino analogiškai, kaip ir nukentėjusioji L. U.. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ta aplinkybė, jog įvykio dieną Jonavos policijos komisariate pareiškimas buvo priimtas tik iš A. G. ir jame užfiksuotas tik jos ir A. G. konfliktas, nepaneigia L. U. parodymų, kad įvykio metu ji taip pat buvo sužalota A. G.. Teismui abejonių, kad nuteistasis vartojo smurtą prieš L. U., nekyla, įrodymų jo kaltei pagrįsti visiškai pakanka. Teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusios L. U. bei liudytojos A. G. parodymų patikimumu, nes juos patvirtina ir specialisto išvada. Apeliantas skunde nurodo, kad L. U. specialistei nurodė, jog buvo sumušta 2012-12-19 apie 18 val., skirtingai, nei teigė viso proceso metu, tačiau toks neatitikimas negali būti pakankamas pagrindas konstatuoti visų nukentėjusiosios parodymų nepatikimumą, taip pat ir kitų tai patvirtinančių įrodymų nepatikimumą, kadangi L. U., nurodydama tik maždaug 1,5 val. vėlesnį laiką, galėjo suklysti. Be to, įvertinama ta aplinkybė, kad pats A. G. neneigia aplinkybės, kad 2012-12-19 kilo konfliktas tarp jo ir L. U., po to visi nuvyko į policiją. O tai patvirtina aplinkybę, kad jie buvo susitikę ir konfliktavo.

Pažymėtina ir tai, kad teismas visiškai pagrįstai A. G. bei jo motinos liudytojos J. G. parodymus vertino kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi šie parodymai buvo paneigti kitų byloje esančių įrodymų visuma.

Apeliantas nurodo, jog teisme PK darbuotojas J. M. patvirtino, kad jis priėmė A. G. pareiškimą, ir kad nebuvo jokios kalbos apie tai, kad buvo sumušta ir L. U., bet tokių liudytojo parodymų teismas nevertino. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, jog ekspertė Zofija Makšimaitė teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad poodinės kraujosruvos gali išryškėti praėjus nuo vienos iki keturių valandų, retesniais atvejais – ir dar vėliau, po sužalojimo, priklausomai nuo asmens imuninės sistemos, kitų savybių. Taigi darytina išvada, jog tuo metu, kai A. G. pateikė protokolą – pareiškimą dėl jos sumušimo, t. y. 2012-12-19, apie 17 val., L. U. veide galėjo nesimatyti jokių sumušimo žymių, ir tai niekaip nepaneigia nukentėjusiosios parodymų dėl jos sužalojimo. Kaip jau buvo minėta, vien tai, kad A. G. savo pareiškime nenurodė, jog buvo sumušta ir jos motina, niekaip nepatvirtina fakto, kad to apskritai nebuvo, kadangi kiekvienas asmuo, rašantis pareiškimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodo tas aplinkybes, kurios jam atrodo svarbios, ir neprivalo nurodyti veiksmų, padarytų kitiems asmenims.

Apeliantas skunde teigia, kad jam nebuvo jokio pagrindo tyčia vartoti smurtą prieš L. U., taip pat jis neturėjo galimybės suduoti smūgių rankomis, kadangi ant rankų laikė savo vaiką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pats nuteistasis teismo posėdžio metu paaiškino, jog A. G. jam sudavė, dėl ko jis koja nuo jos atsistūmė bei spyrė, kad neužgautų mergaitės. Kaip matyti iš nukentėjusiosios L. U. parodymų, ji, pamačiusi šį poelgį, pradėjo raginti A. G. baigti ir gynė savo dukrą, tuomet A. G. pradėjo ją mušti. Iš šių duomenų matyti, kad A. G. vartojo fizinę jėgą prieš A. G., taigi akivaizdu, kad jis turėjo pagrindą tyčia vartoti smurtą ir prieš L. U., kuri gynė savo dukrą. Apelianto versija, kad jis negalėjo suduoti smūgių, kadangi laikė ant rankų vaiką, taip pat nelaikytina realia, kadangi laikant vaiką viena ranka, smūgius įmanoma suduoti kita ranka, be to, tai neapsunkina galimybės atlikti smūgius kojomis, taigi negalima daryti neginčytinos išvados, jog laikydamas vaiką rankose, A. G. neturėjo jokių galimybių suduoti smūgių rankomis arba kojomis.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2013-01-15 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal L. U. pareiškimą, kadangi nebuvo nustatyta nusikalstama veika, o L. U. šio nutarimo neskundė, matomai, dėl to, kad sutiko su tokiu procesiniu sprendimu. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK Viešosios policijos skyriaus 2013-01-15 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ne dėl to, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, o dėl to, kad dėl veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas neatliekamas ir ši veika yra privataus kaltinimo dalykas. Nukentėjusioji su šiuo procesiniu sprendimu sutiko, todėl pateikė skundą privataus kaltinimo tvarka, kurio pagrindu Jonavos rajono apylinkės teismas 2015-01-20 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nėra jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusioji, sutikdama su nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, sutiko su tuo, kad jos atžvilgiu nebuvo padaryta nusikalstama veika. Nors nukentėjusioji dėl padarytos nusikalstamos veikos į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei pusantrų metų, tačiau įstatymas neįpareigoja ginti savo pažeistas teises dėl padarytos nusikalstamos veikos per tam tikrą terminą. Ši aplinkybė taip pat niekaip nepatvirtina apelianto keliamos versijos, jog nukentėjusioji tik siekia iš to gauti materialinės naudos. Niekuo nepagrįstas ir apelianto manymas, kad nukentėjusioji siekia jį apkalbėti dėl to, kad jis kuo mažiau matytųsi su savo dukra V. G., kadangi A. G. atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką L. U. atžvilgiu negali padaryti jokios įtakos grafikui, pagal kurį jis matosi su savo dukra, taip pat, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, nukentėjusioji neturi teisės drausti jam matytis su dukra.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios L. U. bei liudytojos A. G. parodymai, taip pat specialisto išvada ir kita medžiaga sudaro vieningą visumą nepaneigtų ir vienas kitą papildančių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent A. G. 2012 m. gruodžio 19 d., apie 16.30 val., Jonavos m., Žeimių g. ties namu Nr.15, nežymiai sutrikdė L. U. sveikatą, todėl jo veika pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo pobūdį (padarytas nesunkus nusikaltimas), nuteistojo asmenybę (neteistas, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, dirba, darbovietės charakterizuojamas gerai). Teismas atsižvelgė į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertino šių aplinkybių visumą ir skyrė bausmę – laisvės apribojimą, įpareigojant A. G. per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės dydį parinkdamas sankcijos ribose, artimą minimumui, todėl laikytina, kad bausmė paskirta teisingai.

Konstatuojama, kad nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, įstatyminio pagrindo jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiajai L. U. atstovavo advokatas Valteris Alekna. Pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 778429 ir vietinio mokėjimo nurodymas patvirtina, kad 2015 m. balandžio 7 d. už dokumento surašymą ir atstovavimą nukentėjusioji L. U. advokatui Valteriui Aleknai sumokėjo 1035 eurus. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios atstovas pateikė šiuos dokumentus ir prašė iš nuteistojo A. G. priteisti 1035 eurus nukentėjusiajai L. U.. Šis prašymas pagrįstas, todėl tenkinamas, nes nukentėjusioji turėjo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, ir jos priteistinos iš nuteistojo A. G. (LR BPK 104 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš A. G. nukentėjusiosios L. U. naudai jos turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti 1035 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt penkis eurus).